R. Audenienė, „Biržų haiku“ konkurso sumanytoja (Asm. archyvo nuotr.)

Ar veikia mūsų gebėjimas prajuokinti: lietuviai kuria senriu

Baisiais laikais reikia vilties juoko – gyvo, paveikaus. Tokią užduotį bando atlikti kasmetinio „Biržų haiku“ konkurso dalyviai iš visos Lietuvos, rašantys juokingą haiku – senriu. Daugiau nei 80 senriu sulaukusi konkurso organizatorė, rašytoja Rugilė Audenienė sako, kad parašyti juokingą haiku yra nelengvas darbas.

Senriu rašo ir apie socialinius tinklus

Haiku brolis, švelnus akimirkos pasišaipymas iš savęs ir aplinkos, satyriška, net šiek tiek kuoktelėjusi poetinė miniatiūra – toks yra iš Japonijos atkeliavęs senriu. Jo struktūra tokia pati, kaip klasikinio haiku (3 eilutės, 5-7-5 skiemenys), bet turinys – humoristinis, ironiškas ar satyriškas.

Senieji japonų senriu buvo švelnūs akimirkos pasišaipymai iš saves, socialinės aplinkos. Taip šie kūriniai buvo pavadinti poeto Senryu Karai (1718–1790) garbei, nes jis mokėjo subtiliai smigtelėti į visuomenės gyvenimo juodulius. Vienas iš senriu meistrų – japonų poetas Kobajaši Isa (1763-1828). Jis rašė apie paprastą buitišką kasdienybę, atidžiai žvelgė į vabzdžių ir vabalų pasaulio gyvenimą, švelniai šypsojosi pats iš saves, o kartais satyriškai kritikavo valdžią ar religiją. Modernusis senriu tiek Japonijoje, tiek visame pasaulyje gali būti ir minimalus, subtilus, ir atvirai kritiškas, o temų spektras – itin platus.

„Mus prajuokina skirtingi dalykai, tad ir konkurso dalyvių senriu temos: nuo keistų nutikimų gamtoje iki biržietiškų ar dzūkiškų pasišpilkavimų, nuo išpūstų meilės kančių iki socialinių tinklų kritikos ar politinės satyros bandymų“, – sako konkurso sumanytoja ir organizatorė R. Audenienė.

Kone kasdien keldama į puslapį naujus atsiųstus senriu, rašytoja pastebėjo, kad kūrėjai stipriau jausdavosi rašydami tradicinius haiku. Senriu žanras įkandamas kur kas sunkiau.

Kaip sukurti juokingą haiku?

Kaip suprasti, ar jūsų juokingas haiku gyvas ir paveiks skaitančiuosius? Ieškoti netikėtumo, jį užfiksuoti ir stebėti, ar skaitydami žmonės šyptels. „Jei trieilis, turintis haiku netikėtumo momentą, dar priverčia nusišypsoti, prunkštelėti ar net garsiai nusijuokti, puiku! Galite jį vadinti humoristiniu haiku, senriu ar trieliu pokštu – nesvarbu. Svarbu, kad jis gyvas ir veikia!“ – pataria poetas, fotografas, haiku kūrėjas Dainius Dirgėla.

Ar senriu gyvas ir veikia, pasitikrinti galima duodant jį paskaityti kitiems. Netikėtai pagauta akimirka, reiškinys, mintis, mažytis gyvenimo siužetas yra tai, ko konkurso dalyvių kūriniuose dažnai ieško vertintojai. Poetė, rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė kasmet tarp atsiųstų darbų atranda kažką įdomaus, netikėto, maloniai nustebinančio. „Tikiu, kad skaitydama šių metų dalyvių tekstus ne tik nustebsiu, bet ir nusišypsosiu, nes šis konkursas skirtas senriu  – juokingam haiku“, – sako iš Biržų krašto kilusi kūrėja, kuriai artimas eksperimentavimas įvairiais žanrais.

Parašyti gerą senriu gali padėti įgūdžiai stebėti aplinką ir ja neužgauliai stebėtis. Tuo įsitikinusi japonų literatūros specialistė, Vilniaus universiteto japonų kalbos, religijos bei literatūros dėstytoja Jurgita Ignotienė. „Galvoju apie senriu (川柳 senryū), tikrą haiku brolį pagal kilmę ir formą, bet tūnantį pastarojo šešėlyje, nes „satyrinis“ ir gal net kiek „kuoktelėjęs“, ir į galvą ateina du veiksmažodžiai: stebėti ir smagintis“,  – patarimą pradedančiam senriu rašytojui turi japonologė.

Prieš imantis senriu, pasak J. Ignotienės, verta stebėti, ką mano artimo rato žmonės veikia, kokie madų ir tendencijų vėjai aplink mane čia ir dabar pučia. O pastebėjus (tiesa, galima ir stebint), smagintis išmoningai, bet ne piktai ar sarkastiškai, į septyniolikos skiemenų rėmą dėliojant paprastus, neįmantrius kasdienybėje vartojamus žodžius. „Stebėti žmonių veiklą ir smagintis neužgauliai ją užrašant – dalykas rimtas, sakyčiau, menki juokai“, – apie iššūkius kuriant juokingą haiku įspėja japonų literatūros tyrinėtoja.

Laureatų apdovanojimai vyks Biržų pilyje

Nuo vasaros pradžios konkursas sulaukė daugiau nei 80 senriu. Sukurti juokingą haiku laiko dar yra iki liepos 27 dienos. Laukiama eksperimentų iš visų Lietuvos kūrėjų. Senriu bus skelbiami puslapyje www.birzuhaiku.lt, „Facebook“ puslapyje „Biržų haiku“ ir Biržų laikraštyje „Šiaurės rytai“.

Konkurso dalyvių kūrinius vertins Biržų rajono savivaldybės, Biržų krašto muziejaus „Sėla“, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos, laikraščio „Šiaurės rytai“, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos rašytojų sąjungos atstovai. Taip pat poetė, rašytoja Sara Poisson, poetė, filosofė Aušra Kaziliūnaitė, poetas, haiku kūrėjas Dainius Dirgėla, japonų literatūros specialistė Jurgita Ignotienė ir konkurso organizatorė Rugilė Audenienė.

Konkursui pasibaigus, vienuolika vertintojų ir vertintojų komandų išrinks labiausiai patikusius senriu, jų autoriai bus apdovanoti prizais. Laimėję senriu bus paskelbti rugpjūčio 1 dieną, o laureatai pakviesti susitikti apdovanojimuose Biržų pilyje miesto šventės metu, rugpjūčio 7 dieną Biržų pilyje.

Devintąjį kartą vykstantis konkursas „Biržų haiku“ atveria duris visiems kuriantiems žmonėms. Konkurso sąlygas galima rasti interneto svetainėje www.birzuhaiku.lt.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: