Apie Elektroninių vamzdelių gamyklos statybas buvo kalbėta beveik visu dešimtmečiu anksčiau, nei pastatytas ir priduotas naudojimui pagrindinis gamyklos korpusas. Panevėžys elektrovakuuminių prietaisų gamybai pasirinktas neatsitiktinai. Tai buvo besiplečiantis, turintis gerą infrastruktūrą bei susisiekimą ne tik su didžiaisiais šalies, bet ir kitų šalių miestais miestas. Kita ne ką mažiau svarbi priežastis – nedideliu atstumu nuo Panevėžio buvęs Anykščių smėlio karjeras. Smėlio cheminė sudėtis prilygo geriausioms smėlio rūšims, naudojamoms elektrovakuuminio stiklo gamyboje. Todėl Panevėžio šiaurės rytų rajone, netoli Nevėžio upės, Panevėžio vykdomojo komiteto 1958 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 619 buvo nuspręsta išskirti 6,5 ha žemės sklypą, esantį Tinklų g. Nr. 2, gamyklos statybai. 1960 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 195 statybai skiriamas jau 25 ha žemės ploto sklypas. Pagrindinė gamyklos produkcija – nauji televizorių kineskopai stačiakampiu ekranu 43 cm ir 53 cm įstrižainės su 110 laipsnių elektroninio spindulio atlenkimo kampu, specialūs 4 tipų elektroniniai spinduliniai vamzdeliai ir nestandartiniai įrengimai.
1960 m. Lietuvos Ministrų taryba patvirtino Elektroninių vamzdelių gamyklos projektinę užduotį. 1961 m. sausio 12 d. Lietuvos TSR Liaudies ūkio tarybos potvarkiu Nr. 44 buvo sudaryta Panevėžio elektroninio spinduliavimo vamzdelių gamyklos statybos direkcija, priskirta penktajai mašinų statybos ir metalo apdirbimo pramonės įmonių grupei. Gamyklos statybos direktoriumi paskirtas V. Navickas. Tuo metu dirbo tik 5 darbuotojai. Prasidėjo projektavimo ir statymo darbai. Pirmiausia buvo statomi pagrindinis ir 1-asis stiklo cecho korpusai, deguonies kompresorinė bei deguonies vandenilio stotis. Kol vyko statymo darbai, inžinieriai mokėsi Kijevo, Leningrado, Ivanovo, Kauno politechnikos institutuose, kvcalifikaciją kėlė Maskvos bei Lvovo elektros lempų gamyklose, taip pat Maskvos elektrovakuuminio stiklo moksliniame-tiriamajame institute. Specialistus pradėjo ruošti ir Panevėžio politechnikumas.
Statomoje naujoje gamykloje 1962 m. pirmasis pradėjo veikti mechaninių dirbtuvių cechas. Vidutiniškai per metus šiame ceche dirbo 21 darbuotojas. Darbas vyko 2 pamainomis. Išleista pati pirmoji produkcija – nestandartiniai įrengimai.
Tų pačių metų liepos 7 d. Panevėžio elektroninių vamzdelių gamyklos direktoriaus įsakymu Nr. 20 buvo pavesta organizuoti gamyklos prekinio ženklo konkursą. Prekinis ženklas turėjo būti patvirtintas iki rugsėjo 25 d.
1963 m. pradėjo veikti deguonies kompresorinė stotis, kuri cechams gamino deguonį, azotą ir suspaustą orą. Ši kompresorinė stotis buvo pati didžiausia visoje šalyje. Pagaminto deguonies užteko ne tik Panevėžio organizacijoms, bet ir daliai Šiaulių miesto įmonių. Specialistai darbui šioje kompresorinėje buvo ruošiami Klaipėdos laivų statybos įmonėje. Gamykloje dirbo jau 101 darbuotojas. Be nestandartinių įrengimų jau buvo gaminamas ir deguonis.
Lietuvos TSR Liaudies ūkio tarybos 1964 m. birželio 23 d. potvarkiu Nr. 1121 buvo pakeistas gamyklos pavadinimas. Gamykla pervadinta į Panevėžio elektroninių vamzdelių gamyklą „Ekranas“, 1965 m. – Panevėžio gamyklą „Ekranas“.
Gamykloje labai daug dėmesio buvo skiriama gamybos ir technikos procesų tobolinimui. Todėl 1964 m. kovo 18 d. pirmą kartą įvyko „Novatoriaus diena“. Tikslas – skatinti darbuotojus teikti pasiūlymus įvairių darbo procesų tobulinimui. Pasiūlymai specialistų komandos išanalizuojami, išbandomi ir įdiegiami. Pirmą kartą „Novatoriaus dienai“ buvo pateikti 24 pasiūlymai, iš jų 20 priimti ir įgyvendinti. Pasiūlymų autoriai apdovanoti piniginėmis premijomis. Nuo tos dienos „Novatoriaus diena“ gamykloje vyko kasmet.
1966 m. ypatingi metai, nes naudojimui priduotas 35,7 tūkst. m2 pagrindinis gamyklos korpusas, kurio statyba apdovanota SSRS Ministrų Tarybos premija. Gamykloje dirbo apie 1624 darbuotojus. Pagrindinė produkcija – kūgiai 47 LK ir 59 LK, presuoti ekranai, kolbos, stiklo detalės kolboms, nestandartiniai įrenginiai bei deguonis.
Kokybiški produktai – vienas iš svarbiausių gamyklos uždavinių, todėl nuo 1966 m. balandžio mėnesio kiekvieną mėnesį gamykloje rengiama „Kokybės diena“. Pasitarimuose privalėjo dalyvauti barų vyr. meistrai, meistrai, technikinės kontrolės meistrai, technologai bei kiti darbuotojai, atsakingi už produkcijos kokybę.
1966 m. gamykloje veikė pagrindiniai gamybiniai cechai – surinkimo, įkrovos, metalo paruošimo, gamybos automatizacijos ir mechanizacijos (nestandartinių įrengimų gamykla), stiklo Nr. 1 ir Nr. 2 cechai. Be šių pagrindinių cechų veikė ir pagalbiniai – instrumentinis, remonto-mechaninis, elektros remonto cechai, santechnikų skyrius, TKS bandymų stotis, taip pat laboratorija, kurią sudarė tarnavimo laiko ir patikimumo tipinių išbandymų, bandymų-matavimų bei matavimo laboratorijos. Energetinį ūkį sudarė deguonies kompresorinė stotis, kompresorinė, vandenilio kompresorinė stotis, vakuumsiurblinė stiklo ceche Nr. 1 ir Nr. 2. Veikė ir kitos tarnybos – gamyklos administracija, transporto cechas, sandėlių ūkis, apsauga.
1967 m. gamyklos surinkime ceche buvo pagamintas pirmais lietuviškas 59 cm įstrižainės kineskopas. Šiais metais gamykla pardėjo dirbti pagal naują planavimo ir ekonominio skatinimo sistemą ir perėjo prie 5 darbo dienų per savaitę. Iš viso gamykloje dirba apie 3000 darbuotojų.
1969 m. darbuotojų skaičius gamykloje išaugo iki 4000. Vidutinis dirbančiųjų amžius – 30 metų. Tai buvo jauni, energingi, perspektyvūs žmonės. Didelė dalis jų mokėsi, kėlė kvalifikaciją. Kas metus įmonę palikdavo apie 50 jaunuolių, kurie stodavo mokytis į įvairias šalies mokyklas. Nemažas skaičius darbuotojų mokėsi Panevėžio vidurinėse, specialiose vidurinėse mokyklose bei institute. Skiriamas labai didelis dėmesys dirbančiųjų mokymuisi. Besimokantiems buvo sudaromos palankios sąlygos. Taip pat atsižvelgiama skiriant šeimyninius bendrabučius, butus. Prie metinės premijos buvo pridedama 10% piniginės sumos, pažangūs moksleiviai skatinami bei apdovanojami. Taip pat buvo palaikomas ryšys su vidurinėmis, specialiomis vidurinėmis mokyklomis bei aukštojo mokslo įstaigomis. Siekiant užtikrinti Panevėžio miesto vidurinių mokyklų moksleivių gamybinį mokymą 1-oje, 2-oje, 3-ioje ir 4-oje vidurinėse mokyklose gamyklos darbuotojai skaitė paskaitas, buvo atsakingi už praktiką.
1969 m. gamyklai – svarbūs metai: balonui 59 LK ir kineskopui 59LK2B suteikti Valstybiniai kokybės ženklai. 1969 m. spalio 14 d. savaitraštyje „Panevėžio tiesa“ buvo skelbiama: surinkimo cecho darbininkai pagamino milijoninį kineskopą. Tų pačių metų spalio 31 d. „Panevėžio tiesoje“ pranešama, kad gamykloje pagaminta bandomoji kineskopų su 61 cm įstrižaine partija. Šių kineskopų serijinė gamyba buvo numatyta 1972 m.
Pirmasis Panevėžio gamyklos „Ekranas“ dešimtmetis buvo nelengvas, tačiau įdomus. Viską reikėjo pradėti nuo nulio: trūko žinių, darbuotojų, specialistų, gamyklos pastatų statybos nevyko sklandžiai. Nepaisant iššūkių, gamykla išaugo į vieną moderniausių įmonių šalyje.
Agnė Tučkienė, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vyriausioji specialistė
