Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas (Asm. archyvo nuotr.)

Artėjanti palūkanų kėlimo ciklo pabaiga ir investuotojų kantrybė

Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Išsivysčiusių šalių centriniai bankai artėja prie savo palūkanų kėlimo ciklo pabaigos, o investuotojai bando nuspėti pinigų politikos pasikeitimo datą. Ir JAV, ir euro zonos ekonomikoms kol kas pavyko išvengti recesijos, o infliacijai prigesinti dar gali reikėti daugiau laiko. Finansų rinkose išliekant neapibrėžtumui, investuotojams tenka apsišarvuoti kantrybe.

Įmonių rezultatai kol kas pranoksta lūkesčius

Pirmojo šių metų ketvirčio rezultatų skelbimo laikotarpis baigiasi. Jis rodo, kad įmonių rezultatai yra pakankamai geri ir 77,3 proc. atvejų viršija analitikų lūkesčius. Ilgalaikis „S&P 500“ indekso įmonių „siurprizo“ rodiklis siekia 66 proc.

Vidutinis 396-ių „S&P 500” indekso įmonių, kurios jau paskelbė 2023 m. I ket. rezultatus, pelningumo sumažėjimas siekė vos 0,9 proc. (be energetikos sektoriaus – sumažėjimas sudarė 2,5 proc.).

Panašu, kad šiuo metu „ant bangos“ yra informacinių technologijų įmonės. „S&P 500“ priklausančių technologijų įmonių akcijų kainos nuo metų pradžios išaugo 22 proc. ir gerokai pralenkė bendrą indekso prieaugį, kuris nuo metų pradžios sudaro 6,5 proc. Tai geriausia metų pradžia technologijų sektoriaus įmonėms nuo 2009 m.

„S&P 500“ indekso technologijų įmonių akcijų kainų lygis siekia 24 jų numatomus pelnus. „Bloomberg Intelligence“ vertinimu, toks rodiklis būtų pagrįstas tokiu atveju, jei Federalinis rezervų banko (FED) bazinių palūkanų lygis siektų apie 3 proc.

JAV ekonomikoje stebimas sulėtėjimas

Per pirmą šių metų ketvirtį JAV ekonomika augo lėčiau, nei tikėtasi – BVP augimas sudarė 1,1 proc., kai ekonomistai tikėjosi 1,9 proc. padidėjimo. JAV ekonomika lėtėja dėl santykinai aukštos infliacijos ir didėjančių bazinių palūkanų poveikio.

Ekonomikos augimo sulėtėjimą lėmė mažėjusios verslo išlaidos ir atsargos, tuo metu vartotojai JAV išlieka atsparūs – jų išlaidos skatina tolesnį ekonomikos augimą. JAV namų ūkių vartojimas per pirmuosius 3 metų mėnesius išaugo 3,7 proc. ir tik nežymiai atsiliko nuo analitikų lūkesčių, kurie tikėjosi 4 proc. augimo. Dėl stipraus vartojimo JAV ekonomika turėtų išlaikyti nuosaikų augimą ir per antrąjį metų ketvirtį.

Darbo vietų skaičius JAV balandžio mėn. išaugo 253 tūkst., o nedarbo lygis sumažėjo iki 3,4 proc., valandinis darbo apmokėjimas ūgtelėjo 0,5 proc. Augantis vartojimas ir stipri darbo rinka rodo, kad FED agresyvios pinigų politikos įtaka ekonomikai iki galo dar nepersidavė.

Bazinės palūkanos JAV pasiekė 5 proc. lygį

Per gegužės pradžioje vykusį posėdį FED padidino bazines palūkanų normas 0,25 proc., kurios dabar siekia 5-5,25 proc. lygį. Centrinio banko vadovas Jerome Powellas užsiminė, kad tai gali būti paskutinis padidinimas, tačiau neatmetė tolimesnio palūkanų kėlimo tikimybės.

Po paskutinio padidinimo buvo pasiektas aukščiausias bazinių palūkanų lygis per pastaruosius 16 metų, kuris, pasak J. Powello, turėtų būti arti ekonominį augimą ribojančio lygio. Jis taip pat pastebėjo, kad infliacijos rodiklis kol kas neleidžia kalbėti apie palūkanų mažinimo horizontą. Tad net jei FED bazinių palūkanų toliau nedidins, tikėtina, kad tokiame lygyje jos gali išlikti bent iki šių metų pabaigos.

Tokia FED „agresyvi pinigų politikos pauzė“ gali būti pavojinga akcijų turto klasei, įvertinus tai, kad bet koks netikėtas infliacijos šoktelėjimas gali tapti priežastimi padidinti palūkanas.

Gegužės 5 d. rinkos duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ indeksas sumažėjo 0,59 proc., „S&P 500“ laikotarpį baigė praktiškai nepakitęs, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ ūgtelėjo 1,65 proc.

Suvienodėjusios bazinės palūkanos

Valiutų rinkose Australijos doleris šoktelėjo apie 1 proc. po to, kai Australijos centrinis bankas nustebino rinkas padidindamas bazinę palūkanų normą 0,25 proc. iki 3,85 proc. Jo atstovai pažymėjo, kad ateinančiais mėnesiais galima laukti tolesnio pakėlimo.

Euro vertė per paskutines dvi savaites sumažėjo 0,2 proc. ir nusistovėjo ties 1,10 JAV dol. riba. Tuo metu svaro sterlingo kursas fiksavo 1,2 proc. augimą prieš dolerį ir penktadienį buvo prekiaujamas 1,26 JAV dol. santykiu. Japonijos jena susilpnėjo 0,4 proc. JAV dol. atžvilgiu, jos kursas prekyboje siekė 134 už JAV dolerį.

„Swedbank“ valiutų strategų teigimu, vadinamųjų G10 grupės šalių centriniai bankai yra paskutiniame palūkanų kėlimo cikle arba svarsto apie pauzę, o visų šalių palūkanų normos konverguoja gana siaurame diapazone, išskyrus Šveicarijos ir Japonijos centrinius bankus. Mažesnis valiutų ir akcijų volatilumas dažnai sutampa su tokiomis aukštos beta valiutomis, kaip Švedijos ir Norvegijos krona, kurios turėtų viršyti lūkesčius.

Obligacijose atsispindi JAV recesijos lūkestis

Obligacijų rinkose mažėja pajamingumo skirtumas tarp saugių ir spekuliacinio reitingo obligacijų, nes rinkoje stiprėja nuomonė, kad FED sušvelnins pinigų politiką dar šįmet. Žinoma, nuosmukio atveju investuotojai gali palaipsniui pereiti nuo mažos rizikos pinigų rinkos fondų prie rizikingesnio turto, pavyzdžiui, akcijų. Tačiau bet kokie finansinio nestabilumo požymiai gali būti sutikti taikant švelnesnę pinigų politiką.

Kaip pastebi „Swedbank“ analitikai, rinkose galioja bendra taisyklė, kad ekonomikai silpstant daugiau pinigų nukreipiama į obligacijas, o jai pradėjus stiprėti, vis daugiau pinigų tenka akcijoms. Bet kuriuo atveju pinigų rinkos fondai gali nukentėti, konkuruodami su bankų akcijomis ir kitu rizikos turtu. Dabartinis „Nasdaq 100“ indekso pajamingumas yra apie 3,46 proc. ir atitinka 10 metų trukmės JAV iždo obligacijų pajamingumą. Tai mažiausia akcijų premija nuo 2010 m. pradžios.

Dvejų metų JAV iždo palūkanų norma, kuri yra jautriausia pinigų politikai, nukrito 20 punktų iki 3,92 proc. 10 metų JAV iždo pajamingumas dviejų savaičių perspektyvoje nukrito 8 baziniais punktais ir gegužės 5 d. siekė 3,44 proc. Pažymėtina, kad nors FED ir pakėlė palūkanų normas, 2 ir 10 metų obligacijų pajamingumai indikuoja recesijos lūkestį ir žemesnes palūkanų normas.

Pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp 2 ir 10 metų pajamingumo, išlieka apversta, bet inversija traukiasi iki -48 bazinių punktų dėl 2 metų obligacijų santykinai greitesnio kritimo, palyginti su 10 metų.

Prie ciklo pabaigos artėjantis ECB

Gegužės pradžioje Europos centrinis bankas (ECB) bazines palūkanas padidino 0,25 proc. punkto iki 3,25 proc. ECB sulėtino palūkanų didinimo tempą ir sušvelnino savo retoriką, ir tai greičiausiai žymi prie pabaigos artėjantį palūkanų didinimo ciklą.

Kita vertus, kalboje buvo ir keli agresyvesni akcentai dėl mėnesinio balanso mažinimo tempo padvigubinimo, kovos su infliacija pabrėžimo ir keletą kartų paminėto fakto, jog ECB kol kas pauzės dėl palūkanų didinimo nenumato. Rinkų dalyviai tikisi, kad laukia dar 2 bazinių palūkanų padidinimai, o iki šių metų vasaros vidurio palūkanos turėtų pasiekti 3,75 proc. lygį.

Tuo metu Jungtinė Karalystė gali tapti paskutine iš išsivysčiusių ekonomikų, kuriai galiausiai pavyks suvaldyti infliaciją. Rinkos dalyviai tikisi, kad Anglijos centriniam bankui dar gali tekti smarkiau padidinti palūkanų normas, kurios rudenį pasieks 5 proc. lygį. Šiuo metu Anglijos centrinis bankas jau yra pakėlęs palūkanų normas labiau nei ECB, o šiame kelyje jis yra ilgiau nei FED. Nepaisant to, panašu, kad jam teks nueiti ilgiausią kelią kovojant su infliacija.

Euro zona kol kas išvengia recesijos

Per pirmąjį šių metų ketvirtį euro zonos ekonomika paaugo 0,1 proc., taip bent kol kas išvengiant recesijos. Tiesa, augimas buvo kiek mažesnis, nei tikėjosi rinka – ekonomistų apklausos vidurkis rodė 0,2 proc. padidėjimą. Prancūzija ir Italija atsigavo po neigiamų praėjusių metų tendencijų, Ispanija įgavo augimo pagreičio, o Vokietija išliko stagnacijoje.

Pagrindinė infliacija euro zonoje sulėtėjo pirmą kartą per 10 mėn., ir tai leido sulėtinti agresyviausią palūkanų normų kėlimo kampaniją euro zonos istorijoje.  Vartotojų kainos, be degalų ir maisto sąnaudų, balandį, palyginti su praėjusiais metais, pakilo 5,6 proc., kas atitiko „Bloomberg“ ekonomistų apklausos vidurkį. Tuo metu bendroji infliacija paspartėjo iki 7 proc. (analitikai  tikėjosi 6,9 proc.) ir vis dar gerokai viršija 2 proc. tikslą.

Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas per dvi savaites, skaičiuojant iki gegužės 5 d., sumažėjo 0,8 proc., Vokietijos DAX indeksas paaugo 0,6 proc., Jungtinės Karalystės FTSE 100 indeksas nukrito apie 1,7 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė beveik 0,5 proc. aukščiau.

Europos akcijų rinkoms investicijų strategijai prognozuoja niūresnę perspektyvą. Nepaisant šiais metais 8 proc. jau pasikoregavusio „Stoxx Europe 600“ indekso, tikėtinas tolesnis jo smukimas žemiau 450 punktų ribos. „BofA“ atstovė Milla Savova mano, kad ketvirtojo ketvirčio pradžioje šis indeksas gali nukristi iki 365 punktų ribos, kas taptų signalu pirkti Europos bendrovių akcijas.

Geopolitika nulemia akcijų rinkų kryptį Kinijoje

Azijos akcijų rinkose, pasirodo, beprasmiška laukti teigiamų žinių dėl sparčiausio per 17 metų Kinijos ekonomikos atsigavimo. Šiuo metu lūkesčius labiausiai veikia geopolitiniai veiksniai. Pagrindinis dėmesys skiriamas įvertinti blogėjančių santykių tarp Kinijos ir JAV bei JAV investicijų sumažėjimo įtaką.

Kinijos pramonės pelningumas per pirmąjį 2023 m. ketvirtį sumažėjo 21 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nes gamybos apimčių augimas nekompensavo tolesnio kainų mažėjimo. Todėl Kinijos ekonomikos atsigavimą sudaro du dėmenys: sunkumų patirianti pramonė su ribotais užsienio užsakymais ir tvirtas vidaus rinkos pakilimas, kurį lemia didėjančios vartotojų išlaidos.

Tuo metu Kinijos valdžia vis labiau riboja priėjimą prie šalies įmonių duomenų bazių, įskaitant ir oficialius statistikos metraščius. Todėl užsienio investuotojams reikia vietoje veikiančios analitikų komandos, kuri galėtų apeiti didžiąją kinų užkardą ir patikimiau vertinti ekonomikos tendencijas.

Japonijos „Nikkei“ per pastarąsias dvi savaites paaugo beveik 2 proc., Kinijos „blue chips“ CSI 300 paaugo 0,8 proc., Honkongo „Hang Seng“ augimas siekė 0,45 proc.

Beveik dešimtadaliu atpigusi nafta

Žaliavų rinkose naftos kaina įsitvirtino stabilesniame lygyje po dvi savaites trukusio nuosmukio, kurį lėmė susirūpinimas dėl mažėjančios paklausos. Silpnėjant degalų paklausai kai kurios Azijos perdirbimo įmonės svarsto galimybę sumažinti perdirbimo apimtis.

„Brent“ naftos sandoriai per pastarąsias dvi savaites atpigo 8,7 proc. ir siekė 75 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina taip pat sumažėjo 9,4 proc. iki 71 JAV dol.

Tuo metu aukso kaina per pastarąsias dvi savaites paaugo 1,4 proc. ir pasiekė 2 016 JAV dol. už unciją. Aukso kainai kylant iki rekordinio lygio, kai kurie didžiausi praėjusių metų pirkėjai atsitraukia. Pasaulio aukso tarybos duomenimis, centrinių bankų paklausa auksui pirmąjį ketvirtį sumažėjo iki 228,4 tonos, t. y. 40 proc. mažiau nei per ankstesnius 3 mėn.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: