Artelės ir dirbtuvės Panevėžio mieste 20 a. penktame dešimtmetyje

1944 metais liepos mėnesį į Panevėžį vėl sugrįžo raudonoji armija. Po karo miesto ūkis buvo nemažai  nukentėjęs. Pamažu pradėta atkurti miesto pramonė.  Kartu kuriamos ir įvairios smulkios dirbtuvės.  Buvo kuriamos ir artelės. Joms vadovauti įkurtas Panevėžio pramkombinatas.  Jam priklausė įvairios smulkios artelės. Artelės priklausė ir daugiaverslinei sąjungai Panevėžyje. Jos turėjo savo sąskaitą valstybinio banko Panevėžio skyriuje. Viena pirmųjų įsteigtų artelių buvo „Konfekcionas“. Ji užsiėmė siuvimu. Ji veikė Klaipėdos gatvėje. Ji įsteigta 1944 metų liepos 1 dieną.  Iš pradžių jos vedėju dirbo Lukoševičius Juozas, vyr.  buhalteriu dirbo Damidavičius Juozas. 1946 metais šios artelės vedėju tapo  Petrauskas. Jis gaudavo 500 rublių algą.  Į artelę buvo priimama nuo 16 metų, o mokiniai nuo 15 metų.  Šios artelės darbuotojai gana prastai realizuodavo savo produkciją.  Geriau sekdavosi realizuoti  lietpalčius, o sunkiau siuvamas vyriškas kelnes, vyriškus darbinius kostiumus,  vilnonius paltus ir kt.  Moterims jie siuvo kostiumus, lietpalčius, paltus. 1948 metais ši artelė turėjo 34 darbuotojus. Siuvimui dažnai trūkdavo ir žaliavos. 1948 metais lapkričio mėnesį ši artelė buvo prijungta prie artelės „Yla“. Kita artelė  Panevėžyje buvo „Keramika“. Ji įsteigta 1945 metų lapkričio 4 dieną.  Pagrindiniu steigėju buvo Leonas Stapulionis, taip pat steigėjais buvo  Marozaitė Marija, Jučius Kazys, Budrys Jonas, Demenis Petras.

1945 metais Panevėžio pramkombinato žinioje  dirbo 15 smulkių artelių su 95 dirbančiaisiais. Artelė „Svarstis“  buvo įkurta iš buvusių  nacionalizuotų  Kazio Tručionio dirbtuvių Algirdo gatvėje ir  vokiečio Krauzės Pušaloto gatvėje.  Čia irgi buvo gaminamos svarstyklės.

 Panevėžyje  nuo 1944 metų veikė dar 1940 metais įsteigta  gamybinė artelė „Ratas“. Nacių okupacijos metais jos veikla buvo pristabdyta. 1948 metais jos nauju vadovu buvo paskirtas Bukauskas. Tais metais paleistos darbui 2 naujos kalvės. Buvo atskiras ratus gaminančių račių skyrius. Artelė „Kanapė“  gamino trikotažo ir virvių gaminius. Joje dirbo 86 darbininkai. Ji buvo adresu Pilies gatvė Nr. 15.

1945 metais gruodžio 10 dieną patvirtinti  visų Panevėžyje veikusių artelių įstatai. Juos patvirtino Panevėžio buities sąjungos pirmininkas Paplauskas.  Artelę turėjo sudaryti ne mažiau 5 asmenų.  Artelės nariai turėjo savo antspaudą.  Su kitomis artelėmis buvo galima sudaryti artelių sąjungą.  Artelės planą nustatydavo artelės visuotinis susirinkimas.  Stojant buvo  mokamas pajus ir stojamasis mokestis. Artelių  reikalus tvarkė visuotinis susirinkimas ir valdyba. Valdyba buvo renkama 1 metams iš 3-7 narių.

1948 metais sausio 1 dienai artelės „Keramika“  pirmininku dirbo Aleksandras Smirnovas.  Jie turėjo sunkvežimį „GAZ“. Pati artelė veikė Klaipėdos gatvėje.  Artelės nariai gamino molinius indus, asočius, kibirus, stiklainius, puodukus, vazonus, bakiukus benzinui ir kt. 1948 metų vasario mėnesį šioje artelėje susiorganizavo skardininkų skyrius. 1948 metų spalio mėnesį šios artelės pirmininku jau dirbo Antanas Peleckas.  Ši artelė skirtingai nuo artelės „Konfekcionas“ dirbo pelningai. 1948 metais artelė „Keramika“ kaip ir „Konfekcionas“ prijungta prie artelės „Yla“.

Taip pat Panevėžyje veikė ir smulkesnės artelės. 1947 metais veikė dvi invalidų artelės „Pergalė“ ir „Oriol“. Pilies gatvėje veikė artelė „ Kanapė“. Veikė ir visai smulkių artelių.

Tur būt žymiausia artelė buvo „Yla“. Iš pradžių tai buvo batsiuvių artelė.  Ji buvo Laisvės aikštė Nr. 9. Jos nariai siuvo vaikiškus batelius, basutes, aulinius batus, vyriškus batelius. 1947 metais ši artelė turėjo įrengimų už 19 tūkst. 700 rublių. 1949 metais artelės pirmininku dirbo Antanas Peleckas, buhalteriu Balys Kleinotas, o kasininke Mikulevičiūtė. 1949 metais artelė turėjo 37 narius. Buvo 4 cechai: batsiuvių 23, siuvėjų – 4, keramikos- 5, skardininkų-3. Viso dirbančių buvo 49, o narių 37.1949 metų antroje pusėje ji pakeitė pavadinimą į „Raudonoji žvaigždė“.1950 metų sausio 1 dienai ši artelė turėjo 4 cechus. Joje dirbo 40 darbuotojų.  Batsiuvių buvo 25, skardininkų -4, siuvėjų -7, keramikų -4.

Greta artelių Panevėžyje veikė ir įvairios dirbtuvės. Jų buvo žymiai daugiau negu artelių. Dirbančiųjų jose buvo mažiau negu artelėse. Dirbtuvės vėliau jungėsi į stambesnes ir išsilaikė gana ilgą laiką. Jos veikė Panevėžio pramkombinato žinioje. 1944 metais įkurta šepečių dirbtuvė.  Joje dirbo 9 darbininkai, gamino 3000 šepečių per mėnesį.  Tais pačiais metai įkurta ir limonado dirbtuvė.  Čia irgi dirbo 9 darbininkai. Gamino 500 litrų limonado į dieną. 1944 metai įkurta ir lentpjūvė. Čia dirbo 3 darbuotojai. Nemažai  dirbtuvių įkurta ir 1945 metais. Tada įkurta stalių dirbtuvė, rūbų siuvykla, batų taisykla, laikrodžių taisykla, kirpykla ir batų taisykla. Įkurta ir antroji kirpykla. 1946 metais mieste įkurta metalo apdirbimo dirbtuvė, bet ji dirbo nuostolingai. 1946 metais įkurta iškabų dirbtuvė. Joje dirbo 3 darbininkai ir ji dirbo pelningai. Pačioje 1946 metų pabaigoje įkurta parduotuvė Nr.1.1947 metais Panevėžio pramkombinato žinioje dirbusios dirbtuvės gamino šiuos gaminius: šepečius darbužiams, teptukus, bidonus, keptuves, varinius puodus, vaikiškas loveles, kubilus, medines dėžes, krosneles, rėmus iškaboms ir kitus gaminius.

Pagal 1947 metų duomenis iš dirbtuvių pelningiausiai dirbo limonado dirbtuvė. Ji davė 118 tūkst.464, 94 rublių pelno. Pelningai dirbo ir parduotuvė. Jos pelnas siekė 13 tūkst.632, 79 rublių. Didžiausią nuostolį nešė metalo apdirbimo įmonė. Jos nuostoliai siekė  apie13 tūkst. rublių. Batų dirbtuvė davė 9 tūkst.238, 71 rublių nuostolio.

Viso Panevėžio pramkombinato žinioje veikė 29 artelės ir dirbtuvės. Viso jų pelnas  1947 metais sudarė 211 tūkst. 231, 32 rublių.

1949 metais pramkombinato žinioje buvo 24 įmonės.  Jos turėjo pelno už 97 tūkst. 977, 14 rublių. Artelės ir dirbtuvės 5 dešimtmetyje padėjo miestiečiams apsirūpinti pačiomis būtiniausiomis prekėmis. Nemažos dalies gaminių kokybė nebuvo labai aukšta.  Vėliau iš kai kurių artelių ir dirbtuvių išaugo pramonės įmonės. Iš jų išaugo istorijos bėgyje Panevėžio baldų fabrikas, elektrotechnikos gamykla ir kitos stambios Panevėžio pramonės įmonės.

6 dešimtmetyje minima invalidų artelė „Už taiką“. Ji darė smulkius remonto darbus. Artelės „Raudonasis spalis“ siuvimo cechas palaikė ryšius su „Nevėžio“ siuvimo fabriku.

Panevėžio artelės „Ratas“  darbuotojas su savo transportu.

Artelės „Ratas“ gamybos pavyzdžiai.

Nuotraukos iš Viktoro Ramučio Vitkausko kolekcijos

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: