Ateities biuras: mažiau darbo vietų, bet daugiau bendro naudojimo erdvių

Jau virš metų gyvename pasaulyje, kuriame darbas iš namų nieko nebestebina. Įmonės pandemijos metu padarė pažangą, leidžiančią organizuoti darbus darbuotojams fiziškai nebūnant vienoje erdvėje. Dalis žmonių nesunkiai adaptavosi prie tokios realybės ir pavertė ją nauja rutina. Galima net neabejoti, kad dalis žmonių šia galimybe naudosis net ir pasibaigus pandemijai. Vis dėlto, daugelis darbuotojų ir jų vadovų tikisi, kad netrukus bus sugrįžta į biurus, o įvairios apklausos atskleidžia, jog ateities pasaulyje dominuos hibridinis darbo modelis.

Kartu su naujais darbuotojų įpročiais keisis ir biurų funkcijos. Darbdaviai planuodami darbo erdves privalės atsižvelgti į daugumos darbuotojų norą dirbti tiek iš namų, tiek biuruose. Hibridinis darbo modelis verčia ne tik keisti darbo vietų išplanavimą, tačiau ir permąstyti funkcijas, priskiriamas biurui.

Bendravimas su kolegomis – priežastis rinktis biurą

Norint, kad įmonė pasiektų gerų rezultatų, labai svarbus bendruomeniškumas. Jo siekia kiekviena organizacija, o bendros darbo erdvės yra tai, kas padeda kurti ir išlaikyti darnią ir vieningą komandą. Nemažai procesų, kurie nulemia darbuotojų tarpusavio santykius, biuruose vyksta savaime. Žmonės kasdien susitinka darbe, todėl ilgainiui užmezga asmeninius santykius, atsiskleidžia vienas kitam tiek iš asmeninės, tiek iš profesinės pusės, dalinasi teigiamomis ir neigiamomis emocijomis.

Vienos didžiausių pasaulyje architektūros ir dizaino įmonių „Gensler“ atliktas tyrimas atskleidė, kad būtent bendravimas su kolegomis yra pagrindinis aspektas, lemiantis JAV darbuotojų pasirinkimą dirbti iš namų ar eiti į biurą. Tyrimo duomenimis, darbuotojams ne ką mažiau už asmenines darbo erdves svarbios bendros patalpos, kuriose galima bendrauti ir socializuotis.

Pokyčius pastebi ir vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto plėtros bendrovių „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Mantas Umbrasas. Jo teigimu, hibridinis darbo modelis yra naujų pokyčių pradžia, kurie jau pastebimi ir Lietuvoje.

„Erdvės, skatinančios darbuotojų tarpusavio bendravimą ir taip stiprinančios komandų tarpusavio ryšį, buvo svarbios ir seniau. Darbdaviai nori, kad jų darbuotojai gerai jaustųsi darbo vietoje, kad biuras jų sąmonėje asocijuotųsi ne tik su vieta, kurioje daug ir sunkiai dirbama, tačiau keltų ir teigiamas emocijas. Dabar, kai dalis darbuotojų dirba iš namų, dar labiau aktualu sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai turėtų geriausias sąlygas tarpusavyje bendrauti ir užsiimti įvairiomis veiklomis. Tą pastebime ir iš po truputį besikeičiančių savo nuomininkų poreikių.

„Darnu Group“ visada seka tendencijas, organizuoja darbuotojų ir vadovų apklausas, ir nori įmonėms pasiūlyti jų poreikius atitinkančias patalpas. Atsižvelgdami į tendencijas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje matome, kad bendrųjų erdvių poreikis biuruose auga ir tikėtina toliau augs. Mūsų verslo centrų nuomininkai vis dažniau nori didesnių susitikimų kambarių, išskirti atskiras erdves, skirtas idėjų generavimui, didesnį dėmesį skiria poilsio zonoms“, – pasakoja „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Mantas Umbrasas.

Dalis darbuotojų nemažai laiko praleis dirbdami iš namų, todėl biure bus svarbu užtikrinti ne tik erdves kokybiškam ir netrukdomam darbui, tačiau ir skatinti darbuotojus bendrauti, kartu leisti laiką, atrasti priežastis, kodėl verta darbą iš namų iškeisti į biurą. Tai ne tik prisidės prie darbuotojų tarpusavio ryšio stiprinimo, tačiau ir netiesiogiai ragins darbuotojus dažniau lankytis biuruose, o tuo pačiu bendrauti su kolegomis bei stiprinti tarpusavio ryšį. Pastarasis aspektas itin svarbus naujai integruojamiems darbuotojams, kuriems reikalinga mentorystė. Fizinis buvimas biure leidžia lengviau perprasti įmonės kultūrą, susipažinti su darbo specifika, suteikia galimybę pabendrauti su kolegomis neformaliai.

Kokie pokyčiai laukia darbo erdvių?

Hibridinis darbo modelis meta naują iššūkį – sujungti dirbančius biure su dirbančiais namuose. Pasiskirsčius darbuotojų srautams teks ieškoti būdų kaip išlaikyti komandų bendrumą. Biurai privalės užtikrinti technines galimybes kokybiškai bendrauti su tais, kurie dirba nuotoliniu būdu.

„Darbdaviai supranta, kad pasibaigus pandemijai, dalis darbuotojų vis tiek dirbs namuose. Apklausos nurodo, kad dauguma darbuotojų namuose norėtų dirbti kelias dienas per savaitę. Akivaizdu, kad atsiras skirtis tarp komandos narių, o biuras turės išpildyti viską apjungiančios grandinės  funkciją.

Pasaulinės tendencijos liudija, kad biuruose atsiras daugiau virtualių susitikimų kambarių. Jų pagrindinės funkcijos – užtikrinti pačias geriausias sąlygas bendravimui su dirbančiais nuotoliu, o taip pat ir virtualiems verslo susitikimams, kurie, tikėtina, išliks populiarūs ir pasibaigus pandemijai. Biurų pastatuose bus diegiamos naujausios technologijos ir išmaniosios pastatų sistemos“, – sako M. Umbrasas.

Darbuotojams dirbant iš namų plotai, kurie skirti jų asmeninei darbo erdvei, liks tušti. Darbdaviai atsižvelgia į tai planuodami biurų plotą, nes siekia jį išnaudoti kaip įmanoma efektyviau.

„Pastebime, kad planuojant darbo erdves, ryškėja dar viena nauja tendencija – darbui skirtų vietų mažiau nei darbuotojų. Darbdaviai, atsižvelgdami į daugumos norą dirbti mišriai, atitinkamai planuoja ir biurų erdves. Prasminga sukurti erdves, kuriose galima dalintis darbo plotu. Tai aktualu ir tuo atžvilgiu, kad dėl hibridinio darbo modelio, didėja ploto bendroms erdvėms poreikis“, –  dalinasi „Darnu Group“ atstovas.

Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir tendencingą darbuotojų norą dirbti mišriai, tikėtina, kad biurų funkcijos ateityje plėsis. Biurai bus vertinami ne tik kaip tinkama vieta darbui – didelis dėmesys bus skiriamas jų infrastruktūrai.  

Siekiant išlaikyti komandos darną ir įmonės bendruomeniškumą, svarbu, kad biurai būtų miesto infrastruktūros dalimi. Maitinimo įstaigos, sporto klubai ir kitos panašios veiklos – neatsiejamos nuo ateities biuro. Darbo vieta nebebus vienintelis kelionės į darbą tikslas.

„Darnu Group“ jau dabar kuria tokias erdves. „Paupio verslo namai“ įsikūrę Vilniaus senamiestyje, darbuotojai gali naudotis bendro naudojimo terasomis, grožėtis miesto vaizdais, bendrauti, dalintis įspūdžiais. Visiškai šalia veikia daugybė puikių maitinimo įstaigų, čia galima susitikti verslo pietums ar kartu su kolegomis vakaroti po darbų. Tarsi sukuriamas atskiras miestelis, kuriame ne tik galima dirbti, tačiau ir atsipalaiduoti ir pailsėti. Nuomininkai tai vertina, nes supranta, kad šios detalės paskatins darbuotojus grįžti į biurus ir dirbti kartu“, – pastebi Mantas Umbrasas.

Hibridinio darbo iššūkiai

Pagrindinis hibridinio darbo iššūkis – rasti balansą tarp darbuotojų noro dalį laiko dirbti namuose ir sprendimų, kaip išlaikyti komandą vieningą, darnią ir ambicingą.

„Circle K“ žmogiškųjų išteklių direktorė Margarita Plešakienė teigė, kad atliktos vidinės apklausos parodė, jog 55 proc. darbuotojų nori dirbti mišriai, 20 proc. dirbti tik iš biurų, o likusi dalis – tik iš namų.

„Jau taikome hibridinį darbo modelį, o vadovaudamiesi atlikta apklausa – planuojame išlaikyti šį darbo modelį ir ateityje. Norime, kad mūsų darbuotojai jaustųsi komfortabiliai nepriklausomai nuo to, kur dirba. Manome, kad geriausi rezultatai bus pasiekti tada, kai kiekvienas darbuotojas jausis užtikrintai. Ieškome balanso tarp įmonės tikslų ir darbuotojų poreikių“, –

M. Plešakienė teigė, kad pastebima tendencija, jog net ir nuotoliu linkę dirbti darbuotojai, 1-2 kartus per savaitę ateina į biurą.

„Darbuotojai pasiilgo darbo aplinkos, susibūrimų, o svarbiausia – bendravimo. Su kolegomis praleidžiama daug laiko, natūralu, kad ilgainiui užsimezga asmeninis ryšys, o pandemija tai apribojo. Dalis darbuotojų praktiškai kasdien eina dirbti į biurą, kiti – rečiau. Vis dėlto pastebime, kad net ir tie, kurie pirmenybę teikia darbui iš namų, kartą ar du per savaitę apsilanko biure. Pagrindinė to priežastis – noras pasimatyti su kolegomis, pabendrauti, aptarti profesinius ar asmeninius reikalus“, – dalinosi M. Plešakienė.

Darbdaviai privalės surasti būdų, kaip skatinti darbuotojus išlaikyti žmogišką kontaktą su savo kolegomis. Tik tokiu būdu įmanomas bendruomeniškumas, reikalingas siekiant bendrų įmonės tikslų. Biuras tampa tarsi bendruomenės centras, kuriame darbuotojai susitinka ne tik tam, kad užtikrintų sklandesnį darbą, tačiau ir dėl asmeninių priežasčių.

„Per pandemiją supratome, kad ir dirbdami nuotoliniu būdu galime pasiekti gerų rezultatų, todėl nebijome ir hibridinio darbo. Žinoma, pastebime grėsmes organizacinei įmonės kultūrai ar darbuotojų psichologinei būklei, tačiau nelaukiame, kol kažkas įvyks savaime ir imamės visų įmanomų priemonių, kad darbo procesas vyktų sklandžiai. Labai svarbu tinkamai suformuota komanda. Jeigu darbuotojus jungs bendros idėjos, tikslai ir vertybės – hibridinis darbas nesutrukdys rezultatams“, – dėstė M. Plešakienė.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: