Ateities sodai be benzino: lietuvių kiemuose – akumuliatorinės įrangos bumas

Jaukus ir išpuoselėtas sodas – neatsiejama daugybės lietuvių vasaros dalis. Tačiau prižiūrėti jam prireikia nemažai laiko bei pastangų, todėl vis dažniau sodininkai pasitelkia naujus sodo technikos įrenginius. Kokie prietaisai keičia tradicinius sodo pagalbininkus, kokios naujos tendencijos atkeliauja į sodus ir kiek visa tai gali kainuoti, aptaria ekspertai.

Pagrindinė tendencija, kurią pastebi sodo technikos prekiautojai – didėjantis pirkėjų perėjimas prie akumuliatorinių įrenginių. Pasak sodo technikos bei įrenginių tinklo „Stihl“ regiono pardavimų vadovo Mindaugo Merkevičiaus, kasmet sparčiai auga ne tik akumuliatorinių įrenginių paklausa, bet ir asortimentas. Jei seniau akumuliatoriniai sodo prietaisai buvo gaminami tik profesionalams, dabar pardavėjai tokių įrenginių gali pasiūlyti ir mažiausiems sodams ar kiemams.

„Benzininius prietaisus soduose keičia akumuliatoriniai. Pirmais prekybos tokiais įrankiais metais, 2011-aisiais iš viso jų pardavėme tik 38 vienetus, o pernai jau virš 13 tūkst. – tai sudarė daugiau nei 30 proc. visų pardavimų, todėl drąsiai galiu teigti, jog ateities soduose akumuliatoriniai pagalbininkai tik dar labiau įsitvirtins“, – tikina pašnekovas.

Vejapjovės, pjūklai, trimeriai ar lapų nupūtėjai – populiariausia technika, kurią lietuviai linkę keisti į akumuliatorinę. M. Merkevičius teigia, kad su tokia įranga kur kas lengviau darbuotis, nei su benzinine, kuri reikalauja atskiros priežiūros kone kaip automobilis, nes neretai kurą reikia maišyti su alyva, ją keisti, neapleisti ir oro filtrų, rūpintis kasmetiniu techniniu aptarnavimu: „Su akumuliatoriniais prietaisais tvarkytis paprasčiau. Įkrovei ir vienu mygtuko paspaudimu pradėjai darbuotis. Tai labai patogu, o kas patogu – tas ir patrauklu. Pastebėčiau, kad tokią techniką linkę rinktis būtent miestų ar priemiesčių gyventojai, kuriems patogumas, dirbant sutaupytas laikas – ypač svarbūs.“

Naudojant daroma mažiau klaidų

Dar viena tendencija, kurią būtų galima priskirti ateities sodams – robotizacija. Matyt, daugelio kieme ar miesto parkuose važinėjantis robotas-vejapjovė jau nebenustebins, tačiau sodo technikos ekspertas nurodo, kad renkantis šį prietaisą būtų tikslinga įsivertinti savo sklypo reljefą, plotą ar net pasikviesti konsultantą apžiūrėti planuojamos pjauti vietovės: „Robotas-vejapjovė ne tas pat, kas robotas-siurblys. Kieme šio prietaiso darbas sudėtingesnis nei namų viduje, todėl patarčiau rinktis ir investuoti atsakingai, kad žolė tikrai būtų nupjauta tinkamai.“

Kartu su lietuvių soduose įsitvirtinančiais technologiniais sprendimais auga ir poreikis lanksčioms tokios įrangos įsigijimo galimybėms. Anot M. Merkevičiaus, akumuliatoriniai ar prietaisai-robotai yra brangesni nei benzininiai, todėl šios technikos įsigijimas išsimokėtinai – vis aktualesnė tema, turinti įtakos tiek vartotojams, tiek verslui: „Nors pradinė investicija į akumuliatorius didesnė, ilgainiui sutaupoma dėl mažesnių priežiūros kaštų ir retesnių gedimų, nes naudojant tokius įrankius padaroma ir mažiau klaidų. Ir servisuose akumuliatorinių įrenginių remontuojama gerokai mažiau nei benzininių.“

Išleidžia ir daugiau nei 2000 eurų

M. Merkevičiui antrina ir  banko „Inbank“ pardavimų grupės vadovas Donatas Mickus, kuris nurodo, kad mokėjimas dalimis perkant brangesnę namų priežiūros techniką yra jau gana įprastas: „Apie 25 proc. pirkėjų Lietuvoje renkasi mokėjimą dalimis. Nors tai nemažai, bet lietuviai šiuo atžvilgiu dar atsilieka nuo Vakarų Europos ar Skandinavijos šalių. Manau, kad tai galimai susiję su mitais apie įsigyjamų prekių pabrangimą ar mažesniu finansiniu raštingumu. Iš tiesų, mokėjimas dalimis tiesiog padeda planuoti išlaidas, ypač renkantis reikalingą, bet brangesnę, kokybiškesnę prekę. Galimybė įsigyti reikalingą techniką per ilgesnį laiką be pabrangimo yra labai patrauklu klientams.“

Dažniausiai lietuviai sodo įrenginiui linkę išleisti iki 800 eurų arba net dar daugiau – virš 2000. Pirmuoju atveju sodininkaujantys perka vejapjoves ar trimerius, antruoju – investuoja į didesnius sodo pagalbininkus – traktoriukus ar itin gerus robotus. Pasak D. Mickaus, tiek vienu, tiek kitu atveju žmonės linkę pirkti išsimokėtinai: „Daugiausiai lizingo paslauga sodo technikos segmente Lietuvoje naudojasi vyrai, jie sudaro apie 80 proc. Amžiumi tokie pirkėjai išsiskiria į dvi grupes: 26–40 metų ir 40–55 metų grupė. Beje, nors tokios technikos pirkimai internetu auga, pirkdami brangesnę prekę žmonės vis tiek linkę ją įsigyti fizinėje parduotuvėje.“

Nors tiek sodo, tiek namų technikos įsigijimas mokant dalimis – itin patrauklus ir lankstus, vis dėlto ekspertas atkreipia dėmesį, kad renkantis įmokos dydžius ir grąžinimo terminą, pirkėjai turi įsivertinti savo pajamas ir finansines galimybes.