T. Navickas (Asm. archyvo nuotr.)

Atostogų sezonas – pelningas metas sukčiams: specialistai paaiškino, kas dabar labiausiai lengvina jų darbą

Gavote viliojantį pasiūlymą įsigyti poilsinę kelionę gerokai mažesne nei rinkos kaina? Policija ir finansinio saugumo ekspertai ragina būti budriems: atostogų sezono metu atsipalaidavusių žmonių patiklumu ypač sumaniai pasinaudoja įvairiausi sukčiai, o jų darbą neretai palengvina ir patys atostogautojai – ir ne tik savo neapdairumu, bet ir tam tikrais ydingais įpročiais.

Atsipalaidavę atostogautojai – lengviausi taikiniai

Lietuvos policijos atstovo Ramūno Matonio teigimu, sukčiai nesnaudžia ne tik vasarą, bet ištisus metus – įvairių sukčiavimo atvejų tik daugėja ir jie vis labiau persikelia į skaitmeninę erdvę.

Lietuvos policijos duomenimis, 2022 metų pirmąjį ketvirtį šalyje užregistruota apie 30 proc. daugiau sukčiavimo atvejų, nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tuo tarpu 2021 m. policija iš viso užregistravo 2609 sukčiavimo atvejus, arba 23 proc. daugiau, negu 2020-aisiais (2124).

Vis dėlto R. Matonis pažymi, kad atostogų sezonas, kai gyventojai yra atsipalaidavę ir mažiau apdairūs, yra vienas „saldesnių“ laikotarpių sukčiautojams, kadangi atostogaujantis žmogus dėl atsipalaidavimo paprastai yra lengvesnis grobis sukčiams.

Štai, pavyzdžiui, viena moteris neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi savo istorija, kai pusiau gyvendama poilsinėmis nuotaikomis ir sugalvojusi parduoti nenaudojamus drabužius per vieną internetinių platformų, buvo gana lengvai apgauta sukčių bei prarado beveik 200 eurų. Ji teigė, jog visų pirma neatkreipė dėmesio į interneto svetainės adresą, kuris buvo gana panašus į tikrosios drabužių pardavimo platformos, o taip pat ir į kitas smulkesnes detales, kurios būtų padėjusios atpažinti pirkėją-sukčių.

„Ramiai nuėjau sau „pležintis“. O kitą rytą pamačiau, kad mano kortelė yra ištuštinta. Ir tada visos dėlionės detalės man taip aiškiai sukrito į vieną bendrą vaizdą, kad net pasidarė rūgštu“, – socialiniame tinkle rašė nuo sukčių nukentėjusi moteris.

Kaip rodo licencijuotos finansų įstaigos „myTU“ duomenys, sukčiai sumaniai prisitaiko prie skirtingų sezonų ir aktualijų, todėl prieš šildymo sezoną suaktyvėja apsimetėliai malkų pardavėjai, o vasarą rinką papildo labai pigūs ir viliojantys, bet, deja, netikri poilsinių kelionių pasiūlymai ar kiti su kelionėmis susiję dalykai, kuriuos pasitelkę sukčiai ieško naujų aukų. Finansų įstaigos taiko įvairias prevencines priemones sukčiavimo atvejams užkardyti, todėl apie naujus galimo sukčiavimo atvejus neretai sužino netgi greičiau negu policija.

„Jei jums siūlo pirkti kelionę ar bet kokią kitą prekę daug mažesne nei rinkos kaina, tai jau pirmas signalas suklusti, net jei tas pasiūlymas atrodo labai patrauklus. Kitas patarimas – nepirkti poilsinių kelionių ir prekių, nesinuomoti būsto per neaiškius, įtarimą keliančius šaltinius – geriau naudotis žinomomis platformomis.

Kai ką nors perkate internetu, būtinai paieškokite apie pardavėją daugiau informacijos. Ne tik atostogaujant, bet visada, kai ruošiatės kam nors pervesti pinigų, patartina pasidomėti, ką apskritai žinote apie siūlomos paslaugos ar prekės pardavėją, kokie yra vieši atsiliepimai apie jį, ar siūlomos prekės kaina yra gerokai žemesnė, nei rinkos, ir kodėl ji tokia yra”, – pataria „myTU“ mobiliosios bankininkystės technologijų vadovas, skaitmeninio saugumo ekspertas T. Navickas.

Specialistas priduria, kad atostogaujantys gyventojai paprastai taip atsipalaiduoja, kad daug mažiau gilinasi, kur ir kaip pervedinėjami pinigai, ir būtent dėl to neretai atsiduria sukčių spąstuose.

Tobulėjantiems sukčiams ypač padeda ydingi įpročiai

Kaip tobulėja skaitmeninės technologijos, taip tobulėja ir sukčių veikimo metodai.

Policijos duomenimis, sukčiai itin greitai prisitaiko prie įvairių pokyčių bei naujovių ir adaptuoja senus arba atranda naujus bei išradingesnius veikimo būdus.

„Dominuojantis veikimo būdas pastaraisiais metais buvo gudriai apipavidalintas pasiūlymas, skirtas skelbimus internete paskelbusiems pardavėjams. Pirkėjais apsimetę sukčiai pardavėjams atsiųsdavo nuorodą, kuri esą skirta mokėjimo įskaitymui į pardavėjo sąskaitą. Taip nukreipus į klastotus skelbimų portalo ir kurjerių tarnybos puslapius bei išprovokavus prisijungimą prie SMART-ID paskyrų, pardavėjai, įsitikinę, kad gauna mokėjimą iš pirkėjo sąskaitos, iš tikrųjų atlikdavo mokėjimą sukčiui iš savo sąskaitos“, – apie vieną sukčiavimo būdų pasakoja R. Matonis.

Tuo tarpu T. Navicko teigimu, sukčių darbą neretai palengvina kai kurie ydingi žmonių įpročiai. Pavyzdžiui, nors specialistai nuolat ragina rinktis sudėtingesnius slaptažodžius arba nenaudoti visur to paties slaptažodžio ar panašių jo kombinacijų, į šį patarimą dauguma žmonių vis dar neatsižvelgia.

„Dėl to, pavyzdžiui, dviejų PIN kodų pasirašymo modelis vykdant mokėjimus, įprastas daugumai finansinių įstaigų, yra jau šiek tiek ydingas. Vartotojas neretai susikuria praktiškai tokį pat PIN2, kaip ir PIN1, tik prideda vieną papildomą simbolį, todėl saugumas iš karto susilpnėja. Tad norint geresnės apsaugos savo klientams, geriau paskatinti juos išeiti iš komforto zonos ir naudoti radikaliai skirtingus metodus prisijungimui ir operacijų tvirtinimui. Pavyzdžiui, mes taikome praktiką vietoje antrojo PIN kodo su skaičiais naudoti pieštinį kodą. Ir iškart matome, kad išėjimas iš komforto zonos gerokai apsunkina sukčių gyvenimą“, – pasakoja „myTU“ skaitmeninio saugumo ekspertas.

Kita vertus, specialistai pastebi, kad šiais laikais mokėjimų įstaigose sąskaitas atsidariusiems sukčiams apgauti žmones tampa vis sudėtingiau, nes jie atsiremia į įvairias kliūtis, tokias kaip sustiprinta patikra, limitai rizikingoms paskyroms ir algoritmai, kurie atpažįsta potencialiai nusikalstamą elgesį.

T.Navickas pastebi, kad šių prevencinių priemonių, kurios diegiamos dėka dažnai pavyksta pagauti sukčiautojus ir sulaikyti lėšas, o po kurio laiko – ir grąžinti jas nukentėjusiesiems.

Tuo tarpu Lietuvos policija pabrėžia, kad geriausia apsauga – sąmoningumas ir budrumas, kurio raginama neprarasti ir atostogų metu.

Kaip netapti dar vienu sukčių grobiu? Policijos patarimai:  

  •  Reguliariai tikrinkite savo paskyras internete, banko sąskaitą ir praneškite savo bankui apie bet kokius galimai joje atliktus įtartinus veiksmus.
    •    Atlikite mokėjimus internetu tik saugiose svetainėse ir nadojantis tik saugiu ryšiu (rinkitės mobilųjį tinklą vietoje viešųjų belaidžių tinklų).
    •    Jūsų finansinė institucija niekuomet telefonu ar el. paštu neprašys konfidencialios informacijos, pvz., Jūsų interneto paskyros prisijungimo duomenų.
    •    Jei pasiūlymas skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa, tai beveik visada yra sukčiavimas.
    •    Būkite labai atsargūs, bendrindami asmeninę informaciją socialinių tinklų svetainėse. Sukčiai gali naudoti jūsų informaciją ir nuotraukas, kad suklastotų tapatybę arba apgautų jus.
    •    Jei manote, kad perdavėte savo sąskaitos duomenis nusikaltėliui, nedelsdami susisiekite su savo finansine institucija.
    •    Visada praneškite policijai apie bet kokį įtariamą sukčiavimą, net jei netapote jo auka.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: