Atsipalaiduokime, kvėpuokime, mylėkime

Gausią auditoriją sukvietusiame išminties, diskusijų ir atsipalaidavimo vakare, vykusiame G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, jogą praktikuojantis ir mokinantis žmones atsipalaiduoti Vyrenijus Andrijauskas dalinosi žiniomis, paprastais tačiau esminiais klausimais skatino sąmoningumą.

Juokaudamas ir tiesiogiai nuolat kreipdamasis į auditoriją Vyrenijus kalbėjo apie tai, kaip žmonės moka sau įvaryti į stresą, kokiomis priemonėmis siekia atsipalaiduoti, o kokios jų yra iš tikrųjų vertingos, kur yra žmogaus laimė ir nusiraminimas. Pateikiame Vyrenijaus minčių iš susitikimo.

Kaip įeiname į stresą

Iš tikrųjų būti laimingiems žmonėms trukdo koncepcijos, nuostatos, didelė baimė padaryti klaidų (be kurių ir taip negyvename), idealo siekimas, gyvenimo baimė, diskomforto baimė, (juk diskomfortas reikalingas žmogui, kad praplėstų ribas). Nusiteikimas taip gyventi, lyg gyvenimas čia būtų amžinas.

Trumpalaikis stresas – teigiamas dalykas, jis sutelkia žmogų. Tačiau stresas pavojingas, kai būna ilgalaikis. Šiais laikais žmogus šimtu procentų turi būti darbingas ir sutelktas, taip iš trumpalaikio stresas tampa ilgalaikis. Visuomenė spaudžia per trumpą laiką padaryti daug darbų, aplinkiniai nesielgia taip, kaip mums reikia, ne viskas klojasi, kaip norim. Ilgalaikio streso požymiai kaip apsinuodijimo: viską skauda, nuotaika bloga, ima apatija, nenorim keltis iš ryto, nemielas darbas. Kai stresas ilgalaikis, tie nuodai pastoviai pilasi į organizmą.

Kai stengiamės pakeisti aplinką, situaciją, kitą, irgi susikuriame stresą. Manai, kad būsi laimingas, kai kažkas aplinkui pasikeis? Pvz., padidės atlyginimas, kitaip elgsis koks nors žmogus. Save pakeisti sunku, o pakeisti situaciją dar sunkiau. Jei mus pakeičia, tai tik labai sudėtingos situacijos, o kito žmogaus proto visai neįmanoma pakeisti. Vadinasi, lieka keistis pačiam.

Į stresą įveda mūsų pačių požiūris, įpročiai ir koncepcijos. Prisirišam prie koncepcijų ir savo aplinkybių, apsistatom tvirtove taip, kad atsirišti neįmanoma. Visi prisirišti dalykai gyvenime turi puikiai veikti, jei kas nors neveikia, mums nepatinka, jaučiamės blogai. Ne mes veikiam gyvenimą, po jis mus veikia. Tad mes įtakojam aplinkybes, ar mus įtakoja?…

Kartais sąmoningai sukeliame stresą susitapatindami su kitais: žiūrime TV žinias, kurių 80 proc. blogų, žiūrim ir galvojam, koks baisus pasaulis, blogas gyvenimas. Stresuojame dėl to, kas su mumis realiai nesusiję. O pasaulyje kas sekundę iš bado miršta žmogus, apie tai negalvojam ir patys nesiruošiam mirti.

Atsipalaidavimas

Svarbu, kad iš ilgalaikio streso išeitume, tačiau ar kas mokino mus atsipalaiduoti? Atpalaiduoja televizorius, alkoholis, seksas, cigaretės, kai kas sportuoja, kad atsipalaiduotų. Tai populiariausi, bet kenksmingi (sportas, jei per daug ekstremalus) atpalaiduojantys dalykai, nes nėra kur dėtis, niekas nemokino. Ar po darbo dienos leidžiam sau atsisėsti ir nieko neveikti? Tai juk tinginystė, negalime, gėda, juk turim gero padaryti. O kiek istorinių dalykų gyvenime nuveikiame?

Alkoholis sulėtina smegenų veiklą, žmogus apie nieką negalvoja, tam ir sukurta alkoholio pramonė – kažkas pelnosi, kad tu kuriam laikui išeitum iš streso. Rūkymas lyg jogos veiksmas, žmogus pakvėpuoja, nusiramina, tačiau tą patį galima daryti be cigaretės – giliai kvėpuoti.

Iš tikrųjų atpalaiduoja buvimas gamtoje – gamtoje niekas nekonkuruoja, neskuba, viskas vyksta savaime ir ramiai. Atpalaiduoja kvėpavimo pratimai, jogos pratimai – asanos. Visos Rytų kultūros ir praktikos mokina atsipalaiduoti, būti šiame momente, veiksminga ir šokio meditacija. Tokiais momentais esi čia ir dabar.

Pats žmogus savo gyvenimą sugriauna ir pats jį geriausiai pataiso. Vyrenijus pasakojo apie jogos mokykloje „Gyvenimo menas“ išmoktą kvėpavimo techniką: kuo toliau jis praktikavo, tuo labiau jo gyvenimas ėmė keistis. Tokiuose kursuose, pasak jo, išmokstama technikos, gaunamas įrankis, kaip pataisyti savo gyvenimą. Jis medituoja, daro kvėpavimo pratimus, vaikšto miške, gyvena sveikai.

Sąmoningesnis požiūris

Problemą sukuria ir tai, kad nelabai save mylime ir mažai dėmesio skiriame dvasiniam tobulėjimui, daugiausia – materijai, bet materija neatneša laimės. Milijonieriai sako, kad jie irgi nelaimingi, kalbėjo Vyrenijus.

Viskas, kas vyksta gyvenime, yra tobula. Kai nesutinkame su tuo, kas vyksta, tai sukuria problemą. Visos pasaulio religijos sako, kad žemę sukūrė Kūrėjas. Visas situacijas ir problemas sukūrė tas pats Kūrėjas, tave taip pat, kitą žmogų, kuris tave erzina, irgi. Esi Dievo kūrinys. Ar save myli ir priimi tokį, koks esi? Kodėl nemylime to, ką sukūrė Dievas?

Žmogui itin svarbūs du dalykai – mylėti ir būti mylimam. Tačiau santykiuose patys save kankinam, žeminam, gal taip tikimės į rojų papulti? Esi mylintis žmogus, nori mylėti, nori, kad tave mylėtų ir vis tiek randi būdų save ir kitus kankinti.

Viskas gyvenime keičiasi. Kai žmogus tai priima, suvokia, išeina iš streso. To, kas vyksta, nesistenk pakeisti, o jei nori pakeisti, daryk šimtu procentų ir atsipalaiduok. Mūsų metai čia suskaičiuoti, viskas laikina, keičiasi, lieka mėgautis vienas kitu, o ne kovoti. Sprendžiant iš nuosavų namų dydžių ir tuščių ginčų, atrodo, kad nusiteikę čia gyventi šimtus metų.

Į klausimą, ar jis laimingas, Vyrenijus atsakė, kad šimtu procentu. Jam padeda žinojimas, kad jo gyvenimu bet kurioje situacijoje visiškai pasirūpinta.

Renginį rengė bibliotekos Atvira jaunimo erdvė, jos veiklas remia Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.