Komentarai - 2020-07-09

Auga nerimas belaukiant naujo grūdų derliaus

Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas

Koronaviruso proveržis Lietuvoje ir pasaulyje nepadarė didesnės įtakos grūdinius augalus bei rapsus auginantiems ūkininkams, bet, kaip ir baiminomės, labiau nukentėjo gyvulininkyste užsiimantys ūkiai dėl kritusios superkamos produkcijos kainos. Pieno produktų sektoriuje padėtis, panašu, stabilizuojasi, galima tikėtis truputį didesnių ir pieno supirkimo kainų antrą metų pusmetį. Nors nerimas dėl šiųmečio grūdų derliaus auga, yra daug prielaidų tikėti, kad jis bus gerokai didesnis negu prieš metus (nors veikiausiai ir ne rekordinis, kaip buvo tikimasi anksčiau), todėl kol kas žemdirbiams skųstis nereikėtų, ypač turint omenyje, kad kviečių ir rapsų ateities sandorių kainos biržoje yra panašios kaip ir praėjusiais metais.

Rekordinio derliaus Lietuvoje lūkesčius nuplovė gūsingas lietus

Į Lietuvos laukus jau išvažiavo pirmieji kombainai. Dar prieš kelias savaites atrodė, kad užtikrintai artėjame prie rekordinio grūdinių kultūrų ir rapsų derliaus rezultato. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas birželio 25 dieną pateikė prognozę, kad pagal tuo metu buvusią pasėlių būklę galima sulaukti 6,6 mln. tonų grūdinių augalų ir 877 tūkst. tonų rapsų derliaus. Reikėtų priminti, kad pernai prikulta 5,5 mln. tonų grūdų, o rapsų derlius buvo rekordinis – 689 tūkst. tonų. Grūdinių augalų derliaus rekordas – 6,5 mln. tonų – pasiektas dar 2015 metais.

Tačiau padėtis per praėjusias porą savaičių pasikeitė ne į gera. Keliaujantys po Lietuvą turėjo pamatyti, kad vienur mažesni, kitur didesni pasėlių plotai yra išguldyti vėjo su lietumi. Jeigu orai per artimiausias savaites bus drėgni, priploti prie žemės pasėliai didelio derliaus nebeduos, o ir jų grūdų kokybė bus prasta. Tikėtina, kad šiemet laukto grūdinių augalų derliaus rekordo galime ir nebesulaukti, tačiau prielaidos nukulti didesnį negu praėjusiais metais ir antrą pagal dydį šalies istorijoje derlių lieka labai realios. Galiausiai tikrąjį rezultatą pamatysime tik nukūlus visus grūdus ir juos suvežus į saugyklas, o iki tol ūkininkų laukia daug darbų ir nerimo dairantis į orų žemėlapius.

Kuo didesnis derlius, tuo didesnės žemės ūkio veikla besiverčiančių asmenų pajamos. Nepamirškime, kad kuo daugiau tonų yra prikuliama, tuo daugiau darbo turi ir susijęs verslas – grūdų elevatoriai, grūdus transportuojančios bendrovės, uosto krovos įmonės, prekybininkai. Kuo daugiau paauga derlius, tuo šalies BVP padidėja sparčiau. Aišku, šio sektoriaus indėlis į BVP būtų didesnis, jeigu daugiau grūdų būtų perdirbama vietoje, o ne eksportuojama, tačiau galima didžiuotis tuo, kad praėjusiais 2019–2020 derliaus metais Lietuva vėl pateko į didžiausių kviečių eksportuotojų penketuką Europos Sąjungoje. Iš viso per praėjusį sezoną iš Lietuvos į ne Europos Sąjungos šalis išplukdyta 2,3 mln. tonų kviečių, arba virš 40 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Ūkininkui svarbu ne tik derlius, bet ir jo pardavimo kaina. Pavyzdžiui, praėjusiais metais grūdinių augalų derlius buvo ketvirtadaliu didesnis negu prieš metus, tačiau supirkimo kainos buvo maždaug dešimtadaliu mažesnės. Dabartinė arti 185 eurų už toną esanti kviečių ateities sandorių kaina „Euronext“ biržoje yra istoriškai gana nebloga, todėl skųstis kainomis, bent kol kas, pagrindo nėra. Beje, pavasarį naujo derliaus ateities sandorių kaina buvo dar didesnė, todėl tie, kurie pardavė grūdus pagal išankstines pardavimo sutartis, kol kas gailėtis neturėtų. Dabar, šiaurės pusrutulyje prasidėjus derliaus nuėmimo darbams, grūdų kainų svyravimai priklausys nuo naujienų, kaip artimiausius du mėnesius seksis derliaus nuėmimo darbai ir koks bus galutinis rezultatas. Dabartiniais įvairių agentūrų prognozuojamais duomenimis, pasaulyje šiemet kviečių derlius turėtų būti truputį didesnis negu pernai – Europos Sąjungos šalyse, JAV ir Ukrainoje jis bus mažesnis, bet gerai augs Rusijoje ir Kanadoje. Jeigu derliaus rezultatai labai nenutoltų nuo prognozių, tikėtina, kad kviečių kaina biržoje rugpjūtį ir rugsėjį bus šiek tiek mažesnė negu dabar, tačiau istoriškai gana nebloga.   

Pieno produktų eksporto rinka po truputį stabilizuojasi

Žaliavinio pieno supirkimo kaina šiemet Lietuvoje nusirito žemyn ir gegužę buvo beveik 10 proc. mažesnė negu atitinkamą mėnesį prieš metus. Kaip įprasta tokių produktų eksporto rinkose nuosmukių metu, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse supirkimo kaina smuko labiau negu Vakarų Europos šalyse, todėl suprantamas pieno gamintojų nepasitenkinimas tokiais pokyčiais mūsų šalyje. Metinis supirkto pieno Lietuvoje pokytis sausį ir vasarį dar buvo teigiamas, tačiau nuo kovo supirkta 2 proc. mažiau žaliavinio pieno. Nors jo supirkimo kaina dar yra gerokai didesnė negu 2016 metais, kuomet pieno sektorius išgyveno prasčiausią padėtį per pastarąjį dešimtmetį, dabartinė padėtis vėl paspartins karves laikančių ūkių traukimąsi Lietuvoje. Tiesa, šįkart pieno sektorius gana greitai išsireikalavo kompensacijų iš valdžios – jau patvirtinta, kad 18,5 tūkst. gavėjų bus išmokėta 18,5 mln. eurų parama.

Dėl pieno produktų kainų pigimo kovą ir balandį kaltas ne tik koronaviruso proveržis. Per pirmus keturis šių metų mėnesius Europos Sąjungos šalyse supirkta 2,4 proc. daugiau žaliavinio pieno negu prieš metus, o tai buvo istoriškai nemažas pasiūlos šuolis. Dėl koronaviruso protrūkio pasikeitusi pieno produktų paklausa dar labiau išbalansavo rinką. Tiesa, nuo gegužės vidurio padėtis Europos Sąjungos pieno produktų rinkose pradėjo gerėti – labiau paaugo sviesto ir pieno miltelių kaina. Atsigauna ne tik paklausa eksporto rinkose, bet ir užsakymai iš viešojo maitinimo įstaigų. Teigiamą įtaką kainoms turėjo ir ES grąžinta pieno produktų privataus saugojimo priemonė. Tačiau birželį vis dar pigo sūris. Tiesa, pokyčiai smarkiai skyrėsi, mat priklausė nuo sūrio rūšies. Jeigu pasiteisins lūkesčiai, kad Europos Sąjungos ekonomika antrą pusmetį atsigaus, pieno produktų ir atitinkamai žaliavinio pieno kainų dugnas jau gali būti praeityje. Bet, kad kainos didėtų, reikia, kad ir pieno gamyba Europos Sąjungoje augtų lėčiau.

Mėsos paklausos atsigavimas priklauso nuo ekonomikos pokyčių

Mėsos – kiaulienos, paukštienos ar jautienos – kainos smarkiai krito nuo kovo vidurio, bet pastarosiomis savaitėmis taip pat galima įžvelgti tam tikrų teigiamų požymių, rodančių, kad kainos antrą pusmetį turėtų būti didesnės. Tiesa, tam reikia, kad ekonominė padėtis Europoje ir visame pasaulyje atsigautų bei, kad žmonės vis mažiau baimintųsi išeiti į viešąją erdvę bei valgyti viešose maitinimo įstaigose. Suprantama, kad labiausiai kainos krito tose šalyse, kurios  pagamina daugiau, negu joms pačioms reikia. Beje, niekur nedingo ir su mėsos pasiūla susijusios problemos, kurios, atsigavus paklausai, gali greitai įžiebti tam tikros mėsos kainos augimą. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį afrikinio kiaulių maro atvejai fiksuoti Latvijoje ir Lenkijoje, o Nigerijoje dėl maro protrūkio teko sunaikinti beveik vieną milijoną kiaulių.     


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: