Balandžio 1-oji Pasaulinė paukščių diena

Balandis – tikro pavasario mėnuo. Senoliai jį vadino Velykų mėnesiu.

Sodinamas miškas. Aktyvus gyvūnų gyvenimas. Iš tolimų kraštų grįžta paukščiai. Žinoma ne visi, kai kurie žūva nuo brakonierių šūvio ar kovodami su gamtos stichijomis. Dalis žūva atsitrenkdami į švyturius ir kitas kliūtis. Tačiau paukščiai grįžta į savo gimtąsias vietas, kai kurie sukardami net keliolika tūkstančių kilometrų.

 Vien tik kovą, pirmomis balandžio dienomis į Lietuvą sugrįžta apie 70 rūšių paukščių, o iš viso mūsų šalyje jų aptinkama beveik 400 rūšių. 1906 metų balandžio 1- ąją buvo pasirašyta Tarptautinė paukščių apsaugos  konvencija, o Lietuvoje pirmąsias Paukščių dienas ėmė rengti žymus gamtininkas Tadas Ivanauskas. Ši tradicija tęsiama ir šiais laikais – paskutinį kovo dešimtmetį organizuojami renginiai šiai dienai paminėti, skatinama juos geriau pažinti, jais rūpintis, atkreipiamas dėmesys į nykstančius sparnuočius, keliami inkilai , kurie byloja žmogaus laukimą, rūpestį bei globą.

Paukšteliai savo giesmėmis pasėja giedrą džiaugsmą kiekvieno žmogaus krūtinėje, ypatingai kada visas pasaulis pergyvena baisią koronaviruso  didžiulę baimę.

Štai pasigirsta aukštyn į dangų kylančio vieversio virpulinga  giesmė. O kai sodybos ąžuolo ar beržo viršūnėje švilpteli nutūpęs šnekutis varnėnas, patižusio kiemo atokaitoje nusileidžia išsipusčiusi baltoji kielė – pavasaris jau tikrai atkeliavo.

Pagal tai, kaip paukščiai elgiasi artėjant žiemai, visus juos galima suskirstyti  į tris pagrindines grupes: sėsliai gyvenantys, klajojantys ir migruojantys.

Sėsliai gyvenantys paukščiai žiemą praleidžia tose pačiose apylinkėse, kur perėjo ( tetervinai, kurtiniai, jerubės, šarkos, žvirbliai ir kt. ).

Klajojantys paukščiai ( kėkštai, dagiliai, žaliukės, sniegenos, kryžiasnapiai ir kt.) vienais metais nuskrenda žiemoti toliau, kitais – arčiau arba net pasilieka ten, kur perėjo. Tai priklauso nuo jų įprastinio maisto gausumo.

Pačią didžiausią grupę sudaro paukščiai migrantai. Jie kasmet perskrenda iš perėjimo vietų į žiemojimo vietas ir atgal. Apie pusė rūšių iš Lietuvos išskrendančių sparnuočių žiemą praleidžia Vidurio bei Pietų Europoje ir Afrikoje, Sacharoje.

Nemaža dalis paukščių migrantų turi įveikti įvairius barjerus: kalnus, dykumas, jūras. Tokiais atvejais įvairūs paukščiai elgiasi skirtingai. Daugelis jų šiuos barjerus įveikia be poilsio, aukštai skrisdami ( dažniausiai nuo  1 iki 2,5 km.). Piečiau Sacharos , žiemojančių paukščių, tarp jų ir smulkiųjų, sveriančių vos keliolika ar keliasdešimt gramų , rudenį startavusių šiaurinėje Viduržemio jūros pakrantėje, iš karto tranzitu perskrenda Viduržemio jūrą ir Sacharos dykumą , įveikdami 2500, o kai kuriais atvejais iki 3000 km. Atstumą. Be jokio poilsio jie skrenda 36 – 50 val.  Įspūdinga, bet faktas!  Tuo metu jie naudoja sukauptų riebalų energiją. Sunku įsivaizduoti. Tai tiesiog Dievo stebuklas!

Pavasarį šie migrantai elgiasi kiek kitaip. Sacharoje ištisus metus vyrauja šiaurės ir artimų krypčių vėjai. Todėl pavasarinės migracijos metu paukščiai skrenda prieš vėją ir sunaudoja beveik dvigubai daugiau energijos. Tad daugumai sparnuočių energijos užtenka tik perskristi Sacharą. Perskridę šią dykumą , jie priversti šiauriniame Afrikos pakraštyje pailsėti ir sukaupti reikiamas riebalų atsargas, kad galėtų įveikti Viduržemio jūrą.

Paukščių gebėjimas neklystant surasti kelią į žiemavietes ir atgal byloja jų tobulą orientaciją. Tai patvirtina ir eksperimentai.   Nors yra pateikta daug hipotezių, bet pagal ką orientuojasi paukščiai, iki šiol dar niekam  nepasisekė išaiškinti.

Anksti  parskrendančių paukščių parskridimo datos metai iš metų gali labai skirtis. Tai priklauso nuo pavasario eigos. Be to, į pietų ir pietvakarių Lietuvą jie parskrenda 7 -14 dienų anksčiau  nei šiaurę ar šiaurės

rytų Lietuvą. Paukščių migracija yra tiriama įvairiais būdais, bet vienas iš svarbiausių ir veiksmingiausių yra žiedavimas.

Balandį vyksta  didelės permainos gyvūnijos, augalijos pasaulyje. Verda gyvenimas ir paukščių pasaulyje . Dedami kiaušinėliai į susuktus lizdelius ir periami jaunikliai. Kiekvienas paukštelis džiaugiasi šiltėjančiu oru – tik klausykis jų čirenimo. Kai oras atvėsta jų plunksnelės pasišiaušia ir pradeda neramiai skraidyti. Teigiama, kad kuo mažesnis paukštelis ar žvėrelis , tuo tankiau plaka jų širdelė. Pavyzdžiui , zylių, sveriančių vos kelis gramus, širdies raumuo per minutę susitraukia  1000 – 1200 kartų, o palyginimui, banginio, sveriančio 150 tonų – tik 7 kartus. Širdis plaka tankiau , kad palaikytų normalią kūno temperatūrą, kuri yra 40C.

Kai šiltais pavasario rytais žingsniuoji per Lietuvą, jos miestus ir kaimus, laukus ir kalvas , niekur neišgirsi skardesnio ir įvairesnio plunksnuotų bičiulio čiulbesio kaip girose. Vienokie balsai skamba smiltinguose šiluose, kitokie – visad tamsiuose eglynuose ar iškirstų biržių atželiančių krūmynų plotuose.  Iš Lietuvoje perinčių 79 giesmininkų paukščių rūšių didesnė pusė gyvena giriose

Naujajame XXI amžiuje turime išmokti gerbti gamtą, medį , paukštį , kaip tai darė žmogus praeityje. Geriau suprasdami ir vertindami medį, neskubėsime jo taip greitai nupjauti dėl kokių savo pačių sugalvotų priežasčių.  Medis – savotiškas statinys, paukščių giesmininkų pasaulis. Medžio statyba trunka dešimtmečiais. Prieš jį nupjaudami pagalvokime, kokį brangų, gyvą statinį griauname.

Pirmiausia reikia išmokyti žmogų matyti gamtos harmoniją, jos grožį,  išgirsti nuostabų paukščio čiulbesį. Gamta tampa galingu auklėjimo šaltiniu tuomet, kai žmogus ją pažįsta , suvokia priežasties ir pasekmės ryšius.

Gamta, pagal Juozą Tumą Vaižgantą, yra Pasaulio kūrėjo šventykla  Taigi žmogus privalo rodyti didžiulę jai pagarbą. 

 Naudoti šaltiniai :

Rimantas Krupickas ir Česlovas Kudaba  – Lietuvos žemė, Kaunas ,, Šviesa‘‘ 2000

Rimantas Grikevičius  – Miškas ir mes, Žaliosios girios 2004

Vlada Čirvinskienė, Pasvalys


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: