Baltų vienybės dieną piliečiai telkiasi kalbos ir tautos išsaugojimui

Baltų vienybės dieną piliečiai telkiasi kalbos ir tautos išsaugojimui

761
0
DALINTIS

Rugsėjo 22 d. 9 val. vykusioje spaudos konferencijoje „Apginkime baltų kalbas“ Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių valdymo komiteto pirmininkas Povilas Urbšys priminė būtinybę puoselėti solidarumą ir bendradarbiavimą su artimiausia mūsų kaimyne Latvija. P. Urbšio teigimu, abi baltiškas tautas sieja ne tik Rusijos grėsmė, bendri geopolitiniai iššūkiai, bet ir demografinė krizė bei kalba grįstos nacionalinės kultūros išsaugojimo klausimas.

„Baltų vienybės diena yra priminimas, kurį retai išgirstame. Priminimas ne tik apie bendrą kilmę ir istoriją, bendrą kelią iš Rytų nelaisvės į Vakarus. Priminimas ir apie tai, kad turime girdėti vieni kitus, kalbėtis, mokytis vieni iš kitų, iš klaidų ir gerosios patirties. Ypač kultūros puoselėjimo srityje turime labai daug ko pasimokyti iš Latvijos. Mūsų kultūrų pamatas yra kalba ir būtent ji šiuo metu atsiduria dideliame pavojuje. Turime girdėti Latvijos rūpestį dėl bandymų įteisinti kitakalbius įrašus pasuose ir suprasti, į kokią keblią padėtį tai pastatytų Latviją dėl jos patiriamo Rusijos spaudimo“, – teigė Povilas Urbšys.

Kaip pastebėjo Vytautas Sinica, iš pradžių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politizuotas, o vėliau ir liberalių lietuviškų partijų perimtas asmenvardžių rašybos klausimas nesitraukia iš politinės darbotvarkės jau mažiausiai 8 metus, visokiais būdais mėginant iš piliečių tapatybės dokumentų išstumti asmenvardžių įrašus valstybine kalba.

„Metai iš metų girdime tuos pačius susipynusius argumentus: kad įrašus valstybine lietuvių kalba reikia pakeisti kitakalbiais, nes to nori Lenkija, kad tai esą žmogaus teisė rašyti pasuose savo norima kalba, kad tokia yra europietiška praktika, kad esame tą pažadėję. Tačiau Konstitucinis teismas aiškiai sakė, kad tai prieštarautų Konstitucijai, o dauguma piliečių  šioms Kubiliaus ir Kirkilo iniciatyvoms taip pat nepritaria. Nesunku suprasti kodėl. Žmonės supranta, kad yra kvailinami dėl pamatinių dalykų. . Lietuva jokioje sutartyje nėra pažadėjusi tokios rašybos Lenkijai, tarptautiniai teismai nepripažįsta tokios „žmogaus teisės“, visos Vakarų šalys pasuose rašo tik valstybine kalba, o draugystės su Lenkija niekada nepavyks pasiekti jos nekorektiškų reikalavimų tenkinimu. Dar daugiau, lietuvių tautą sieja visų pirma istorija ir kalba. Ir tokia tauta valstybinės kalbos išstūmimą ar varžymą priima ir visada priims kaip esminį iššūkį jos vertybėms ir suverenumui. Visą tai suprantant, neįmanoma sutikti su politikų bandymais įteisinti Konstitucijai prieštaraujančius sprendimus ir netgi panaudoti tam kalbos komisiją. Natūralu, jog visą tai matant, sutelkti piliečius konkrečiam įstatymų leidybos veiksmui nebuvo sunku ir pavyko – pirmiesiems per daugiau nei 20 nepriklausomybės metų“, – TALKOS už valstybinę kalbą atsiradimą argumentavo Vytautas Sinica.

Povilas Urbšys pabrėžė, kad būtent šis vadinamas „raidžių“ klausimas sutelkė ir TALKĄ už valstybinę kalbą. Dėl asmenvardžių rašybos klausimo 2015 metais susibūrusi TALKA, P. Urbšio teigimu, pasiekė labai daug, tačiau norėdama išlikti naudinga valstybinės kalbos ir kitų konstitucinių vertybių išsaugojimui, privalo atsinaujinti, geriau susiorganizuoti.

„TALKA visada visada buvo visuomeninė iniciatyva, nors ir palaikoma įvairių politinių jėgų. Sėkmingai pateikusi Seimui beveik 70 000 parašų paremtą piliečių iniciatyvą dėl pavardžių rašymo kitomis kalbomis paso papildomų įrašų skyriuje, TALKA kurį laiką jautėsi padariusi savo darbą. Tačiau šiandien matome, kad to  nebuvo gana, o iššūkiai kalbai ir kitoms brangiausioms vertybėms nesibaigia. Galima sakyti, kad jų net daugėja. Todėl TALKA, kurios dalis narių tapo Seimo nariais ir nebegali sėdėti ant dviejų – politiko ir visuomenininko – kėdžių, nutarė atsinaujinti. Joje nebebus politikų, Seimo narių, nors absoliuti dauguma dalyvių išlieka tie patys. Galima sakyti, kad prieš du metus Vyriausioje rinkimų komisijoje užregistruota TALKA perduoda iniciatyvą ir deglą TALKAI, kuri nuo šiol veiks kaip asociacija, išrinks savo pirmininką, tarybą, steigs valstybinės kalbos talkininkų skyrius visoje Lietuvoje.“ – TALKOS pokyčius pristatė Povilas Urbšys.

„TALKA nesitraukia ir toliau telks visuomenę valstybinės lietuvių kalbos gynybai tiek nuo jos statuso menkinimo, tiek ir nuo kitų iššūkių. Šiandien aiškiai matome tragiškus lietuvių kalbai pokyčius Vilniaus universitete, kur panaikintos Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir Baltistikos katedros. Girdime neoliberalizmo ideologų kalbas, kad lietuvių kalbos norminimas apskritai nebereikalingas. Matome platesnį kontekstą, jog kalbą įmaoma apginti tik suverenioje Lietuvos valstybėje, gerbiančioje savo istorinę atmintį, paveldą, galiausiai siekiančioje išsaugoti šalyje savo piliečius. Taigi TALKA tik plėsis ir ir bendradarbiaus su Seimo nario priesaikos nepažeidžiančiais parlamentarais, jų frakcijomis“, – žadėjo Vilniaus rajono tarybos narys Gintaras Karosas.

Organizatoriai priminė, kad penktadienį 11-14 val. Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje vyksta TALKOS už Lietuvos valstybinę kalbą konferencija-susirinkimas „Ar apginsime baltų kalbas”. Konferencijos metu TALKA, kaip neformalus judėjimas, įsisteigė kaip asociacija, kad galėtų sėkmingiau tęsti pilietinę talką valstybinės kalbos ir kitose suverenios tautinės valstybės išsaugojimo srityse. Tikimasi, kad asociacijos veikloje dalyvaus didelė dalis iš 70000 piliečių, kurie prieš dvejus metus parėmė TALKOS iniciatyvą. Po konferencijos 14.30 val. rengiama vieša akcija „Už baltų tautų vienybę ir valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimą“ Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje. Renginį ves  aktorius Gediminas Storpirštis.

NĖRA KOMENTARŲ

PARAŠYTI KOMENTARĄ

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.