Istorijos puslapiaiNAUJAUSIOS ŽINIOSPaveldas

Berčiūnų kurortas tarpukario metais

1929 metais Miškų departamento sprendimu įsteigta Sanžylos vasarvietė. Jos pagrindą sudarė Berčiūnų pušynas. Jis garsėjo sausu ir sveiku oru. Didelę iniciatyvą dėl vasarvietės steigimo rodė miškininkas Jonas Kasperavičius. Tam reikalui vasarnamiams statyti suprojektuoti 48 sklypai. Jie užėmė 12,64 ha plotą. Parkui paskirta 3,75 ha ir gatvėms 3,55 ha. 1930 metais buvo pravestos gatvės , jos apsodintos medeliais . Tais pačiais metais visi sklypai buvo išnuomoti. 1931 metais jau buvo pastatyti 2 vasarnamiai. 1932 metais jau pastatyta 15 vasarnamių, 1933 metais 7 vasarnamiai. 1933-34 metais išgrįsta 5,5 kilometro I eilės vieškelio iš Panevėžio į Berčiūnus. Pagal kitus šaltinius vieškelio ilgis 4,5 kilometro. Darbai kainavo 24 tūkst. litų. 1933 metais Lietuvos vyriausybės sprendimu ši vasarvietė pavadinta Berčiūnų kurortu. Berčiūnų pušynas buvo laikomas labai sveiku. Kurorto direktoriumi tapo Jonas Kasperavičius. Jis turėjo didelę darbo patirtį. Jonas Kasperavičius gimė 1888 metais lapkričio 1 dieną Naujamiesčio valsčiaus Berčiūnų sodžiuje.

Tą pačią dieną buvo ir pakrikštytas.

Krikštijo Naujamiesčio klebonas. Tėvai Juozas ir Juozapota Kasperavičiai buvo ūkininkai. Jis mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, vėliau mokėsi Rygoje. Aukštuosius mokslus baigė Maskvoje. Nuo 1928 metų gegužės 15 dienos iki 1936 metų gruodžio 1 dienos dirbo Panevėžio miškų urėdu.1934 metais jis apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu. Panevėžio miesto savivaldybė tapo šio kurortinio miestelio tvarkytoja. Šiame kurorte mėgdavo ilsėtis garsi panevėžietė visuomenės veikėja, rašytoja G. Petkevičaitė- Bitė. Ji išdidžiai sėdėdavo savo krėsle. 1933 metais vilą Berčiūnuose įsigijo Panevėžio miesto burmistras Tadas Chodakauskas. 1938 metais balandžio dvidešimt trečią dieną savo vasarnamį Berčiūnuose jis pardavė Panevėžio vyskupijai. Pastatas įkainuotas 20 tūkstančių litų. Ši vila buvo skirta sergantiems kunigams taisyti savo sveikatą. Joje kartais ilsėdavosi ir Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. Vėliau šioje viloje buvo įrengta koplyčia ir čia buvo laikomos pamaldos. Čionai savo vasarnamius turėjo Panevėžio paštininkai ir kitų organizacijų ir įstaigų atstovai.

Panevėžio paštininkai turėjo du vasarnamius ir vienas ūkines patalpas.

Prie jų vasarnamio buvo įrengta sporto aikštelė. Taip pat paštininkai buvo išsinuomavę du žemės sklypus. Į Berčiūnus iš Panevėžio vykdavo specialus traukinys. Geležinkelio stotelė čia buvo dar nuo carinių laikų. Bilieto kaina suaugusiems siekė į vieną pusę 40 centų, o vaikams 21 centą. Taip pat iki Berčiūnų vykdavo ir autobusai. Į kurortą galima buvo nuvykti ir arkliais. Kelionė kainavo 4 litus. Plintant kitam transportui norinčių vykti su arklais į Berčiūnus mažėjo.

Berčiūnų kurortas tapo ir žydų mėgstama poilsio vieta. Dalis turtingų žydų turėjo vilas ir jas nuomodavo poilsiautojams. Tai irgi prisidėjo prie susisiekimo gerinimo su Berčiūnų kurortu. 1934 metais birželio 24- liepos 1 dienomis Berčiūnų pušyne vyko Panevėžio skautų tunto stovykla. Jai vadovavo K. Grigaitis. Į stovyklą atvyko švietimo ministras profesorius Juozas Tonkūnas, vietos kariuomenės ir šaulių vadai. 1935 metais Berčiūnų kurortą aplankė mokytojų delegacija, baigusių įvairiais metais Panevėžio mokytojų seminariją. Jie rengė didelį visų laidų susitikimą ir nuvyko aplankyti artimiausią Panevėžio miesto kurortą.

1938 metais pagal vienus šaltinius Berčiūnų kurorte buvo 27 vilos, pagal kitus šaltinius jau 80 vilų. Tur būt vasarnamių buvo apie 30. Kurorte daugiausiai vilas turėjo žydų tautybės asmenys. Tai buvo prekybininkai, mėsininkai,vežikai ir kiti. Iš lietuvių daugiausiai vilas turėjo įstaigų tarnautojai. Ypač vilų skaičius augo pradžioje, bet vėliau tam augimui ypač pakenkė pasaulinė ekonominė krizė. 1938 m. vasarotojų tais metais buvo 414 , jų tarpe 186 vaikai. Kurorte vasarojo ir 10 užsienio svečių: 4 buvo iš Palestinos, vienas prancūzas, 1 latvis ir 4 užsienio lietuviai. Buvo organizuojami šokiai ir grodavo orkestras.

Berčiūnuose savo vilą turėjo ir panevėžietis Seimo vicepirmininkas Alfonsas Gilvydis. 1936 metais jis buvo išrinktas į Seimą ir tapo jo vicepirmininku. 1939 metais Berčiūnuose laikinai apsigyveno žydų tautybės asmenys, kurie atvyko iš hitlerinės Vokietijos užimto Klaipėdos miesto.1939 metais birželio 18 dieną miestelį nusiaubė nedidelė audra. Ji tęsėsi apie 8-10 minučių. Greitai audra nurimo, bet kažkiek išgąsdino poilsiautojus. 1939 metais liepos 15 dieną atidarytas kurhauzas su poilsio namais, šokių aikštele ir bufetu. Statybai buvo panaudota medžiaga gauta nugriovus pastatus, kuriuose laikinai gyveno prie plento statybos dirbę darbininkai. Kurhauze buvo 10 vietų viešbutis, kurorto direkcijos ir sargo patalpos. Jo statybą finansavo Panevėžio ir Naujamiesčio valsčių savivaldybės.

Berčiūnų kurorto biudžetas buvo 2500 litų metams. Palyginus su kitais Lietuvos kurortais tai buvo labai mažos lėšos. Kiti kurortai gaudavo kelis ar keliolika kartų dosnesnę paramą. Lėšas kurortas gaudavo iš viešųjų darbų programos ir Naujamiesčio valsčiaus savivaldybės. Kurortas užėmė 60 ha plotą, o bendrai Berčiūnų pušynai užėmė 300 ha plotą. Kambarys visam sezonui kainuodavo 100-150 litų. 1939 metais kurortą aplankė 700 vasarotojų.

Panevėžiečiai Respublikos laikais turėjo netolimą vietovę kur buvo galima turiningai ir maloniai praleisti laisvalaikį. Kurortą juosė dvi upės Nevėžis ir Sanžila. Nevėžio vanduo buvo nešvarus dėl Panevėžio miesto gamyklų. Jie labai teršdavo Nevėžio vandenį. Ypač toje srityje pasižymėdavo Panevėžio „Maistas“.

Sanžilos upelio vanduo buvo švarus. Čia buvo puikūs statūs ir smėlėti krantai. Spauda tuo metu rašė apie kurortą ir įvairesnę informaciją, kad „ doros“ moterėlės primėto į bendro naudojimosi maudykles stiklo šukių. Kurorte buvo 2 valgyklos. Produktus joms teikdavo ir vietiniai ūkininkai. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje šeštadieniais ir sekmadieniais, esant didesniam gyventojų srautui budėti buvo skiriamai 2 policininkai. Jie rūpinosi tvarka kurorte.

Buvo draudžiama važinėti dviračiais pievų teritorijoje. Buvo laikomasi rimties nuo 23 val vakaro iki 6 valandos ryto. Griežtai buvo draudžiama laužyti medelius ar naikinti įvairias gėles. Automobiliu buvo galima važinėti tik 10 km. per valandą greičiu. Panevėžio apskrities viršininkas Jonas Šlepetys taip pat rūpinosi kurortu. Jo nurodymu buvo perdažytos kai kurios vilos ir aptvertos tvoromis. Jis turėjo planus Berčiūnų kurorte įrengti maudymosi baseiną, nes Sanžylos upės maudymosi vietos per mažos.

Berčiūnuose buvo ir lauko teniso aikštelė. J. Šlepetys iš Panevėžio apskrities viršininkų labiausiai rūpinosi Berčiūnų kurortu. Deja jis neilgai darbavosi Panevėžio apskrityje. 1939-1940 metais Berčiūnuose buvo statoma nedidelė bažnyčia. Jos statybai paremti 1940 metais gegužės 12- 20 dienomis suorganizuota loterija. Jos metu surinkta 2671 litų 35 centai pelno. Tai prisidėjo prie greitesnio bažnyčios statymo. Ji pašventinta tik 1944 metais. Berčiūnų kurortas buvo mėgiamas panevėžiečių Respublikos laikais.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Donatas Pilkauskas

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.