Skulptorius B. Bučas savo dirbtuvėje.
Bernardo Bučo Vytauto Didžiojo biustas Panevėžio kraštotyros muziejuje
Būsimasis skulptorius Bernardas Bučas gimė 1903 metais lapkričio 18 dieną Panevėžio apskrities Smilgių valsčiaus Naurašilių kaime. Jis augo gausioje šeimoje, iš kurios užaugo 2 seserys ir 5 broliai. Bernardas buvo vyriausias vaikas. Jis mokėsi Smilgių pradinėje mokykloje, vėliau Panevėžio valstybinėje gimnazijoje.
Čia jam piešimą dėstė žinomas skulptorius Juozas Zikaras. Dar 1923 metais Bernardas Bučas pradėjo piešti iliustracijas vaikų laikraščiui „Žiburėlis“. Jis iliustruodavo liaudies pasakas. 1924 ir 1927 metais Pašto valdybos skelbtuose viešuose konkursuose premijuoti ir išleisti jo sukurti pašto ženklai. 1925 metais premijuotos ir išleistos apyvarton jo sukurtos lošiamosios kortos, kurios laikomos gražiausiomis to laikmečio kortomis. Po gimnazijos baigimo, Juozo Zikaro skatinamas, 1926 metais Bučas išvyko studijuoti dailės į Romą. Romoje mokėsi skulptūros ir anatomijos. 1928 metais atvyko iš Romos į Briuselio dailės akademiją, ten įstojo į dailės ir skulptūros skyrių. Čia 1929 metais už kompoziciją ,,Kristaus nuleidimas į karstą“ gavo pirmą premiją ir atitinkamą pinigų sumą.
1930 metais Bernardas Bučas grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Panevėžio mieste. Čia pasirinko laisvo menininko kelią. Jį priglaudė filantropė Elžbieta Jodinskaitė. Sodų gatvės Nr.8 name menininkui buvo suteiktos patalpos darbui ir gyvenimui. 1930 metais Lietuvoje minimi jubiliejiniai Vytauto metai. Bučas sukurė jo biustą, skulptūrėlę „Vytautas sfinksas“. Vėliau ypač išpopuliarėjo biustas. Vytauto Didžiojo kultas susiformavo Lietuvoje nuo 1930 metų. Buvo prisiminta, kad Vytauto Didžiojo laikais Lietuvos Didžioji kunigaikštystė buvo didžiausia Europos valstybė. 1930 metais buvo pašauktas į karinę tarnybą Ketvirtajame Lietuvos Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulke. Pulko vadas plk. Viktoras Giedrys čia jam sudarė geras kūrybos sąlygas. Čia tarnaudamas Bernardas Bučas sukūrė karaliaus Mindaugo biustą.
1931 metais su dailininku Vaičiumi Panevėžyje suorganizavo dailininkų darbų parodą. Čia B. Bučas pristatė Vytauto ir Mindaugo biustus, tapybos darbus ,, Lietuvos sausintojas“, Lindės – Dobilo ir keletą kitų portretų. Tais pačiais metais Bernardas Bučas dalyvavo parodoje Kaune ir čia pristatė Vytauto Didžiojo biustą, kuris buvo labai gerai įvertintas. Nuo tada prasidėjo šio biusto triumfo kelias. Minėtas biustą įsigijo Panevėžio ir Biržų muziejai. „Vytautas“ buvo multiplikuojamas ir įsigytas kai kurių mokyklų, įstaigų ir privačių asmenų. Panevėžyje buvo ir Vytauto aikštė, bet 1934 metais buvo panaikinta. 1929 metais Vytauto vardu buvo pavadintas ir Skaistakalnio parkas. Panevėžyje nuo tų laikų išliko ir Vytauto gatvė. Miestui išsiplėtus, Vytauto gatvė tapo mažiau pastebima. Bernardo Bučo sukurtas Vytauto Didžiojo biustas išliko per visus istorinius sukrėtimus ir dabar džiugina panevėžiečius. Jis eksponuojamas Panevėžio kraštotyros muziejuje.
Fotonuotraukose:
Vytauto Didžiojo biustas Panevėžio kraštotyros muziejuje. T. Stasevičiaus fotonuotrauka.
Skulptorius B. Bučas savo dirbtuvėje.
Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.
Donatas Pilkauskas
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!