Beveik 200 gyventojų dar nežino turintys ŽIV: gydytoja kviečia pasitikrinti

Paskutiniais Jungtinių Tautų kovos su AIDS programos duomenimis, 17 proc. žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) užsikrėtusių asmenų Lietuvoje apie diagnozę dar net nežino – tai yra bent 190 lietuvių iš 6 mln. tokių asmenų pasaulyje. Specialistų teigimu, pastaruoju metu dominuojančiu ŽIV plitimo būdu tapo lytiniai santykiai, todėl reguliari patikra dėl ŽIV turėtų tapti tokia pat įprasta, kaip ir bendrieji kraujo tyrimai. O pasitikrinti tampa vis paprasčiau – Lietuvoje populiarėja greitieji savikontrolės testai dėl ŽIV.

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Infekcinių ligų departamento AIDS sektoriaus vedėja, vidaus ligų gydytoja Žavinta Kančauskienė sako, kad dėl įprasto, nuo aplinkinių per daug nesiskiriančio gyvenimo būdo žmonės net neįtaria galintys nešioti lytiškai plintančias ligas ir dėl to jos dažnai nustatomos jau pažengusios.

„Daug kas vis dar mano, kad neatsakingas gyvenimo būdas ar narkotikų vartojimas lemia šias ligas, o kitų jos nepaliečia. Todėl jos dažniau ir greičiau nustatomos rizikos grupės asmenims, nes jiems įprasta atlikti ŽIV testus. O kitiems, pavyzdžiui lankantis paprastoje poliklinikoje, net ir medikai nepagalvoja pasiūlyti pasitikrinti, jei nėra ryškių simptomų“, – aiškina gydytoja.

Naujas ŽIV paciento portretas

Medikė išskiria tendenciją, ypač pandemijos metu, kad naujų atvejų daugėja per lytinius santykius – tiek heteroseksualius, tiek homoseksualius.

„Praktiškai visi nauji mano pacientai užsikrėtė lytiniu keliu ir tik vienas – per švirkščiamuosius narkotikus. Dabar statistinis ŽIV pacientas yra vidutinio amžiaus, išsilavinęs, dirbantis, socialus visuomenės narys, tiesiog užmezgęs naujus santykius. Todėl diagnozė daugumą šokiruoja ir išgąsdina, dėl stigmos mūsų visuomenėje visada pirmiausia kyla klausimas, ką dabar pagalvos kiti?“ – pasakoja Ž. Kančauskienė.

Pasak gydytojos, normalu, kad dažniausiai iš pradžių pacientai iš baimės nieko negirdi: „Kai žmogui atrodo, kad jis nieko rizikingo negalėjo padaryti, sunku priimti tokią informaciją ir reikia palaukti, kol emocijos nuslūgs. Bet svarbiausia, kad, nustačius ŽIV, pacientai nedelstų ir atvyktų pas gydytoją, kuris padės pereiti visus susirgimo etapus: įvertins ir aptars esamą situaciją bei pritaikys gydymą, leidžiantį nebeužkrėsti kitų, apsaugoti savo šeimą ir svarbiausia leis pačiam jaustis gerai ir sveikai. Deja, apie pusė diagnozuotų pacientų vis dar nesigydo, o netoli 200 infekuotų žmonių apie savo ligą dar net nežino.“

Pavojų signalizuojantys simptomai

Teoriškai, rizikos grupėje yra vyrai, turintys santykių su kitais vyrais, narkotikus vartojantys ir seksualines paslaugas teikiantys asmenys. Tačiau praktiškai, pasak gydytojos, dėl galimo kontakto su rizikos grupėmis, vienu iš šių apie teigiamą ŽIV statusą nežinančių žmonių gali būti kiekvienas.

Gydytoja atkreipia dėmesį į tam tikrus požymius, dažnai siejančius ŽIV užsikrėtusius žmones. Tai labai svarbu, nes dažniausiai jie pasireiškia po 5–8 metų nuo užsikrėtimo dėl jau nusilpusio imuniteto.

„ŽIV tyrimą siūlyčiau atlikti, jei be aiškios priežasties atsiranda seborėjinis dermatitas, pleiskanojimas kaktos ar galvos srityje, odos bėrimai ir niežėjimas, juostinė pūslelinė, taip pat limfmazgių padidėjimai, ypač pažastyse. Baltas liežuvis ir jo kraštai, tuštinimosi sutrikimai arba pradinė gimdos kaklelio vėžio stadija (karcinoma in situ) gali būti ir vienas iš pirmųjų ŽIV ligos požymių, todėl reikia būti budriems ir patiems kreiptis dėl tyrimo, nes, deja, ne visi medikai rekomenduos jį atlikti. Jei tyrimo nedrąsu prašyti poliklinikoje, testą galima nusipirkti ir vaistinėje bei atlikti jį namuose, taip pat paprastai, kaip ir COVID testą. Jį patarčiau atlikti ir pradedant naujus santykius – manau, toks rūpestis juos tik sustiprins“, – pataria Ž. Kančauskienė.

Gydymu siekiama, kad sveikata nenusilptų

Medikė priduria, kad kaip ir tikrintis sveikiems, taip pat svarbu yra gydytis sergantiems žmonėms. Net kai liga labai pažengusi ir nualinusi imunitetą, jį galima atstatyti.

„Šiuolaikinis gydymas yra labai efektyvus, bet svarbiausias yra paties paciento indėlis ir pastangos dėl savęs. Pagal dabar sudaromą planą, gydymas gali būti ir tik viena tabletė per dieną, kuri padeda gyventi pilnavertį gyvenimą. Gydantis gyvensite ilgai ir laimingai, dirbsite, keliausite, kursite šeimą ir džiaugsitės socialiniu gyvenimu – ši liga neturi nieko iš jūsų atimti. Svarbu tik nebijoti ir ateiti pas gydytoją ne tada, kai jau yra blogai, o kad blogai nebūtų“, – kviečia Ž. Kančauskienė.

Gydytoja primena, kad ŽIV gydymas Lietuvoje priklauso ir yra kompensuojamas visiems pacientams iškart po diagnozės nustatymo.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: