Bibliotekoje – kraupiai šiurpulingos istorijos su Kristina

Smėlynės bibliotekoje (Smėlynės g. 49) vyko įdomus susitikimas su tikrai spalvinga asmenybe, stebinančiu savo talentų įvairove – Kristina Gudonyte. Ji yra profesionali aktorė, nuo septynerių metų teatre, kine ir radijuje sukūrusi daugybė vaidmenų.

Tai ir talentinga dailininkė, kurios 15 autorinių tapybos darbų parodų pabuvojo Prancūzijoje, Niujorke, Armėnijoje… Menininkė – populiarių televizijos filmų („Dvynukės“, „Dvynukės ir dvynukai“ ir kt.) ir daugybės spektaklių bei serialų („Moterys meluoja geriau“, „Nemylimi“, „Neskubėk gyventi“) scenarijų autorė ir režisierė, televizijos laidų prodiuserė, filmų garsintoja. Na ir žinoma, rašytoja, išleidusi 5 knygas: „Blogos mergaitės dienoraštis“, „Ida iš šešėlių sodo“ (pripažintos geriausiomis metų knygomis paaugliams, pagal jas sukurti spektakliai, pagal „Blogos mergaitės dienoraštį“ bus kuriamas ir serialas), „Su meile Arina“, „Gėlių dvaras“, „Jie grįžta per pilnatį“.

Štai kiek talentų telpa viename, nors jau perkopusiame septintą dešimtį, tačiau vėjavaikiškai jaunatviškame, su visais kalbą randančiame žmoguje.

„Keista, bet ekstremali ir problemiška paauglių amžiaus grupė emocionaliai man pati artimiausia, įdomiausia visuomenės dalis. Geriausiai juos suprantu ir myliu. Tai patys nuoširdžiausi žmonės“ – prisipažino rašytoja. Todėl nenuostabu, jog į biblioteką sugužėjo net kelios klasės „Vilties“ ir „Aušros“ progimnazijų mokinių. Juk paauglius suprantančių ir jiems kuriančių rašytojų neturime daug.

Atsakinėdama į mokinių klausimus, rašytoja pamažu, po kruopelę lipdė savo biografiją. Prisimindama vaikystę, K. Gudonytė atskleidė savo to meto pomėgius: karstytis į aukštus medžius ir suptis jų viršūnėse, laipioti Vilniaus namų stogais (buvo užsikorusi net ant Šv. Onos bažnyčios stogo), landžioti į visus įmanomus požemius (ištyrinėjo Arkikatedros, Šv. Jonų, Dominikonų, Bernardinų ir kitų bažnyčių rūsius).

Susitikimo metu sužinojome, jog nutrūktgalviški pomėgiai menininkės neapleido ir suaugus. Studijuodama vokiečių filologiją Vilniaus universitete, K. Gudonytė rimtai domėjosi tapyba. Lavinti įgūdžius jai prireikė … žmogaus skeleto! Tik kur jį gauti? Puiki proga pasitaikė Šv. Jonų bažnyčios rūsiuose atliekant praktiką. Ji pastebėjo darbininkus, iš požemių nešančius sudūlėjusius žmonių kaulus. Sužinojusi, kad juos gabena į šiukšlyną, studentė nusprendė naktį pati susirinkti jai taip reikiamą skeletą. Vidurnaktį, pasiėmusi didelį kelioninį krepšį, prožektorių ir pro langą įlindusi į rūsį, rado puikiai išsilaikiusį skeletą. Krepšys, kuriame gulėjo skeletas – niekaip nelindo pro langą. Staiga pasigirdusios tylios dejonės, išgąsdino bebaimę požemių tyrinėtoją, tačiau pamaniusi, kad vaidenasi, ji toliau bandė išlįsti. „Vos tik kaulai subarškėjo, vėl išgirstu tą „Aja-ja-ja-jai… Šįkart dar garsiau. Išpylė šaltas prakaitas, sustingusi stoviu, kojos linksta… už manęs staiga užsidega šviesa, girdžiu nepatenkintą ni
urzgėjimą, vaiduoklis senuko balsu paklausia: „Kokį velnią čia veiki, vaikeli? Pasirodo, tai sargas, miegojęs visai čia pat, ant patraukto nuo sienos altoriaus“ – knygos ar net filmo vertą istoriją prisiminė ji. Tuo viskas nesibaigė, pasiaiškinusi ir gavusi leidimą išsinešti griaučius, K. Gudonytė jau švintant laiminga ruošėsi žengti per gatvę, kai prieš pat nosį, jos kartu su visu kraupiu nešuliu vos neparbloškė dideliu greičiu lėkęs automobilis. „ Jei automobilis būtų mane sumaitojęs, o po to tyrėjai būtų bandę mane sudėti iš dalių, labai nustebtų radę dvigubai daugiau kaulų, nei jų priklauso turėti vienam asmeniui“.

Popietės metu autorė pristatė savo knygas paaugliams, daugiausia dėmesio skirdama naujausiai – „Jie grįžta per pilnatį“. „Šis romanas gimė, kai leidėja paprašė parašyti knygą, kurioje būtų magijos ir istorijos. Be visa to, man buvo iškeltas dar vienas sudėtingas uždavinys – parašyta istorija turi sudominti turistus, kad jie panorėtų atkeliauti į Vilnių. Juk išleidus knygą apie Drakulą, visi veržte veržėsi keliauti į Transilvaniją“ – kalbėjo viešnia. Su tokia, iš pirmo žvilgsnio nelengva, užduotimi K. Gudonytė susidorojo puikiai. Menininkės sukurtoje istorijoje gausu legendų apie Vilnių, veikia istorinės asmenybės (Žygimantas Augustas, magas Tvardovskis ir kt.), skaitytojui prieš akis iškyla kitas, menkai ištirtas Požemių Vilnius. Kaip pati sako, tai „žiauriai šiurpi knyga apie tris paauglių nuotykius, kiną, burtus ir pasimetusį karalių.

Rašytoja išraiškingai perskaitė visus suintrigavusią įspūdingą ištrauką apie knygos herojų pradanginimą skradžiai žemę į Renesanso laikus bei vienam iš jų tekusią užduotį – priklijuoti magui nukritusią ausį paslaptingu skysčiu…

Nė nepastebėjome, kaip išseko susitikimui skirtas laikas. Esame įsitikinę, kad šis susitikimas ir išskirtinė menininkės asmenybė vaikus paskatins perskaityti K. Gudonytės knygas.

Indrė Lašinytė