Bičių gatvėje – kaip Venecijoje
Pasenusi ir susidėvėjusi drenažo sistema kone kiekvienais metais užtvindo vieną ar kitą Smilgių gyvenvietės plotą. Panašu, kad šios problemos įveikti dar greitai nepavyks.
Esame lygumų ir platumų kraštas, šiek tiek pamargintas miškų ir nedidukų upelių. Mus aplenkia visokie gamtos kataklizmai ir anomalijos, kaip antai, drebanti žemė, cunamiai, ugnikalnių įsiveržimai. Bet ne viskas prarasta. Biržų kraštą ištinka potvyniai – atskiri kaimai kartais primena Venecijos vaizdelius.
Štai savaitės pradžioje potvynio apogėjus buvo Smilgių gyvenvietėje. Vandeniu tyvuliuojantys kiemai ir sodai, įmirkę ir apsemti daržai, prigėrę želdiniai ir gėlynai. Šį pavasarį vanduo labiausiai smogė Bičių gatvės gyventojams.
Kantrūs kaimo žmones
Pasak Smilgių bendruomenės pirmininkės Danguolės Plentauskienės, dalis kaimo pastatyta žemumoje ir vandeningoje vietoje. Todėl potvyniai būna reguliariai, kai tik užsikemša drenažo sistema. Panašus atvejis buvęs prieš trejus metus, dabar vėl pasikartojo, tik truputį kitoje vietoje. „Laukiau, gal kas iš vadovų imsis rūpintis šia bėda. Taip ir nesulaukiau. Žmonės pas mus kantrūs, įpratę, gal laukė, kad savaime vanduo susigers“, – pasakojo bendruomenės pirmininkė. Tačiau vanduo nesitraukė gal tris savaites, ir D. Plentauskienė kreipėsi pagalbos į savivaldybę. Bendruomenės pirmininkė sakė, kad labai pagelbėjo savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresnysis inžinierius-melioratorius Rimantas Šikšnys. „Specialistas atvažiavo, viską apžiūrėjo, susitiko ir pasikalbėjo su apsemtų namų gyventojais. Vienas žmogus nurodė apytikslę vietą, kur gali būti užsikimšęs drenažo vamzdis. Vėliau atvažiavo UAB „Biržų ranga“ darbuotojai, prakasė toje vietoje, atkimšo. Dabar vanduo po truputį dingsta, bet problema išlieka“, – kalbėjo D. Plentauskienė. Pirmininkė sakė, kad gyventojai surašė raštą, surinko parašus ir visa tai pateikė savivaldybės vadovams. Deja, vilčių, kad atsiras pinigų drenažo rekonstrukcijai, maža. Pasak D. Plentauskienės, kito kelio problemai spręsti ji nematanti. O vanduo gyventojams kelia visokiausių rūpesčių ir bėdų. Nuo nuolatinės drėgmės pūva ir lūžta namų grindys, pradeda irti pamatai. Pasak D. Plentauskienės, viename „alytnamyje“ gyvenantis neįgalus žmogus visą mėnesį negalėjo kūrenti krosnies, nes vanduo užtvindė namo rūsį ir katilinę. „Įsivaizduojate, tiek laiko šildėsi elektriniu šildytuvu. Ir mums nieko nesakė, jo bėdos nežinojome“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
Vienintelė išeitis – rekonstrukcija
Inžinierius – melioratoriaus Rimantas Šikšnys sakė, kad Smilgių kaimo drenažo problema sena ir sunkiai sprendžiama. Laukas, kur dabar stovi skęstantys namai, buvo numelioruotas dar sovietmečiu, tolimame septintajame dešimtmetyje. Tai buvo vienas pirmųjų melioracijos projektų Biržų rajone, jis pritaikytas dirbamai žemei, o ne gyvenamajai vietovei. Vėliau gyvenvietė plėtėsi, statybos neišvengiamai pažeidė melioracijos sistemos elementus. Drenažas ne kartą buvo remontuotas, keisti atskiri elementai. Tačiau, anot R. Šikšnio, ten paklotas 12 centimetrų drenažo rinktuvas nepajėgus greitai susidoroti su tokiu vandens kiekiu. Per tiek metų jis neabejotinai vamzdis šiek tiek užsinešė, ir jo skersmuo tapo dar mažesnis. Specialistas sakė, kad drenažą, kaip ir kiekvieną daiktą, reikia prižiūrėti ir tausoti. Vamzdynus ardo ir kemša ne vietoje augančių medžių ir krūmų šaknys, ant jo sukrautos mėšlo krūvos. Srutos sunkiasi į žemę, filtruojasi, patenka į drenažo vamzdžius ir juose kondensuojasi į tirštesnę, drebučius primenančią substanciją. Tokia medžiaga neleidžia nutekėti vandeniui ir sistema užsikemša. Melioracijos specialistas kvietė gyventojus būti atidesnius ir labiau rūpintis melioracijos įrenginių būkle, atsargiai ir atsakingai kasinėti drenažo zonoje.
R. Šikšnys apgailestavo, kad šalies mastu nėra sutvarkyta melioracijos dalykų teisinė bazė, nėra sukurtas joks šiems reikalams skirtas piniginis fondas, melioracijos finansavimo klausimai palikti savivaldybėms.
Pasak R. Šikšnio, vienintelė išeitis, galinti kardinaliai išspręsti problemą, yra gyvenvietės drenažo sistemos rekonstrukcija. Tokie projektai yra atlikti Kratiškiuose, Pačeriaukštėje, Anglininkuose. Tačiau problema yra tokių projektų finansavimas. Dabar veikianti iš ES fondų finansavimo tvarka melioracijai veikia kompensavimo principu. Paprastai tariant, tai reiškia, kad, patvirtinus paraišką, projekto užsakovas viską daro savomis lėšomis. Baigęs darbus, kreipiasi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Pastaroji, kaip rodo patirtis, mažiausiai tris mėnesius svarsto ir tikrina. Ir tik tuomet galima sulaukti išleistų pinigų kompensavimo. Kompensuojama iki 80 procentų patirtų išlaidų, dar keliais procentais prisideda savivaldybė.
R. Šikšnio nuomone, Smilgių kaimo bendruomenė nepajėgi savo išgalėmis realizuoti tokio masto drenažo rekonstrukcijos. Žiūrint analogijas dėl panašių projektų kitose gyvenvietėse, tokia kapitalinė drenažo rekonstrukcija kainuotų iki 300 tūkstančių eurų. Tokius melioracijos projektus gali atlikti tik stambių ūkių savininkai.
Žiūrint į ateitį panašu, kad drenažas gali virsti dar viena socialine problema. Tiek Smilgiuose, tiek kitose gyvenvietės senų sausinimo sistemų būklė su metais tikrai negerės. Taip pat akivaizdu, kad savomis jėgomis ir lėšomis tokių rekonstrukcijų kaimų gyventojai atlikti nepajėgūs, o gyventi baloje nesinori. Liaudies rūstybė kaupsis ir neišvengiamai atsigręš į rajono valdžią.
Antanas Vaičeliūnas
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!
