Bipolinio sutrikimo neslepiantis aktorius M. Repšys: „Apie sunkius dalykus reikia kalbėti lengvai“

Apie sudėtingus gyvenimo mestus iššūkius ir kovą su depresija vienas iš talentingiausių šių dienų aktorių Marius Repšys kalba kaip niekad atvirai. Praėjusiais metais išleistoje autobiografinėje knygoje žinomas vyras sudėjo ne vieną skaudžią gyvenimo pamoką ir net itin drąsiai prabilo apie jį kamuojantį psichikos sutrikimą.

Šį ketvirtadienį „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Skyrybos“ susirinks 5 žinomi vyrai: aktorius Marius Repšys, Seimo narys Mykolas Majauskas, keliautojas Marius Lucka, italų virtuvės šefas Gian Luca Demarco ir lyčių lygybės ekspertas Donatas Paulauskas. Nepaisant skirtingų gyvenimo veiklų ir pomėgių, visus laidos svečius jungia bendras dalykas – jie visi yra išleidę knygą, nors patys nėra rašytojai. Ir nors paskutiniais metais Lietuvoje knygose įamžinti savo patirtis, atsiminimus ar patarimus tapo madinga, tačiau laidoje užvirs diskusija apie atvirumą ir drąsą kalbėti, dalintis savais išgyvenimais ir knygas, kurios gali padėti ir net gydyti.

Aktorius Marius Repšys, autobiografinės knygos „Heraklis Nr. 4“ autorius, vienas pirmųjų viešai prabilo apie jį kamuojantį psichikos sutrikimą. Žinomas vyras neslepia, kad visuomenė nėra pratusi apie psichines ligas kalbėti atvirai ir drąsiai, todėl knygos tikslas buvo padėti kitiems, kurie nežino nuo ko pradėti ir kur kreiptis.

„Bipolinis sutrikimas yra kuomet žmogus išgyvena dvi labai ryškias fazes: pakilimo, euforijos fazę ir visiško dugno, depresijos fazę. Per tas pakilimo fazes žmogus gali pirkti mašinas, butus, imti paskolas, sėdėti kazino, daryti visokius dalykus, prisigalvot planų, bet paskui ateina ta depresinė fazė, kuri tikrai ateina. Tuomet žmogus pamato, kas įvyko su juo, kiek jis skolų turi, kiek visko prisidarė ir tiesiog, galiausiai neatlaikęs, pasitraukia iš gyvenimo“, – laidoje pasakos aktorius.

Kol ši knyga išvydo dienos šviesą, M. Repšiui teko nueiti nelengvą kelią, mat jo sprendimu abejojo ne tik leidyklos, bet ir artimieji. Tačiau nepaisant to, žinomas vyras laikėsi savo ir tikina, kad tai buvo vienas geriausių jo priimtų sprendimų

„Kai rašiau tą knygą, matyt, buvau pakilime, nes man buvo nusispjaut į viską. Tačiau mano artimieji labai dėl to išgyveno, juk tai taip atvira, nuoga, juk būsiu užbadytas pirštais, išvadintas nesveiku, neteksiu darbo. Bet kai viso to neatsitiko, tai man visi tapšnojo per petį ir džiaugėsi, kad prabilau. Sudėtingus dalykus reikia daryti lengvai, o lengvus – sudėtingai“, – ragins M. Repšys.

Apie savo gyvenimo patirtis laidoje prabils ir Seimo narys Mykolas Majauskas. Jis inicijavo knygos, paremtos jautriomis ir tikromis gyvenimiškomis istorijomis, išleidimą. Įdomiausia tai, kad ta knyga neturi pavadinimo, o ją paskatino išleisti asmeninės M. Majausko netektys šeimoje.

„Taip jau nutiko, kad prieš ketverius metus netekau tėčio. Jis nusižudė ir labai išgyvenau tą laikotarpį. Ėmiau ieškoti pagalbos, netgi užsirašiau į „Jaunimo linijos“ savanorius, norėdamas padėti kitiems. Psichologai man pasiūlė perskaityti danų rašytojos knygą, tačiau ji pasirodė sunki, o istorijos joje – tolimos Lietuvos aktualijoms. Todėl ėmiau galvoti apie idėją aprašyti čia, Lietuvoje, gyvenančių žmonių istorijas ir jų patirtus išgyvenimus“, – atviraus M. Majauskas.

Nors, anot žinomo Seimo nario, dauguma psichologų abejojo, kad žmonės sutiks viešai prabilti apie savo skaudžiausius gyvenimo įvykius, visgi tokių buvo išties daug ir po ilgų derybų su leidyklomis, dienos šviesą išvydo balto viršelio knyga be pavadinimo.

„Leidykla norėjo, kad knygos viršelis būtų tamsus, nes savižudybės tradiciškai yra susijusios su trauma, su smurtu. Tačiau žmonės, sutikę kalbėti apie savo išgyvenimus, spinduliuoja šviesą ir nėra užsidarę. Nėra to vieno žodžio, apibūdinančio tą skausmą, kurį žmogus išgyvena netekęs artimojo po savižudybės, todėl ir knyga neturi pavadinimo“, – pasakos M. Majauskas.

Kiek šviesesniais gyvenimo prisiminimais savo knygoje dalijasi iš Italijos kilęs virtuvės šefas Gian Luca Demarco. Jau 11 metų Lietuvoje gyvenantis vyras į knygą sudėjo ne tik savo šalies kulinarinio paveldo subtilybes, bet ir asmeninius pasakojimus.

„Parašyti knygą dėl savęs, manau, yra labai egoistiška. Savo knygoje norėjau padėkoti žmonėms, kurie manimi tikėjo. Mano vaikystė buvo labai graži. Augau šiaurinėje dalyje, todėl su ta mafija, kuri tuo metu veikė Italijoje, susidurti, ačiū Dievui, neteko. Tačiau visos kitos klišės apie italus ir Italiją egzistuoja iki šiol, todėl savo knygoje aš ir stengiausi parodyti, kaip mes gyvenome iš tikrųjų“, – pasakos Gian Luca.

Pasirodo, tradicinėse italų šeimose maistas yra itin vertinamas ir ne kiekvienas namuose yra prileidžiamas prie jo gaminimo. Visgi Gian Luca nuo mažens buvo žingeidus, smalsus, visad klausdavo ir mokydavosi.

„Namuose tavimi turėjo pirmiausiai pasitikėti, kad prileistų prie maisto gamybos. Tik kažką pasiekęs gavau leidimą gaminti ir namie. O anksčiau nebuvo jokio pasitikėjimo, galėjau tik stebėti. Kai pradėjau dirbti pirmame rimtame restorane, mama atėjo paragauti ir pirmoji šeimoje patikėjo, kad galiu, prileido ir prie gamybos namuose, pasikeitė visas požiūris. Tėtis taip pat visą laiką gerbė mane, tačiau aš vis dar prašau jo mane išmokyti tam tikrų gamybos paslapčių“, – prisiminimais dalinsis italas.

Kaip savo išgyvenimais ir patirtimi dalintis su kitais ir  apie knygas, kurios padeda, gydo ir įkvepia – jau šį ketvirtadienį, 21.30 val. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Skyrybos“.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: