Birutės gatvė

Birutės gatvė cariniais laikais vadinta Boguševskio skersgatviu arba Boguševskio gatve. Čia prabėgo žinomo žydų kilmės artisto Benjamino Zuskino vaikystė.

Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai ją pavadino Gertrūdos gatve. Gatvėje augo daug medžių.

Nuo 1910 m. Panevėžyje pradėta steigti  kino teatrus. Pirmąjį leidimą tokiam teatrui gavęs Boguševskio skersgatvyje mūriniame name gyvenęs A. Sondagas atidarė kino teatrą „Iliuzija“. Tais pačiais metais Vilkmergės gatvėje, tuometiniame Z. Rabinovičiaus name buvo įsteigtas ir antras kino teatras „Modern“. 

Birutės gatvė glaudžiai susijusi su Panevėžio karaimų istorija. 1936 m. duomenimis, Lietuvos teritorijoje gyveno 133 karaimai. 98 iš jų ‒ Panevėžio mieste, 8 Panevėžio apskrityje, 5 Biržuose, 7 Pasvalyje, 13 Pasvalio valsčiuje ir 2 Jiezne, Alytaus apskrityje. Vieninteliai karaimų maldos namai nepriklausomos Lietuvos metais buvo Panevėžyje. Karaimai mokėsi lietuviškose mokyklose. Jie daugiausia vertėsi sodininkyste ir daržininkyste. 1922 m. gegužės 3 d. įregistruota valdyba Panevėžio karaimų bendruomenės reikalams tvarkyti. Jos nariai buvo S. Grigulevičius, A. Rajeckas ir J. Grigulevičius. 1924 m. liepos 29 d. valdyba perregistruota ir pavadinta Panevėžio karaimų bendruomene. Jos būstinė buvo Ramygalos g. 66.

 Panevėžyje nuo 1919 m. karaimai turėjo savo mechanines dirbtuves, priklausiusias Eljasafui Tinfavičiui (jo vardas dažnai rašomas Ilja). Joje remontuotos siuvimo mašinos, rašymo mašinėlės ir kt. Pagrindinė veikla buvo įvairūs šaltkalvių darbai, čia gaminti gaminiai iš geležies ir skardos. 1936 m. šiose dirbtuvėse 6 dienas per savaitę dirbo 6 darbininkai. Taigi gamyba buvo gana intensyvi ir sėkminga. Dirbtuvių pastatas išlikęs iki šių dienų. 

Birutės gatvėje buvo karaimės Basios Tinfavičiūtės siuvykla, kurioje siūdinosi garsios miesto ponios. Siuvykloje dirbo ir kitų tautybių atstovės, ne tik karaimės. Dabar šio pastato nebėra, jis nugriautas.

Birutės gatvėje buvo įsikūręs Panevėžio apylinkės teismas. Panevėžio apskrities Panevėžio pirma nuovada įsteigta 1918 m. gruodžio 10 d. Jai skirtas Panevėžio miestas ir valsčius, Piniavos, Rozalimo, Smilgių, Šeduvos valsčiai. Antra nuovada – 1920 m. lapkričio 19 d. Ji rūpinosi Krekenavos, Miežiškių, Naujamiesčio, Raguvos, Ramygalos, Vadoklių, Velžio valsčiais. Vėliau valsčių paskirstymas kiek keitėsi. 1933 m. spalį panaikinti trys Panevėžio apylinkės teismai ir įsteigtas Panevėžio apylinkės teismas, veikęs nuo 1933 m. gruodžio 1 d. iki 1940 metų. 1938 m. jis iškeltas į Laisvės aikštę.

1936 m. Darbo rūmai įrengė darbininkų kultūros klubą Birutės gatvėje. Jame darbininkai po darbo  leido laisvalaikį ‒ žaisdavo įvairius žaidimus, susitikdavo su draugais.

1936 m. lapkričio 15 d. Birutės g. 2 sušauktas pensininkų susirinkimas, kuriame kelta daug klausimų ir reikalavimų valdžiai. Prašyta pensininkų vaikus atleisti nuo mokesčio už mokslą, suteikti nuolaidų traukinio bilietams. Planuota įsteigti Lietuvos pensininkų sąjungą.

Birutės g. 2 gyveno Nadežda ir Povilas Puzinai. Jų namas buvo įvertintas 140 tūkst. Litų. Kartais nurodomas jų adresas Respublikos g. 19. P. Puzino name Birutės g. 2 1933 m. sausio 18 d. pradėjo veikti Lietuvos katalikių moterų draugijos patariamasis punktas.

Nemažai pastatų Birutės gatvėje priklausė statybinių medžiagų prekybininkui Šmueliui Ramui, čia buvo daug jo sandėlių. Š. Ramas buvo ilgametis Panevėžio miesto tarybos narys. Pagal 1936 m. švietimo ministerijos Kultūros departamento duomenis, Š. Ramui priklausiusiame name buvo žydų maldos namai. 1940 m. namai nacionalizuoti, o Š. Ramas 1941 m. ištremtas į tolimuosius SSRS rajonus. Birutės vardu ši gatvė vadinama ir dabar.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: