Imkite ir paklauskite savęs – kada paskutinį kartą pagalvojote apie sagą. Taip, taip, būtent apie tą mažą, kasdienybėje beveik nepastebimą daiktą, kurį rankos paliečia kelis kartus per dieną.
Šiandien saga suvokiama kaip paprastas drabužio elementas, tačiau praeityje ji atliko kur kas svarbesnį vaidmenį. Viduramžiais saga buvo ne tik drabužio detale, bet ir buvo prabangos ir socialinio statuso ženklu – 13 a. Europoje atsiradęs sagų ir kilpų derinys, atgabentas iš Rytų per kryžiuočius, greitai tapo mados ir prabangos simboliu. Prancūzija net įkūrė Sagų gamintojų gildiją, o sagas iš aukso ir sidabro galėjo dėvėti tik aristokratai. 14–16 a. jų mada taip išplito, kad rūbai buvo nusagstyti šimtais ar net tūkstančiais sagų. Saga tapo tokia madinga, kad Bažnyčia ją vadino „velnio žabangomis“, o valdovai varžėsi, kas pasirodys pasipuošęs daugiau auksinių sagučių.
Apie tai, kad saga gali būti ne tik daiktas ar istorijos liudytoja, bet ir prisiminimų bei meno kūrinys, kviečia susimąstyti Smėlynės bibliotekoje eksponuojama kaunietės Birutės Gruodienės paroda „Sagų istorijos“.
Kompozicijų iš sagų kūrimas menininkei yra savotiška terapija ir meditacija. Tai lėtas, susikaupimo reikalaujantis darbas, kuriame užkoduojamos mintys, patirtys ar net pasąmonės siunčiamos žinutės.
Kaunietė į sagas žvelgia ne kaip į siuvimo reikmenį, o kaip į kūrybinę medžiagą, turinčią charakterį ir nuotaiką. Senos, nuo išmetimo išsaugotos, sagos įgyja naują prasmę – kūryba čia susilieja ir su tvarumo idėja, leidžiančia daiktams pratęsti savo gyvenimą. Skirtingų laikotarpių, dydžių, formų ir spalvų sagos, derinamos su audiniais, siuvinėjimu, karoliukais ir kitomis dekoratyvinėmis detalėmis, sukuria unikalias kompozicijas.
Kiekvienas iš 20-ies bibliotekoje pristatomų darbų – tarsi mažas pasakojimas. Vienuose kūriniuose dominuoja aiški struktūra ir geometrinė tvarka, ritmas, judėjimas ir savotiška gyvybė. Kituose darbuose vyrauja laisvumas, improvizacija, abstrakčios emocijos ir vizualinė ekspresija. Dar kituose koliažuose autorė drąsiai komponuoja netikėtas detales: išsiuvinėja mintis, posakius, pamokymus. Atidžiau įsižiūrėjus viename galima pastebėti laikrodžio motyvą, kitame – natūralių medžiagų sagas, gintaro karolius ar net netikėtai pritaikytą krokodilo uodegą. Nepaisant stilistinės įvairovės, visus kūrinius vienija ne tik estetika, bet ir pats kūrybos procesas.
Paroda Smėlynės bibliotekoje atsirado neatsitiktinai. Čia jau trečius metus veikia sagų bankas – vieta, kur sagos ne tik kaupiamos, bet ir dalijamos, mainomos bei prikeliamos naujam gyvenimui. Per šį laikotarpį surengta ne viena edukacija, kvietusi lankytojus kūrybiškai pažvelgti į, atrodytų, paprastą siuvimo detalę. Todėl B. Gruodienės darbai tampa natūraliu šios bendruomeniškos ir kūrybiškos iniciatyvos tęsiniu.
„Nuolat eksponuojame įvairias parodas, todėl kartais jos tampa savotišku kasdienybės fonu ir lieka nepastebėtos. Tačiau ši ekspozicija – vienas iš retų atvejų, kai vos įžengus į biblioteką pasigirsta spontaniški komentarai, nuostabos šūksniai ir smalsūs klausimai“, – apie tai, kaip įdomu stebėti lankytojų reakcijas, pasakojo bibliotekos vedėja L. Pranienė. Eksponatai sustabdo žvilgsnį, priverčia prieiti arčiau ir, regis, pažadina kūrybinį smalsumą. Iš arti jie atrodo tarsi saugantys savo istorijas: gal kadaise puošė šventinį švarką, gal vaikystės paltą, o gal buvo svarbių gyvenimo akimirkų liudininkai? Žvelgiant atrodo, tarsi kiekviena saga saugo savo istoriją: gal ji kadaise puošė šventinį švarką, gal vaikystės paltą, o gal buvo svarbių gyvenimo akimirkų liudininkė?
„Sagų istorijos“ – tai paroda, kviečianti sustoti. Šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje ji primena lėto žvilgsnio vertę ir mažų dalykų grožį, o kartu atskleidžia ir tai, kad kūryba gali gimti iš paprasčiausių objektų, jei tik į juos pažvelgsime kitaip.
Iki gegužės 28 d. užsukite į Smėlynės biblioteką (Smėlynės g. 49) ir leiskite sagoms papasakoti savo istorijas.
Indrė Rapkevičienė
