Tarpukario Lietuvoje veikė daug įvairių jaunimo organizacijų ir draugovių. Vieni aktyviausių buvo skautai. Panevėžyje karininko Vlado Rozmano iniciatyva pirma įsikūrė berniukų Kęstučio skautų draugovė. Draugovės įkūrėjas Panevėžio gimnazijos kūno kultūros mokytojas Vladas Rozmanas.
Steigiamasis susirinkimas vyko Panevėžio valstybinės gimnazijos gimnastikos salėje. Į skautus iš pradžių priimta 70 narių. Sudaryta 6 skiltys, o jos visos sujungtos į draugovę. Susikūrė ,,Kęstučio“ vardo skautų draugovė. Tai buvo septinta pagal eiliškumą įkurta skautų draugovė Lietuvoje. Kūrimosi stadijoje buvo aktualus vadovų klausimas. Vėliau buvo ruošiami skiltininkų kursai, bet buvo dar sudėtingi laikai. Vyko kovos už Lietuvos nepriklausomybę. Dalis skautų tapo šauliais ir stojo ginti savo Tėvynę. 1921 m. Vladas Rozmanas išvyko iš Panevėžio. Jam išvykus skautų globėju tapo Matas Grigonis, o vyriausiu globėju buvo berniukų gimnazijos direktorius Jonas Yčas.
1920 m. gruodžio 9 d. Panevėžio mergaičių gimnazijoje įkurta ,,Birutės“ skaučių draugovė. Panevėžyje, pirmame mieste po Kauno buvo įkurta mergaičių skaučių draugovė – aštunta skautų draugovė Lietuvoje. Pirmąja jos vadove draugininke tapo Bronė Kareivaitė. Netrukus ją pakeitė E. Hakaitė. B. Kareivaitė ir E. Hakaitė priklausė lenkių skaučių draugovėms dar Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje. 1922 m. „Birutės“ draugovės draugininke paskirta E. Kvedaraitė, o jos padėjėja – Apolonija Blynaitė. Vėliau A. Blynaitė tapo draugovės draugininke.
1922 m. birželio 3–5 d. vykusiame pirmajame Lietuvos skautininkių suvažiavime dalyvavo tik kelios skaučių vadovės, tarp jų dvi panevėžietės – A. Blynaitė ir E. Kvedaraitė. Panevėžio skautų veikla buvo labai gerai įvertinta, Kauno ir Panevėžio skautės pripažintos kaip geriausiai dirbančios Lietuvoje.
1923 m. prie ,,Birutės“ draugovės įsteigtas jaunesniųjų skaučių paukštyčių būrelis. 1923 m. birželio 3 d. prie Lietuvos skautų štabo pradėjo veikti ir mergaičių skaučių skyrius.
1923 m. „Birutės“ draugovę sudarė 10 skilčių, kuriose buvo daugiau kaip 100 skaučių. 1924 m. „Birutės“ draugovės draugininkė buvo Ona Masiulytė, jos adjutantė Z. Jėgaitė. 1925 m. kovo 13 d. O. Masiulytei suteiktas paskautininkės laipsnis. 1924 m. balandžio 24–26 d. Kaune vykusiame skautininkų II suvažiavime dalyvavo 13 skaučių. Panevėžiui atstovavo O. Masiulytė, A. Blynaitė ir E. Petkevičiutė. A. Blynaitė išrinkta suvažiavimo prezidiumo nare. Suvažiavime pirmąkart nubrėžta skaučių veiklos kryptis. Aiškiai pasisakyta, kad mergaičių skaučių draugovės turi būti atskirai nuo berniukų. Suformuluotos pagrindinės mergaičių skaučių veiklos kryptys: savęs tobulinimas ir kitų auklėjimas, pilietiškumo ugdymas, pastabumas ir švelnumas, pasitikėjimas savimi ir tinkamas savęs įvertinimas, fizinis auklėjimas, namų ruoša ir šeimininkavimas. 1924 m. antroje pusėje „Birutės“ draugovės draugininkė buvo Emilė Slučkaitė, kuri mokėsi mergaičių gimnazijos 7 klasėje.
1924 m. A. Blynaitė baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1924 m. liepos 20 d. įsakymu jai suteiktas skautininkės laipsnis. 1925 m. lapkričio 14 d. ji pradėjo dirbti vyriausio skautininko įsakymu suformuotame Vyriausiame skautų štabe. 1927 m. balandžio 20–22 d. A. Blynaitė pirmajame Lietuvos skautininkių suvažiavime išrinkta prezidiumo pirmininke. 1929 m. ji ištekėjo už buvusio vyriausiojo skautų vado Vsevolodo Šenbergo ir tais pačiais metais dalyvavo tarptautinėje vadovių stovykloje Prancūzijoje.
1926 m. Palangos pušyne vyko pirmoji Lietuvos skaučių stovykla, kurioje dalyvavo tik 7 skautės. Panevėžio atstovių tarp jų nebuvo.
1925 m. spalio 22 d. pusė ,,Birutės“ draugovės (jaunesnės skautės) atsiskyrė ir sudarė ,,Mirgos“ draugovę. ,,Birutės“ draugovės draugininke vyresnės skautės išsirinko E. Jasevičiūtę. ,,Mirgos“ draugovės pirma draugininke tapo O. Masiulytė. 1928 m. ji dalyvavo tarptautinėje skautininkių konferencijoje Budapešte.
1929 m. Panevėžio mergaičių gimnazijoje veikė ,,Birutės“ ir ,,Mirgos“ draugovės.
1930 m. mergaičių gimnazijos skautės įteikė neturtingoms šeimoms paruoštą eglutę ir dovanėles, padėjo paruošti eglutę Šv. Vincento ir Paulo draugijos globojamoje prieglaudoje. Skautės padėdavo atlikti įvairius buities ir ūkio darbus moterims, turinčioms mažų vaikų, kurių vyrai buvo paimti į privalomąją karo tarnybą.
1931 m. Panevėžio miesto skaučių draugovėse vyko reformos, po kurių draugovių vadovėmis skirtos nebe mokinės, o vyresnės merginos, dažniausiai mokytojos. 1932 m. ,,Birutės“ draugovei pradėjo vadovauti mokytoja O. Kazokaitė.
1935 m. Panevėžyje veikė ,, Birutės“ ir ,,Mirgos“ draugovės mergaičių gimnazijoje, žydžių draugovė ir 2 vyresniųjų skaučių draugovės, Ramygaloje – „Gražinosׅ“ draugovė. Mokytoja Izabelė Jonaitienė mokė skautes išraiškos meno, tautinių šokių, įvedė grupines mankštas. Anykščių šilelyje ir Berčiūnuose ji surengė dvi stovyklas, kuriose dalyvavo apie 100 skaučių. 1935 m. balandžio 23 d. Iz. Jonaitienei suteiktas skautininkės laipsnis.
Nepriklausomybės metais skautės daug nuveikė auklėdamos jaunimą.
Po sovietinės okupacijos nepriklausomoje Lietuvoje veikusios draugovės buvo uždarytos.
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas
