Biržai: proveržio laukimas

To Biržuose dar nebuvo. Nei forma, nei turiniu. Taip apie trečiadienį Biržų pilies arsenalo salėje vykusią pirmąjį Lietuvos architektų sąjungos atstovų organizuotą pasitarimą diskusiją kalbėjo renginio dalyviai.

Idėja surengti Biržuose Lietuvos architektų sąjungos (LAS) kūrybines dirbtuves kilo savivaldybės administracijos direktoriui Rimantui Paužai. Kaip žinia, pernai Vidaus reikalų ministerijos užsakymu buvo parengta Biržų miesto kompleksinės plėtros 2014-2020 metais galimybių studija. Joje buvo suformuota Biržų miesto kompleksinio vystymo koncepcija, išskirtos tikslinės teritorijos ir plėtotini objektai. Studijos rengėjai kartu su savivaldybės darbo grupe paruošė tris galimas miesto kompleksinės plėtros alternatyvas. Po svarstymo buvo pasirinkta alternatyva, numatanti vienuolikos viešosios infrastruktūros objektų sutvarkymą ir atnaujinimą.

Lėšos šiems projektams buvo numatytos iš tikslinių teritorijų plėtros programos. Šiam reikalui planuojama gauti 5,6 milijono eurų. Kadangi tai mažesnė suma, nei buvo planuota, greičiausiai ne visi studijoje numatyti objektai bus tvarkomi.

Norėdama sukurti gyvas, miestiečių lankomas ir mylimas viešąsias erdves miesto centre, rajono savivaldybė nusprendė kartu su LAS suorganizuoti architektūrines-urbanistines kūrybines dirbtuves, kurių metų bus generuojamos idėjos, kaip sutvarkyti miesto viešąsias erdves.

Trečiadienį į pirmąjį susitikimą – diskusiją „Dėl Biržų miesto centrinių erdvių vystymo kūrybinių dirbtuvių“ pilies arsenalo salėje rinkosi savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos darbuotojai, dvasininkai, kultūros, paveldosaugos, aplinkosaugos įstaigų, Biržų regioninio parko, seniūnijų, bendruomenių, verslo įmonių atstovai.

Ką gamins kūrybinės dirbtuvės

Renginiu žodžiu pradėjo savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas. Jis kvietė visus, kurie neabejingi Biržų miestui, prisidėti prie šių kūrybinių dirbtuvių veiklos savo mintimis, pastebėjimais ir pasiūlymais. V. Valkiūnas linkėjo organizatoriams „atšildyti“ šiaurietiškai santūrų biržiečių mąstymą ir įveikti vidinius žmonių „gynybinius pylimus“. LAS atstovė, šių kūrybinių dirbtuvių kuratorė Rūta Leitanaitė pranešė, kad šiose kūrybinėse dirbtuvėse ketinama suplanuoti centrinės miesto dalies viešąsias erdves. Pasak R. Leitanaitės, miesto savivaldybė nori atnaujinti ir pritaikyti visuomenės kasdienai bei šventėms penkias viešąsias erdves – Biržų pilies teritoriją, parką greta Reformatų ir J. Bielinio gatvių, J. Janonio ir Miesto aikštes bei želdynų zoną Žvejų gatvėje.

Pasak architektės, daugelyje Lietuvos miestų viešosios erdvės yra atnaujinamos Europos Sąjungos finansinės paramos lėšomis, tačiau ne visada rezultatas džiugina. Neretai savivaldybės į viešųjų erdvių atnaujinimą žiūri labai pragmatiškai ir nusprendžia, kad aikštės išgrindimas plytelėmis yra pakankamas rezultatas. Nors erdvė po to tampa negyva ir visiškai nepatraukli.

Pasak R. Leitanaitės, Biržų miestas nori kitokių viešųjų erdvių, kad jos būtų gyvos ir miestiečių lankomos. Todėl, anot pranešėjos, šių kūrybinių dirbtuvių tikslas yra tokia tų penkių viešųjų miesto erdvių vizija, kuri atitiktų miesto visuomenės lūkesčius, įvairių bendruomenių ir organizacijų interesus bei pasižymėtų aukšta architektūrine bei urbanistine kokybe.

Kūrybinės dirbtuvės – tai ne architektūrinis projektas, pagal kurį kažkas bus statoma, tai ir ne architektūrinis konkursas, kurio metu išrenkamas pats geriausias projektas. Kūrybinės dirbtuvės – tai renginys, kurio metu architektų grupės ir suinteresuoti asmenys kuria pasiūlymus ir svarsto idėjas, ką geriausio būtų galima padaryti nagrinėjamose teritorijose. Šios veiklos rezultatas gali būti keliolika idėjų, kurias dirbtuvių veiklos pabaigoje ekspertai ir bendruomenė kritikuoja ir atrenka pačias geriausias. Lieka pačių geriausių sprendimų, kuriuos galima toliau plėtoti, rinkinys.

„Kai Rimantas Pauža paskambino į Architektų sąjungą ir paprašė organizuoti architektūrines kūrybines dirbtuves, jis pabrėžė, kad biržiečiai savo viešosiose erdvėse nori aukštos architektūrinės kokybės. Mums kilo mintis, kad viešąsias erdves turi kurti ne tik architektai, bet ir biržiečiai. Architektai turi įrankius ir patirtį, kaip sukurti gražias erdves, tačiau kas yra patrauklios erdvės biržiečiams, žino tik jie patys. Todėl šiose kūrybinėse dirbtuvėse nusprendėme taikyti naują formatą, kuriame dalyvaus trys dalyviai – architektų komanda, biržiečių bendruomenė ir savivaldybė“, – apie renginio sumanymą kalbėjo R. Leitanaitė.

Pasak projekto kuratorės, viskas vyks keliais etapais. Kitame susitikime bus kviečiama dalyvauti plačioji Biržų miesto bendruomenė. Jame bus suformuotos užduotys architektams. Lapkričio pabaigoje trys architektų komandos pateiks vizualinius pasiūlymus, kaip gali atrodyti tos penkios viešosios erdvės. Po aptarimo bus suformuoti pasiūlymai ir rekomendacijos architektūriniams konkursams organizuoti.

R. Leitanaitės manymu, tokie konkursai konkrečioms erdvėms suprojektuoti gali būti skelbiami kitų metų pradžioje.

Renginio moderatorės Elena Archipovaitė bei Giedrė Godienė detaliau papasakojo apie planuojamą kūrybinių dirbtuvių veiklą dirbant su vietos bendruomene. Pasak G. Godienės, Biržų viešųjų erdvių vystymo idėjų kelyje teks atlikti tris svarbius žingsnius. „Dabar mes esame pirmame žingsnyje, kai susibūrė žmonės, kuriems rūpi problemos. Antras žingsnis būtų pritraukti į procesą platesnę visuomenės dalį. Ir trečias etapas būtų jau pačios architektūrinės dirbtuvės. Į kiekvieną naują etapą turime žengti atsakę į tam tikrus klausimus ir turėdami tam tikrą rezultatą“, – sakė G. Godienė. Pasak jos, antras susitikimas numatomas lapkričio 7-8 dienomis. Lapkričio 27-29 dienomis planuojama surengti baigiamąsias architektūrines dirbtuves. Be to, antro etapo metu planuojama surasti šešis biržiečius, kurie taptų lygiaverčiais architektūrinių urbanistinių dirbtuvių nariais, dirbtų kartu su architektais kaip biržiečių ambasadoriai.

Kur esame šiandien

Elena Archipovaitė pristatė šio susitikimo – diskusijos darbotvarkę, keliamus uždavinius, norimus pasiekti rezultatus. Apie nuveiktus darbus ir atliktus projektus bei esamą padėtį ji pakvietė pasisakyti savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiąją specialistę Loretą Munikienę. L. Munikienė kalbėjo apie statybas Biržų mieste per paskutinius penkerius metus. Didžioji dalis naujų infrastruktūros objektų pastatyta ar atnaujinta panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Kalbėdama apie individualias statybas, L. Munikienė sakė, jog miesto rytinėje dalyje suprojektuoti individualių namų kvartalai yra nepatrauklūs, nes čia nėra inžinerinės infrastruktūros. Statybos čia praktiškai nevyksta. Gyventojai mieliau renovuoja esamus pastatus ar jų vietoje stato naujus.

Vicemerė Irutė Varzienė trumpai pristatė Biržų miesto kompleksinės plėtros 2014-2020 metais galimybių studijos kertinius aspektus. Studija buvo parengta I. Varzienei esant mere, todėl šį susitikimą ji sakė suprantanti kaip pradėtų darbų tąsą. I. Varzienė kvietė atsisakyti politikavimo ir populizmo, o vertinti tęstinumą ir suvokimą, kad niekas neatsiranda tuščioje vietoje. „Dirbti reikia be kaltinimų, diskusijų dvasioje. Kaip mes, 2011 metais atėję į kadenciją, gavome ruošinius, kryptis, vizijas, taip ir išeidami palikome ne tik atliktus darbus, bet ir vizijas bei parengiamuosius dokumentus. Visi kažkada ateina ir išeina, ir yra labai skaudu, kai nevertinamas ar neigiamas jau padarytas darbas“, – samprotavo politikė.

Kalbėtoja priminė kompleksinės studijos atsiradimo istoriją, joje keltus ir nagrinėtus klausimus bei priimtus sprendimus. I. Varzienė pripažino, kad studijos viešinimas buvo formalus, tikro piliečių dalyvavimo pasiekti nepavyko.

I. Varzienė atkreipė dėmesį, kad, sumažėjus tikslinių teritorijų plėtrai skirtam finansavimui, kai kurių projektų teko atsisakyti ar keisti jų pirminį apibrėžimą. Pasak vicemerės, dabar yra koncentruojamasi į miesto viešąsias erdves, jų tvarkymą.

Laikas kalbėti ir laikas tylėti

Administracijos direktorius R. Pauža sakė, kad norima koncentruotis į siauresnius uždavinius, kadangi paskleidus tuos penkis su puse milijono eurų po visus miesto objektus iš esmės nebus jokio efekto. Pasak R. Paužos, pasaulinė praktika rodo, kad patyrę nuosmukį miestai „pakilo iš pelenų“ būtent tvarkydami viešąsias erdves ir jas pritaikydami visų socialinių sluoksnių gyventojams. Jei ten yra patrauklu visoms socialinėms grupėms, atsigauna miesto gyvenimas, formuojasi srautai, atsiranda patogios teritorijos verslui, atgyja prie tų teritorijų esantys pastatai-kuriasi kavinės, viešbučiai ir kiti verslo subjektai“, – sakė R. Pauža. „Norėtųsi, kad dabar būtų kalbama labai labai daug. Dabar laikas išsakyti savo nuomonę ir lūkesčius. Ir visai nekalbėti tada, kai bus rengiami techniniai projektai ir vykdomi statybos darbai“, – tokiais palinkėjimais savo pasisakymą baigė administracijos direktorius.

„Toks procesas, kai su visuomene svarstoma idėja, vystymas ir įgyvendinimas, yra visos Europos siekiamybė. Tai labai progresyvus procesas ir jį pasirinko drąsi savivaldybė“, – pastebėjo G. Godienė.

Darbas frakcijose

Energingos ir charizmatiškos diskusijos moderatorės neleido auditorijai tinginiauti. Vos baigėsi pasisakymai, arsenalo salėje susirinkusi publika buvo paskirstyta į šešias grupes ir gavo pirmąją užduotį. Kiekviena grupė turėjo suskirstyti ir prioriteto tvarka surašyti jau minėtas penkias teritorijas. Be to, argumentuoti savo sprendimą bei išsakyti mintis, ką kiekvienoje iš teritorijų jie mato, kokias viltis lūkesčius ir vizijas grupės sieja su ta ar kita vieta. Po penkiolikos minučių kiekvienas mini kolektyvas turėjo pristatyti savo reitingavimą, sprendimo motyvus bei kiekvienos erdvės viziją. Grupės darbo stvėrėsi entuziastingai. Žinoma, nuomonės išsiskyrė, prasidėjo ginčai ir diskusijos. Vieni kolektyvai reikalus sprendė balsuodami, kituose lyderiai bandė paveikti kitų nuomonę savo argumentais ir iškalba. Tačiau abejingų nebuvo, emocijos kunkuliavo.

Ko mes norime?

Išklausius kiekvienos grupės pristatymą paaiškėjo, kad gerokai išsiskyrė nuomonės, kuri iš penkių aptariamų miesto erdvių verta didžiausio dėmesio. Vieniems atrodė, kad tai piliavietės teritorija, kiti svarbiausia miesto erdve laikė J. Janonio aikštę ar sklypą prie reformatų bažnyčios. Netrūko ir pasiūlymų, ką derėtų kiekvienoje erdvėje keisti ar įrengti. Anot susitikimo dalyvių, piliavietėje, kuri yra reprezentacinė ir viena pagrindinių kultūrinių turizmo vietovių mieste, esminių erdvės pakeitimų nereikia, svarbu užtikrinti ryšį tarp piliavietės ir pliažo. Kalbėta apie tai, kad svarbu būtų išvalyti fosas, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, apšvietimą, galbūt apžvalgos aikštelę, lauko kavinę. Širvėnos pakrantėje galėtų atsirasti valčių prieplauka, kita vandens turizmo infrastruktūra.

J. Janonio aikštę siūlyta vystyti kaip miesto švenčių, renginių, pramogų vietą, atnaujinti infrastruktūrą, o erdvę aplink J. Janonio paminklą sumažinti. Išsakyta minčių, kad reikia pažymėti liuteronų bažnyčios vietą, įrengti viešąjį tualetą, žiemą – čiuožyklą, užtikrinti saugų transporto judėjimą. Beje, sulaukta radikalios idėjos J. Janonio paminklo išvis atsisakyti, vietoje jo įrengiant muzikinį fontaną.

Kai kurie miestiečiai poeto paminklą siūlė perkelti greta Reformatų ir J. Bielinio gatvių, kur galėtų būti kuriamas ramaus poilsio pažintinis Reformacijos parkas. Kiti šią erdvę mato kaip galimą vietą Radviloms įamžinti, skulptūrų parkui. Anot biržiečių, tai galėtų būti rami zona su pasivaikščiojimo takais, želdiniais.

Susirinkusieji mato Miesto aikštę kaip reprezentacinę erdvę, kurioje vyktų nedideli renginiai, būtų plėtojamas smulkusis verslas, galbūt kavinės. Norėtųsi, kad ji trauktų akį kokybiškais daugiamečiais gėlynais, fontanu, apšvietimu. Siūlyta naujai apgalvoti Nepriklausomybės paminklo liekanų eksponavimo klausimą.

Žaliojoje zonoje Žvejų gatvėje biržiečių atstovai norėtų ilsėtis, žaisti ir kurti: čia pasiūlyta plėtoti vandens pramogų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikšteles, organizuoti kamerinius renginius, galbūt įrengti lauko estradą. Čia vietą galėtų rasti ir menų inkubatorius. Įvairūs vystymosi scenarijai galimi priklausomai nuo sprendimo, ar bus plėtojama tilto per Agluoną idėja, ar ne.

Apibendrindama užduoties rezultatus G. Godienė sakė, kad šiandien dar sunku nuspręsti, kuri iš minimų erdvių yra pirma, o kuri paskutinė, nes nuomonės labai smarkiai skiriasi. Tai reiškia, kad reikia galvoti, ką galima daryti visose šiose erdvėse, nes visos jos yra svarbios miestui.

Ar aš esu savas savo savivaldybėje?

Antroje dalyje buvo diskutuojama apie tai, kaip visuomenė daro įtaką sprendimams dėl viešųjų erdvių. Pasak G. Godienės, Europos šalių pavyzdžiai rodo, kad tai įmanoma. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje absoliučiai jokia viešoji erdvė nėra vystoma be bendruomenės užsakymo. Todėl, anot G. Godienės, tai ateis ir pas mus, mes turime prie to pratintis. „Reikia kalbėti apie informacijos sklaidą, apie konsultavimąsi, apie „aš pritariu ar nepritariu“, ir ar manęs išvis kas nors klausia. Apie dialogą – ar aš galiu pareikšti ir kritišką nuomonę ir gauti atsakymą pagal visus formalius reikalavimus? Kiek aš galiu prisidėti prie sprendimų priėmimo, kokia mano įtaka sprendimams, ar mano idėja yra išgirsta, ar aš jaučiuosi savivaldos narys? Ar aš esu savas savo savivaldybėje? Tik apie tai galvodami galėsime susidėlioti prioritetus tolesniam darbui ir diskusijoms su plačiąja visuomene“, – kalbėjo G. Godienė. „To Biržuose dar nebuvo. Tai pakeitė mano požiūrį į projektų viešinimą“, – tokie ir panašūs atsiliepimai skambėjo iš dalyvių lūpų, pasibaigus susitikimui. Akivaizdu, kad organizatorių pasirinktas renginio formatas buvo patrauklus, uždegantis ir kūrybingas. Matyti, kaip žmonės pasiilgę neformalaus, atviro ir pozityvaus bendravimo, galimybės diskutuoti, išsakyti savo mintis ir idėjas.

Reikšmingų pokalbių menas – taip lietuviškai vadinasi metodika, kuri remiasi pokalbiais ir susibūrimais, kuriuose dalyviai keičiasi žiniomis ir patirtimi, mokosi vieni iš kitų ir grafiškai fiksuoja esmines įžvalgas. Kitaip tariant, jei į vieną vietą susirenka kad ir kardinaliai skirtingai mąstantys žmonės, jie vis tiek gali atrasti juos siejančių dalykų, nuo kurių ir gali prasidėti konstruktyvus bendradarbiavimas. Susirinkimas arsenalo salėje gali būti puikiu šios itin sparčiai plintančios ir efektyvios metodikos pavyzdžiu.

Puiki organizatorių komanda: nepriklausoma kraštovaizdžio ekspertė, Lietuvos geografų tarybos narė, fizinių mokslų daktarė Giedrė Godienė, kuruojanti Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinamą Lietuvoje; Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto dėstytoja, architektė Elena

Archipovaitė, dirbusi Brazilijoje, Indijoje, Ugandoje. Tai asmenybės, turinčios ką pasakyti ir mokančios suburti žmones darbui.

Jei kūrybinių dirbtuvių organizatoriams pavyks į viešųjų erdvių vystymo procesą įtraukti ir platesnį visuomenės ratą, Biržuose gali įvykti proveržis. „Bendruomenės, kurios tai išbandė, niekada nebenorėjo grįžti atgal. Sukurtas bendradarbiavimo laukas yra labai stipri jėga“, – apie kitų šalių patirtį sakė G. Godienė.
Antanas Vaičeliūnas
Nuotraukoje: „To Biržuose dar nebuvo. Tai pakeitė mano požiūrį į projektų viešinimą“, – tokie ir panašūs atsiliepimai skambėjo iš dalyvių lūpų, pasibaigus susitikimui.

siaures_rytai


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: