Portfolio meno galerijoje / kavinėje eksponuojama kauniečių Gretos Grendaitės ir Tomo Vosyliaus paroda „Zero waste“, kuri kviečia grįžti prie tvarumo temos iš esmės.
Dažnai vasaros metu užsienio turistai užsukę Portfolio pavalgyti sveikuoliško maisto ar paskanauti mūsų gaminamų desertų ar ledų, nustemba išvydę meno parodą. Todėl gauname daug malonių atsiliepimų, jog toks mažas miestas turi privačią galeriją. Esame pamaloninti paprastu ir nuoširdžiu potyrio džiaugsmu. Suprantame, kad esame edukaciniame, auditorijos auginimo procese, bet jaučiame meno vartotojų trūkumą. Esame laimingi galėdami dalintis savo sukaupta patirtimi ir pasaulėžiūra apie meno ir mus supančią kultūrą. Malonu išklausyti paroda įkvėptu žmogumi, kuriam svarbus jo vidinio pasaulio pokytis ir meno suvokimas.
Portfolio gyvena su mintimi kurti tarpusavio ryšį, stiprinti žmogiškumą ir taip sudaryti sąlygas greitesniam kultūriniam pokyčiui. Nėra paprasta tai įgyvendinti vieniems, nes jau antrus metus gauname neigiamus projektų įvertinimus iš miesto savivaldos. Tikime, kad esame naudingi ne tik čia užsukusiam turistui, bet esame tam, kad Biržų miestas turėtų kultūriškai aktyvią erdvę, kur renkasi tie kam svarbu kurti kitokią ateitį. Norime pakviesti jaunus ir iniciatyvius jaunuolius bendradarbiauti kartu su mumis. Savo idėjas ar privačias iniciatyvas galite tiesiog atėję pas mus. Kviečiame bendraminčius arba tiesiog norinčius kažkuo prisidėti žmones ar verslus, nes kartu galime padaryti daugiau.
Dažnai girdima tvarumo tema turbūt ne iki galo suprantama ir gana siaurai analizuojama. Ar šios problemos sprendimas turėtų būti svarbus kiekvienam šios planetos gyventojui? Ar mūsų visų indėlis į sveikesnį gyvenimo būdą, tolerancija vienas kitam, palaikymas gali būti tikroji išeitis ir ilgalaikis sprendimas planetos išsaugojimui. Dalinamės savo supratimu ir šios tvarumo idėjos įgyvendinimo procesu, kuris aktyviau pradėjo reikštis prieš šešerius metus, kai Portfolio meno galerijoje buvo surengta septynmetės Monos Leskauskaitės piešinių paroda „Apie gamtą. Apie mus“. Šis ir kiti vykę renginiai „WE are museums“, „Tvarumas mene“, „Kino/ meno edukacija tvarumo link“ rodo, kad mūsų ateities žmogui reikalingas platus mąstymas ir visumos poveikio suvokimas apie mūsų daromą žalą klimatui, gamtai, gyvūnams.
Esame nevyriausybinė organizacija su savo vertybėmis ir įsipareigojimais vykdyti švietimo ir edukavimo misiją ne tik Biržų mieste. Mūsų kūrybinė veikla skaičiuoja jau beveik dvidešimt savo veiklos metų. Mums svarbūs bendruomenę buriantys projektai, kurių metu yra analizuojamos tvarumo, emocinio raštingumo, meninio ir kūrybinio potencialo temos. Esame dėkingi iniciatyvinėms žmonių grupėms, kuriems rūpi tvarios aplinkos kūrimas. Šį kartą džiaugiamės bendradarbiavimu su menininkų pora iš Kauno, Greta Grendaite (grafika) ir Tomu Vosyliumi (skulptūra). Jų pristatoma meno paroda “ZERO WASTE“ yra maža dalis, kuri taip pat kalba apie tvarumą ne tik ekologine prasme, o plačiąja žmogiškąja prasme. Tai reiškia, kad Portfolio yra kiekvieno žmogaus, kuris aplankė mūsų galerijos erdvėse išeksponuotą parodą ar renginį yra svarbaus šio pokyčio proceso dalis. Esame meninį suvokimą formuojanti ir tvarumo problemą sprendžianti grandis.
Dažnai vasaros metu užsienio turistai užsukę Portfolio pavalgyti sveikuoliško maisto ar paskanauti mūsų gaminamų desertų ar ledų, nustemba išvydę meno parodą. Todėl gauname daug malonių atsiliepimų, jog toks mažas miestas turi privačią galeriją. Esame pamaloninti paprastu ir nuoširdžiu lankytojų džiaugsmo potyriu. Suprantame, kad esame edukaciniame, auditorijos auginimo procese, bet jaučiame vietinių meno vartotojų trūkumą. Esame laimingi galėdami dalintis savo sukaupta patirtimi ir pasaulėžiūra apie meno kultūrą.
Portfolio svarbu kurti tarpusavio ryšį, stiprinti žmogiškumą ir taip sudaryti sąlygas greitesniam kultūriniam pokyčiui. Per pastaruosius metus neturime finansinio palaikymo iš Biržų rajono savivaldybės, nes NVO sektoriui skiriamos menkos lėšos, projektai atmetami. Tikime, kad esame naudingi ne tik čia užsukusiam turistui, bet esame tam, kad Biržų miestas turėtų kultūriškai aktyvią erdvę, kur renkasi biržiečiai, paprasti ir kultūringi žmonės. Norime pakviesti iš visų miestų kūrybiškus žmones ir iniciatyvius jaunuolius bendradarbiauti kartu. Savo idėjomis ar iniciatyvomis galite pasidalinti tiesiog atvykę pas mus adresu Rotušės gatvė 12, Biržuose arba socialinėje erdvėje FB @portfoliobirzai, IG @portfolio.cafe. Kviečiame bendraminčius arba tiesiog norinčius prisidėti prie Portfolio meno galerijos švietėjiškų veiklų, nes kartu galime padaryti greitesnį ir didesnį globalų pokytį.
Lijana Judickaitė VŠĮ „Portfolio meno galerija“ vadovė
Ar kas nors išvis apie tai galvoja?… Tai tik maža dalelė konkrečių pavyzdžių, o jų labai daug, iki pat statybinių medžiagų, kurias, būtent gamtos neteršiančias ir pačiam žmogui palankias planuojame išmėginti senųjų šimtametės sodybos pastatų rekonstravimui. Nusimato eksperimentai, kam vėlgi reikia to brangiausiojo laiko. Visgi kad ir kiek daug matom, suprantam, o pakeist kolkas ne visur viską realu vieniems patiems. Gal taip jaučiasi ne taip ir mažai žmonių. Tad norisi ne moralizuot, o tik kūriniais atkreipti dėmesį į tų akis badančių problemų daugiasluoksniškumą, visų mūsų paliekamus pėdsakus gamtoje. Pastarieji yra tos pačios gamtos absorbuojami, savotiškai tvarkomi, o vaizduotėje virsta savotiškai žaviais monumentais – vizualiai kartais estetiškais, galima sakyti – gražiais. Tik pasigilinus tampa aišku, kokią tiksinčią bombą jau esame palikę patys sau ir augančiai jaunai kartai. Jai dabar gal ne gimtadienio balionėlių, sintetinių žaislų ar atrakcionų reikia, o atidaus pasivaikščiojimo miške ar kitokioj gamtinėj vietoj, kupinoj potencialių natūralių atrakcijų, kurių atradimai ir kūrybiškumą skatina tobulai, ir šiuolaikinių tėvų – vaikų trūkinėjantį ryšį stiprina puikiai, o dar ir atsakomybė ugdosi pastebėjus ir nepasibodėjus vieną kitą šiukšlę pakelt, surinkt ir vėliau išmest, kur priklauso.
Paradoksas, tačiau minėtieji visuomenės gamtai paliekami taršos „monumentai” kartais ir su tikromis miestų skulptūromis, manau, galėtų konkuruoti vaizdo paveikumu. Pvz., argi adekvačiai 21-ame amžiuje atrodo mūsų gyvenamojo Kauno anachronistinis apstatymas monumentais? Taigi ir piešiniai, ir skulptūros mums su Tomu kartais nukrypsta būtent į kitokių monumentų pastebėjimą šiek tiek perkuriant situacijas bei aptiktus objektus.
O viename iš serijos „(Ne)patogūs vėjai” piešinių vaizduoju pabliuškusį peliuko Mikio formos balionėlį tarsi su tuščia ertme vietoj nosies. Pavadinau jį „Vieta tavo raudonajam mygtukui”. Tokio mygtuko paspaudimu kažkada darbovietėje, iš kurios seniai esu išėjusi, buvo perkeltine prasme vadovo nesėkmingai bandyta mane mobinant už per didelį aktyvumą įbauginti visiškai nesuprantant, kad socialiai orientuotam menininkui tai tik papildoma puiki medžiaga kūrybai. Kadangi tas asmuo nebuvo svetimas prorusiškoms jėgoms, puikiai supratau, kas turėta galvoje tokias, jo mentalitetui artimas metaforas pasitelkiant. Tačiau ilgainiui, galvoje nešiojantis tuos savo galia žaidžiančio nevykėlio žodžius, suvokiau, kaip žiauriai juose telpa kurkas daugiau prasmių nuo karo iki ekologijos ir kad jau nebelaikas jokiuose kontekstuose tuo mygtuku dar kažką gąsdinti. Jis tiesiog jau yra seniai paspaustas ir visi mes, vienokie ar kitokie, esame tame lėtiniame savinaikos procese nuo mikroplastiko, pasiekiančio mus iš oro, iš vandens, iš žemės, iki karo dūmų, debesimis klaidžiojančių virš Žemės.
Belieka bandyti nors kažkiek prilėtinti visapusiškos taršos procesus, nes sustabdymas net neatrodo įmanomas ir pilnai optimistiškų perspektyvų žmonijai deja, mokslu domintis, neatrodo, kad būtų. Tam reikia nebijoti šių temų, nevengti kreipti dėmesį ir gilintis, o grėsmių akivaizdoje nepanikuoti, nepamesti palaikančio humoro, nuosekliai ir kokybiškai šviesti visų pirma vaikus (ko, matom, baisiai trūksta), nesaugoti jų nuo negatyvių žinių, o rasti būdus, kaip jas adekvačiai pateikti, kad augtų ne rožiniai sintetiniai pūkuotukai, bet stiprios, mąstančios, drąsios ir kūrybiškai veikti gebančios asmenybės. Tad menas, mūsų požiūriu, yra vienas iš kelių į tai. Ranka nupieštas balionėlis rankų darbo mediniame rėme už stiklo lai lieka tuo paskutiniuoju istoriniu balionėliu, kaip prisiminimu, kad tokių būta, bet nebenaudojama šiandieną gamtai neabejingų, protingų vaikų (ir, žinoma, suaugusiųjų). Ir tas balionėlis čia tėra simbolis begalybės visų kitų nereikalingų, bet deja inertiškai tebenaudojamų dalykų, visiškai neatitinkančių šių dienų realijų.
Greta Grendaitė, grafikė ir Tomas Vosylius, skulptorius apie parodą „ZERO WASTE“
