Biržų valdžia pažadėjo – patiešijo

„Pažadėjo – patiešijo, neišpildė – negriešijo“, – taip sako liaudies patarlė, apibūdinanti nesilaikančius duoto žodžio. Biržų valdžios pažadai, dosniai dalyti neįgaliesiems, šiandien sklaidosi. Kokių vėjų gūsiai nupūtė neįgaliųjų viltis turėti erdvesnes patalpas?

Valdžios atstovai, politikai noriai dalyvauja neįgaliųjų susirinkimuose bei šventėse. Čia jie išklauso panegirikas, padėkas už gerus darbus, aplodismentų sulaukia ir už pažadus. Ligų kamuojami žmonės nuoširdžiai plojo ir praėjusią vasarą vykusiame susirinkime, iš mero pavaduotojos išgirdę pažadus neįgaliųjų draugijai skirti erdvesnes patalpas Rotušės gatvėje. Vasarą keitė ruduo, šį – žiema, bet valdžios atstovės ištarti žodžiai netapo kūnu. Pavasariop neįgaliuosius pasiekė kalbos, kad valdžios pastate kažkas rūstauja, jog šie garbina ne tas politines jėgas, kuriems derėtų. Žodžiu, žemiau lenkiasi ir dėkoja vadovų politiniams oponentams. Dėl to neįgalieji naujas patalpas matysiantys kaip savo ausis.

Rajono vadovai tiesiai šviesiai nesako, kad neįgalieji patalpų negaus, bet visi jie turi paaiškinimų, kodėl pažerti pažadai gali būti neišpildyti.

Visų trijų rajono vadovų kalbėjimas – skirtingas, todėl suponuoja prielaidą, kad tikroji pažadų netesėjimo priežastis nutylima.

Patalpų prašo nuo 2012 – ųjų

Biržų rajono neįgaliųjų draugija jau nuo 2012 metų prašo, kad savivaldybės administracija skirtų didesnes patalpas veiklai. Draugija vienija apie 700 narių, o dabartinė patalpa tik 48 kvadratinių metrų dydžio. 2012 m. gegužę tuometinis administracijos direktorius Vytautas Džėja pažadėjo, kad galimybė skirti daugiau erdvės neįgaliesiems būtų svarstoma tada, kai bus įrengta nauja erdvė Biržų jaunimui.

Metai ėjo, o baigiantis 2014 – iesiems neįgalieji vėl pasibeldė į valdiškas duris. Jie kreipėsi raštu į savivaldybės tarybą, kuriai vadovavo Irutė Varzienė. Ir vėl prašė erdvesnių patalpų, kurios būtų pritaikytos neįgaliesiems. Pridėjo ir prašymą palaikiusių žmonių sąrašą. Neįgalieji prašė skirti tuo metu jau laisvas Rotušės gatvėje patalpas, kuriomis iki gaisro naudojosi jaunimas.

Atsakymo neįgaliųjų draugija negavo.

2015 metais keitėsi rajono valdžia. Buvusi merė I. Varzienė tapo mero pavaduotoja, atsakinga už socialinę sritį.

Ir atėjo graži 2015 – ųjų vasaros diena, kai neįgaliųjų susirinkime vicemerė I. Varzienė ištarė lemtingus žodžius – pažadą dėl patalpų Rotušės gatvėje.

Ligų kamuojami žmonės šią žinią sutiko plojimais.

Po to prasidėjo laukimas – kada nuo gaisro nukentėjusios patalpos bus suremontuotos.

Remontas nedaug pajudėjo iš vietos, tačiau savivaldybės kabinetuose judėjimas vyko.

Ir štai neįgaliuosius pasiekė žinios, kad Rotušės gatvės patalpos draugijai, ko gero, nebus skirtos.

Kas sutrukdė valdžiai tesėti duotus pažadus?

Pažadas – ne pažadas

Mero pavaduotoja I. Varzienė „Šiaurės rytams“ sakė pamenanti susirinkimą, kuriame ji kalbėjo apie patalpas neįgaliesiems. Tačiau vicemerė teigia, kad tame susirinkime ji nieko nepažadėjusi. Tik ištransliavusi mintį, kad Rotušės gatvėje esančios patalpos – viena iš galimybių. Matyt, žmonės ne taip supratę. Todėl ji turinti atsiprašyti neįgaliųjų. „Tai buvo švarus ėjimas“, – tikino vicemerė.

Vicemerės pažadus ir girdėjo, ir skaitė

Biržų rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Lidija Dainiuvienė „Šiaurės rytams“ teigė, kad po minėto susirinkimo žmonės jos nuolat klausinėjo apie žadėtas patalpas. Kad susirinkime nuskambėjo vicemerės pažadas, pirmininkė neabejoja. „Buvo žadėta ne tik per susirinkimą, bet ir per spaudą“, – tikina ji. Iš tiesų rugpjūčio 20 dieną „Šiaurės rytai“ publikavo rašinį „Kai neįgaliesiems durys per siauros…“, kuriame cituoti vicemerės I. Varzienės žodžiai: „Patalpos Žemojoje g. 1, kuriose įsikūrusi Biržų neįgaliųjų draugija, nėra visiškai tinkamos neįgaliųjų veiklai. Rajono neįgaliesiems buvo suteikta galimybė naudotis dalimi Biržų rajono savivaldybei priklausančių patalpų Rotušės g. 24B. Nuspręsta, kad, atlikus remontą buvusiose Biržų atviros jaunimo erdvės patalpose, jose galės įsikurti Biržų rajono draugija.“

Taigi, vicemerė I. Varzienė per spaudą paskelbė, kad jau NUSPRĘSTA leisti įsikurti neįgaliųjų draugijai Rotušės gatvėje. Šių žodžių niekas iš savivaldybės neprašė nei neigti, nei tikslinti.

Neišpildė – negriešijo?

Panašu, kad ne tik ištartą, bet ir spausdintą vicemerės žodį reikėtų suprasti kitaip. Mat savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža „Šiaurės rytams“ sakė, kad su vicemere I. Varziene kalbėjo, jog neįgaliųjų patalpų klausimą jie tik svarstys. O kad I. Varzienė per spaudą visuomenei pranešė apie jau priimtą sprendimą dėl patalpų, jis nenorėjo tikėti.

Meras Valdemaras Valkiūnas buvo atviras: dėl patalpų skyrimo neįgaliesiems su juo tartasi nebuvo. Iš šių eilučių autorės išgirdęs apie vicemerės pažadus ne tik neįgaliųjų susirinkime, bet ir spaudoje, V. Valkiūnas atrodė nustebęs: „Pažadėjo? Gal pasikarščiavo?“

Klausantis visų trijų Biržų rajono vadovų, susidaro įspūdis, kad valdžios pažadų neįgaliesiems lyg ir nebuvo. O jei ir buvo, tai, anot R. Paužos, „pažadėjo – patiešijo, neišpildė – negriešijo“.

Rotušės g. patalpos labiau tinka seniūnijai ir mezgimo būreliui

Nors valdžios pažadų lyg būta, lyg sapnuota, visi trys vadovai turi paaiškinimų, kodėl Rotušės gatvėje esančios patalpos neįgaliesiems netinkamos. Meras V. Valkiūnas teigė, kad rajone yra daug organizacijų, kurios turi įvairių pageidavimų. Anot jo, reikia atsižvelgti į visų interesus.

Administracijos direktorius R. Pauža kalbėjo, kad šiuo metu Rotušės gatvės patalpose numatyta įkurti Biržų miesto seniūniją.

Vicemerė I. Varzienė tikino, kad po neįgaliųjų susirinkimo (to, kuriame ji ne žadėjo patalpas, o tik ištransliavo apie galimybę jas gauti) į savivaldybę kreipėsi daug organizacijų, prašančių patalpų. Jų reikia ir „Artritui“, ir „Fantazijų skryniai“, ir kt. Pasiteiravus, kodėl jos negali rinktis savivaldybės išlaikomose „Senjorų seklyčios“ patalpose, skirtose visuomeninėms organizacijoms, vicemerė paaiškino, kad ten per tamsu megzti.

Neįgalieji – politinių kovų aukos?

Savivaldybė – ne nekilnojamojo turto agentūra, ji neprivalo visiems prašantiems suteikti patalpas. Tokią mintį išsakė administracijos direktorius R. Pauža. Iš tiesų neprivalo. Bet priimti tokius sprendimus, kurie būtų aiškūs visuomenei, privalo.

Neįgaliųjų draugija galbūt galėtų ir toliau glaustis dabartinėse patalpose, kurias, beje, pati ir išlaiko. Tačiau valdžios pažadai jiems suteikė vilčių. Kodėl jos vėl atimamos? Kokios yra tikrosios priežastys?

Mero pavaduotoja I. Varzienė, kalbėdama apie neįgaliųjų draugijos patalpų reikalus, ne vieną sykį minėjo Seimo narį. Anot jos, situacija dėl patalpų skyrimo keitėsi po „tam tikrų procesų, po rašto Seimo nariui“. Vicemerė užsiminė apie kažkieno „nelabai etišką“ poelgį, bet plačiau apie tai kalbėti nenorėjo.

Kokį draugijos raštą ir poelgį minėjo vicemerė?

Draugijos pirmininkė Lidija Dainiuvienė teigė, jog po susirinkimo, kuriame vicemerė žadėjo neįgaliesiems patalpas, į ją kreipėsi Seimo narys Aleksandras Zeltinis. Jis paklausęs, ar reikia draugijai patalpų, ir paprašęs parašyti raštą. Pirmininkė taip ir padariusi. Gali būti, kad šis raštas užrūstino rajono vadovus.

Neįgaliųjų draugijos susibūrimuose dažnai būna įvairių partijų atstovų. Tarp tų juntama konkurencija, kuri ypač išryškėja prieš rinkimus. Draugijos nariai kandidatams į valdžią tampa „gyvais balsais“, kuriuos stengiamasi „sumedžioti“. Patalpos neįgaliesiems – rimtas masalas.

Šiemet Seimo rinkimuose kandidatuoja socialdemokratas A. Zeltinis, konservatorė I. Varzienė, „darbietis“ R. Vaiginas, „valstietis“ A. Šimas.

Jų rinkiminė kova jau vyksta ir, kaip galima numanyti, bus negailestinga.

Rasa Penelienė