Komentarai - 2021-08-11

Biudžeto planavimo taisyklės, kurias verta pasikartoti po vasaros

Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ finansų instituto vadovė

Šilti vasaros orai ir atlaisvinti apribojimai keliauti bei lankytis įvairiose vietose daugelį paskatino plačiau atverti savo pinigines. Juolab kad praėję metai ir šių pradžia suteikė mažiau progų išleisti pinigus ir padėjo susitaupyti. Vasariškas atsipalaidavimas asmeninių finansų srityje suprantamas, kada gi, jei ne per atostogas galime sau leisti neskaičiuoti kiekvieno euro. Tačiau, artėjant rudeniui, derėtų prisiminti, kodėl pravartu laikytis biudžeto taisyklių ir kaip tai padaryti paprasčiau.

Įpratome taupyti daugiau, bet ar įprotis liks?

Neseniai „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių net 6 iš 10 šalies gyventojų ėmė taupyti daugiau. Kad lietuviai ėmė aktyviau taupyti rodo ir rekordiškai didelės santaupos bankų sąskaitose, kurie per metus išaugo net 23 proc. ir šiuo metu sudaro vidutiniškai apie 7 tūkst. eurų. Nors suma atrodo gana įspūdinga, ją nesunkiai gali aptirpdyti keli didesni pirkiniai.

Kita vertus, situacija sufleruoja, kad sukaupti rezervus daugeliui padėjo ne sąmoningas pasirinkimas, bet tiesiog mažiau galimybių išlaidauti. Kaip rodo mūsų klientų apklausa, kasdienes išlaidas kryptingai seka 46 proc. gyventojų, kurie tam naudoja skaitmenines priemones ar kitus būdus. Likusi dalis žmonių pasikliauja biudžeto planavimu mintyse arba apie tai visai negalvoja.

Tai reiškia, kad biudžeto planavimą ir taupymą nemaža dalis gyventojų vykdo spontaniškai. Todėl per pandemiją išaugusi taupymo norma, sukauptos santaupos ir padidėjęs atsparumas finansiniams išbandymams gali būti laikinas. Ypač jei šią vasarą apėmęs finansinis „silpnumas“ tęsis ir rudeniop. Geras metas pagalvoti, kas padėtų to išvengti.

Kodėl vis dar perkame sodybas? Ir ar tai tikrai vienintelis investavimo būdas?

Verta atsiminti, kad taupymas nėra tikslas pats savaime. Sukaupus pakankamą finansinį rezervą, kuris padėtų padengti įsipareigojimus bei būtinas išlaidas bent 3 mėnesius, kitas santaupas jau drąsiai galima investuoti ilgalaikiams tikslams pasiekti. Tikslų gali būti įvairių – įsigyti ar atsinaujinti būstą, išleisti vaikus į universitetą, sukaupti papildomų lėšų senatvei, nukeliauti į pasaulio kraštą. Turint aiškius tikslus, numatant jiems pasiekti reikalingą laiko tarpą, galima parinki tinkamus investavimo būdus ir strategijas.

Liūdna stebėti, kad vienai ar kitai krizei ištikus, lietuviai renkasi santaupas investuoti į nekilnojamą turtą – antrus būstus, sodybas, tarsi tai būtų vienintelis kelias išlaikyti pinigų vertę. O juk nepasvertas investavimas į nekilnojamą turtą gali būti ir gana nuostolingas. Pamenate, pirmo karantino metu visiškai sustojus turizmui ir pramogoms, trumpalaikei nuomai skirti būstai bei šventėms skirtos sodybos stovėjo tuščios, staiga iš investicijos tapusios nuostoliu, nes išlaikyti juos teko ir negaunat pajamų.

Tad prieš investuojant santaupas į atrodo geriausiai mums suprantamą nekilnojamą turtą, labai verta pasidomėti įvairesniais investavimo būdais: investuoti į vertybinius popierius ar valstybės remiamus ilgalaikio taupymo instrumentus.

Dvi biudžeto planavimo naudos

Bet grįžkime prie biudžeto, kurio pagalbos mums prireiks atostogų malonumams baigiantis.

Kasdienių išlaidų sekimas gali padėti susidaryti aiškesnį vaizdą apie pagrindines mūsų išlaidų grupes ir kur turėtume „pasispausti“, o kur galime leisti sau daugiau. Tai viena iš naudų. Tačiau išlaidų analizės nepakanka – pagal ją turėtume nustatyti tam tikras ribas pagrindinėse išlaidų grupėse ir jų laikytis.

Viršijus tam tikros grupės išlaidų ribą tą mėnesį, reikėtų susilaikyti nuo tolesnio išlaidavimo ar ieškoti alternatyvų. Pavyzdžiui, jei nusprendėte kavai išsinešti kas mėnesį skirti 20 eurų, šią sumą išnaudojote per tris savaites, vadinasi, paskutiniąją turėtumėte nepirkti kavos ar, pasigaminus ją namuose, įsipilti ir neštis daugkartiniame kavos puodelyje.

Bet koks biudžeto planas virsta veiksmu ir padeda pasiekti realų finansinį rezultatą, kai įdedame pastangų. O nukreipti savo pastangas kur kas paprasčiau, kai tiksliai žinome kryptį. Ją gali aiškiai parodyti biudžeto planavimas ir tai yra pagrindinė jo nauda.

Į pagalbą – skaitmeniniai įrankiai

Minėtoje „Swedbank“ apklausoje 22 proc. respondentų nurodė, kad išlaidoms sekti jie renka čekius, naudoja skaičiuoklę „Excel“ ar kitą jiems priimtiną būdą, o 24 proc. – specialią programėlę išmaniajame telefone. Pastarasis būdas itin išpopuliarėjo per paskutinius kelerius metus, kai atsirado daugiau programėlių ir buvo išplėstos jų siūlomos galimybės.

Bankai siūlo biudžeto stebėjimo ir valdymo funkcijas savo interneto bankuose bei programėlėse, kurios automatiškai gali sekti ir grupuoti atsiskaitymus kortele. Biudžeto išlaidas taip pat galima vesti ir planuoti įvairiose nepriklausomose programėlėse, pavyzdžiui, YNAB, „Wallet“, „Monefy“ ir kitose. Automatinis išlaidų sekimas gerokai palengvina visą asmeninio biudžeto valdymo procesą.

Kad ir kokį biudžeto planavimo įrankį pasirinksite, svarbu, kad jis būtų patogus ir juo norėtumėte naudotis reguliariai. Biudžeto stebėjimas ir planavimas padės išsiugdyti finansinę drausmę, kuri leis paprasčiau ir daugiau sutaupyti bei greičiau pasiekti didesnių finansinių ir kitų svarbių gyvenimo tikslų.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: