Brendimo periodu svarbu stebėti mergaičių stuburo pokyčius

Vienas petys aukščiau nei kitas ar šiek tiek atsikišusi mentė – tėvai paprastai pastebi tokius paauglių kūno pokyčius, bet to nesureikšmina. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutė Viltė Štrapenskaitė atkreipia dėmesį, kad tai gali būti jaunatvinės idiopatinės skoliozės požymiai, kurie išryškėja būtent ankstyvosios paauglystės metu.

Didesnė rizika – mergaitėms

Jaunatvinė idiopatinė skoliozė – tai trimatė stuburo deformacija, kai, be šoninio stuburo iškrypimo, slanksteliai pradeda suktis ir aplink savo ašį. Tokia deformacija gali atsirasti bet kurioje stuburo dalyje. Pirminėje stadijoje akivaizdaus stuburo iškrypimo plika akimi pamatyti neįmanoma. Vaikui nugaros dažniausiai neskauda, o laikysenos pakitimus tėvai nurašo drovumui brendimo periodu.

Jaunatvinė idiopatinė skoliozė dažniau vystosi pradedančioms bręsti mergaitėms. Metai iki menstruacijų ir metai joms prasidėjus yra kritinis laikotarpis. Berniukams tokie stuburo iškrypimai pasitaiko rečiau. Paauglių augimo spurto laikotarpis sutampa su jaunatvinės idiopatinės skoliozės intensyviu progresavimu.

„Svarbu kaip įmanoma anksčiau pastebėti laikysenos pakitimus ir brendimo laikotarpiu sustabdyti ar bent sulėtinti ligos vystymąsi. Bene vienintelis efektyvus metodas, padedantis stabilizuoti jaunatvinę idiopatinę skoliozę, yra kineziterapija. Deja, „atsukti“ slankstelių be chirurginės intervencijos praktiškai neįmanoma, todėl mūsų pagrindinis tikslas yra paauglio augimo laikotarpiu, kai liga vystosi sparčiausiai, subalansuoti ir sustiprinti raumenyną, ypač stuburą prilaikančius giluminius raumenis“, – sako kineziterapeutė Viltė Štrapenskaitė.

Ar kalta sunki kuprinė?

Dėl stuburo iškrypimų dažnai kaltinama fizinio aktyvumo stoka, netaisyklinga sėdėsena, sunkios, ant vieno peties nešiojamos kuprinės.

„Kodėl pradeda vystytis jaunatvinė idiopatinė skoliozė, aiškaus atsakymo nėra. Dažniausiai ligos priežastys siejamos su genetika. Pats žodis „idiopatinė“ reiškia „nežinomos kilmės“. Neturime jokių metodų iš anksto numatyti, kad skoliozė gresia vienam ar kitam vaikui. Jaunatvinė skoliozė vystosi ir profesionaliai sportuojantiems, ir dienas prie išmaniųjų įrenginių leidžiantiems paaugliams. Nėra ir specifinių prevencijos priemonių. Aišku, jei vaikas nuo mažens bus fiziškai aktyvus, o jo raumenynas subalansuotas, brendimo laikotarpiu, net jei ir prasidės skoliozės vystymasis, stuburo pokyčiai vyks lėčiau, nes raumenys pristabdys slankstelio sukimąsi“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro specialistė.

Nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio ar sunkios kuprinės nešiojimas patys savaime jaunatvinės idiopatinės skoliozės nesukelia. Tačiau jei liga jau prasidėjo, visi raumenų disbalansą skatinantys veiksniai gali lemti greitesnį ir didesnio laipsnio skoliozės vystymąsi.

Kaip diagnozuojama skoliozė?

Nežymių stuburo slankstelių pasisukimų galima rasti beveik pas kiekvieną žmogų. Jaunatvinė idiopatinė skoliozė diagnozuojama vaikams nuo 10 iki 18 metų. Paprastai šeimos gydytojas, matydamas tam tikrus laikysenos pakitimus, siunčia paauglį pas ortopedą-traumatologą, kuris atlieka reikiamus tyrimus ir pagal juos diagnozuoja ligą.

Jaunatvinė idiopatinė skoliozė pripažįstama, kai stuburo slankstelio pasisukimo kampas yra 10 laipsnių pagal Cobb metodą ir daugiau. Tai nustatoma rentgeno tyrimu. Stipriai pažengusi skoliozė iškreipia paauglio stuburą į S arba C raidės formą ir yra vizualiai matoma net per drabužius. Tokiu atveju dažniausiai prireikia chirurginės operacijos.

„Mūsų tikslas yra laiku pastebėti ir kiek įmanoma sustabdyti šį procesą, kad neprireiktų operacinio gydymo. Kineziterapija gali keliais laipsniais pataisyti nukrypimą, tačiau pagrindinė užduotis – neleisti skoliozei sparčiai progresuoti tuomet, kai vyksta didieji pokyčiai augančiame organizme“, – pasakoja kineziterapeutė Viltė Štrapenskaitė.

Jei tėvams kyla įtarimų dėl vaiko laikysenos, kasmetinės sveikatos apžiūros metu jie turėtų į tai atkreipti šeimos gydytojo dėmesį.

Kineziterapijos nauda

„Diagnozavus nedidelio laipsnio jaunatvinę idiopatinę skoliozę, paprastai joks specifinis gydymas nėra skiriamas. Vaikas yra stebimas, jam rekomenduojama fizinė veikla, padedanti tolygiai sustiprinti visą raumenyną. Savarankiškai tai padaryti gali būti sudėtinga, nes vaikas, o dažniausiai ir tėvai, neturi tam reikiamų įgūdžių. Profesionalūs kineziterapeutai sudaro individualią fizinio aktyvumo programą. Tai gali būti mankštos, taip pat specialūs kvėpavimo pratimai. Visų procedūrų tikslas – stiprinti silpnesnius stuburą prilaikančius giluminius raumenis ir atpalaiduoti įtemptas vietas. Taip mažinamas raumenų disbalansas, didinamas liemens stabilumas ir stabdomas ar bent jau sulėtinamas skoliozės progresavimas”, – teigia specialistė.

Jei vaikas lanko tradicinius sporto užsiėmimus, labai svarbu, kad pakankamai dėmesio būtų skiriama bendram kūno raumenų stiprinimui, ypač tokiose sporto šakose, kur daugiau fizinio krūvio tenka vienai kūno pusei, pavyzdžiui, žaidžiant tenisą, tinklinį ar badmintoną.

Ilgalaikė programa

Kineziterapija duoda naudos, kai programos laikomasi ilgai ir nuosekliai. „Vaikas dažniausiai pas mus ateina porą kartų per savaitę. Pratimų programą koreguojame atsižvelgdami į pasiektus rezultatus. Kineziterapeutas stebi vaiko raumenų bei funkcinę būklę ir atitinkamai pritaiko arba koreguoja pratimus. Ne visuomet pavyksta sustabdyti jaunatvinės idiopatinės skoliozės vystymąsi, ypač kai vaikui prasideda augimo spurtas. Tačiau sustiprėję giluminiai raumenys ir didesnis liemens stabilumas vis tiek pristabdo šį procesą, todėl teigiamas efektas yra visada“, – tikina kineziterapeutė.

Kuo anksčiau vaikas pradės tikslines mankštas, tuo geresnių rezultatų bus galima pasiekti. Rekomenduojama mankštas daryti visą brendimo periodą.

„Aišku, kad natūraliai atsiranda pauzių, nes idealiu atveju tai yra 5–8 metų programa. Svarbiausia, kad vaikas išsiugdytų įprotį judėti ir išmoktų teisingai atlikti pratimus, pajusti savo kūną. Jeigu kineziterapijos užsiėmimuose daroma pertrauka, visuomet sudarome „namų darbų programą“ arba sutariame dėl kontrolinių apsilankymų.“

Gydantys kvėpavimo pratimai

„Kineziterapijos metu deriname mankštą ir specialias kvėpavimo technikas. Skoliozės pažeistas stuburas turi labiau įgaubtas ir išgaubtas vietas. Tose vietose reikia atitinkamai skatinti kvėpavimą – išgaubtas stuburo vietas labiau aktyvuoti, o įgaubtose atpalaiduoti raumenis. Tai labai individualus paciento ir kineziterapeuto darbas, kurį sunku nupasakoti žodžiais, tačiau jis suteikia papildomos naudos. Nemokome kažkaip ypatingai kvėpuoti, tiesiog gydymo proceso metu įkvepiant tam tikra dalimi, pavyzdžiui, kaire juosmenine ar dešine krūtinine, padidiname mankštos efektą“, – pasakoja kineziterapeutė Viltė Štrapenskaitė.

Ar jaunatvinę idiopatinę skoliozę galima išaugti?

Subrendus stuburo slankstelio rotacijos greitis sumažėja, tačiau pats stuburo iškrypimas niekur nedingsta. Kuo didesnis pasisukimo kampas, tuo daugiau neigiamų pasekmių žmogus jaus suaugęs. Anot kineziterapeutės, visų pirma žmogui gresia didesni nugaros skausmai. Didėjant stuburo iškrypimui, sunkėja širdies veikla, gali atsirasti kvėpavimo problemų, nes krypstantis stuburas krūtininėje stuburo dalyje pradeda spausti plautį. Jaunam žmogui taip pat gali kilti psichologinių ir savivertės problemų dėl išvaizdos, nes drabužiai ne visada paslepia pečių ar dubens asimetriją, taip pat atsikišusias mentes. Jis gali pradėti vengti vietų, kur reikia nusirengti – sporto klubų, baseinų, pirčių, paplūdimių.

Jaunatvinė idiopatinė skoliozė – liga, kurios vystymąsi galima sušvelninti kineziterapija. Svarbiausia – pastebėti pirmuosius laikysenos pakitimus ir laiku pradėti gydymą, kol stuburo pokyčiai dar nėra labai dideli. Individualizuotos mankštos ir kvėpavimo technikos išmoko pajausti savo kūną ir harmoningai vystyti visą raumenyną. Įgūdžiai, kuriuos vaikas ar paauglys išmoksta per kineziterapijos užsiėmimus, išlieka svarbūs visą  gyvenimą.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: