Britanijoje – įmanoma, Lietuvoje – ne?

Petras Auštrevičius, europarlamentaras, Europos liberalų ir demokratų frakcijos „Renew Europe“ narys EP

Kodėl Didžiojoje Britanijoje pirmalaikiai rinkimai bus, o Lietuvoje – ne? Stebiuosi pastarųjų dienų šalies vadovo G. Nausėdos pozicija, kai sakoma, kad liūdna Seimą stebėti, bet keisti situaciją ir inicijuoti išankstinius parlamento rinkimus – „praktiškai neįmanoma“. Tikrai taip?

Šalies vadovas juk puikiai žino, kad pirmiausia net ne Seimą reikia įtikinti, o viešai žmonėms pripažinti, kad laukti dar beveik metus, iki 2020 metų spalio – ne tik liūdna, bet ir kenksminga. Toksiška valdžia kenkia. LVŽS, kaip „gelbėtojų“ projektas, žlugo.

Todėl keista girdėti, esą prezidentas dar neįsitikino, kad šis LVŽS Seimas neša ne ką kitą, kaip destrukciją. Galbūt net ne mažesnę nei „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje. Ir jei gaisras tiesiogine prasme dar nėra įrodymas, jei ne įrodymas yra ambicijų karai, žlugę ir žlugdantys LVŽS balsavimai (biudžetas), leiskite paklausti – ko trūksta? Skelbiama, kad Prezidentas dėl išankstinių rinkimų dar nori pasikonsultuoti su LVŽS. Ar tai reiškia, kad Prezidento siūlymai biudžetui taps esminiu šių „konsultacijų“ faktoriumi?

Klaidas svarbu pripažinti ir išvadas padaryti – ir po nelaimių, ir po nevykusių politinių sprendimų. Galbūt Prezidentui apskritai nevertėjo tvirtinti naujos sudėties „profesionalų“ Vyriausybės. Įsitikinom, kad atnaujintas ministrų kabinetas tik pablogino padėtį, net nekalbant apie vidaus reikalų ministrės kompetencijas.

Aktualios LVŽS valdymo laikotarpio išdavos:

1. Užterštumas šalyje auga, pasibaigusio galiojimo valdžia – nuodija.

2. „Profesionalumas“ tirpsta greičiau nei snaigės spalio pabaigoje.

3. Jei bus ūkininkų streikas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai prieš būsimus Seimo rinkimus, matyt, irgi teks keisti pavadinimą.

 
Žinoma, pirmalaikių parlamento rinkimų aplinkybės Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje skiriasi iš esmės. Britanijoje juos inicijuoja populistai, patys įstūmę šalį į krizę, Lietuvoje – opozicinės politinės jėgos, norinčios populistų sukeltą krizę užbaigti. 

Klausimas, kas kelia daugiau sumaišties – R. Karbauskis ar B. Johnsonas – lieka retorinis. Abu šie politikai pasiekė dugną. Bet patyčios iš piliečių turi ribas. 

Britų pilietinė visuomenė, reikalaudama atsakingų valdžios sprendimų ir europietiškos Jungtinės Karalystės ateities, remia politikus manipuliatorius prie sienos. Lietuvos pilietinės visuomenės nuotaikos, tikiu, yra panašios. Todėl šalies vadovai, politikos lyderiai turi rodyti kelią ir nebesidangstyti už tuščių žodžių ar naujų apgailestavimų.

Petras Auštrevičius, europarlamentaras, Europos liberalų ir demokratų frakcijos „Renew Europe“ narys EP