Laisvalaikis - Žiniasklaida - 2021-09-27

Būsto kainos beprotiškai kyla, bet specialistai nurodo skirtingas to priežastis: kaip yra iš tiesų?

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje yra tokia įkaitusi, kad neretai lietuviai šluoja butus nežiūrėdami nei kokybės, nei kainų, šovusių į kosmines aukštumas. Statytojai vos spėja tenkinti lietuvių poreikį nekilnojamajam turtui – dėl to ne tik prasidėjo lenktynės, bet ir psichologinis karas. Kodėl kainos kyla, o dėl buto kartais tenka pakovoti dar su keliais konkurentais? Laidos „Karštai su tv3.lt“ pašnekovai šį vakarą TV3 žiūrovams bandys atsakyti į ne vienam kylančius klausimus.

Laidoje savo nuomonėmis dalinsis „Hanner“ valdybos pirmininkas ir didžiausias statytojas Lietuvoje Arvydas Avulis bei nekilnojamo turto rinkos nepriklausomas ekspertas ir analitikas Arnoldas Antanavičius.

Avulis laidoje sakys, jog kitaip nei galėtų pagalvoti paprastas žmogus, statytojų pelnas rekordų  šiomis dienomis tikrai nemuša. Priežastis paprasta – jei būsto kainos nuo metų pradžios pakilo maždaug 15-20 proc., statybos kaštai padidėjo net 30 proc.

Nepriklausomo turto ekspertas A. Antanavičius su tuo nesutiks ir laikysis kitokios nuomonės. Pašnekovo manymu, nėra teisinga teigti, kad būsto kainos kyla tik dėl to, jog statybų kaštai taip pat išaugo. „Man asmeniškai šis argumentas labai nepatinka. Statybų kaštų argumentas yra labiau tinkantis monopolinei rinkai. Rinkos ekonomikoje viskas vyksta kitaip“, – atkreips dėmesį jis.

A.Avulis laidoje sakys, kad tai – ne vienintelis veiksnys, darantis įtaką pakilusioms buto kainoms. „Reikėtų paminėti, kad pasiūla Vilniuje yra ženkliai sumažėjusi. Jeigu dar prieš metus turėjome apie 5000 butų pasiūlą rinkoje, iš kurių galėjo rinktis pirkėjas, šiandien turime truputį daugiau kaip 3000 butų. Tai akivaizdžiai daro įtaką kainai“, – sakys jis.

Kitas argumentas, kuris kiša koją statytojams, anot A. Avulio, yra biurokratija: „Mes mielai statytume daugiau, o jei statytume daugiau, būsto kainos tikriausiai šitaip nekiltų į kosmosą. Tačiau, reikia pripažinti, kad šiai dienai biurokratija Vilniaus miesto savivaldybėje yra pasiekusi kosminį lygį. Jei anksčiau gauti statybos leidimą buvo galima per pusmetį, dabar, kad gautum leidimą, reikia laukti metus laiko.“

Galiausiai „Hanner“ valdybos pirmininkas atkreips dėmesį ir į kitą bėdą – darbo jėgos trūkumą: „Anksčiau buvo lengviau įsivežti darbo jėgą iš Ukrainos ar Baltarusijos, tačiau su Baltarusija dabar santykiai yra pašliję. Gauti vizas yra labai sunku, tad darbo jėgos į Lietuvą atvyksta mažiau.“

Savo ruožtu A. Antanavičius laidoje pateiks visai kitokias priežastis, dėl kurių butų kainos kyla. „Pirmoje vietoje būtų pirkėjų nusiteikimas ir pirkėjų įsivaizdavimas, kad dabar yra verta pirkti už tokias kainas. Žmonės pasiduoda emocijai, varžyboms, skubėjimui ir galvoja, kad jei nenusipirksiu šiandien, po mėnesio bus dar brangiau“, – sakys jis.

Tačiau kas esant tokiai situacijai išlošia daugiausiai? Anot A. Antanvičiaus, tai – sklypų pardavėjai. „Jie yra pirmieji grandinėje – lengva ranka pasiima daug didesnę kainą. Antras grandinėje – statytojas rangovas, kuris prašo didesnių pinigų, nes gauna daugiau užklausų. Tada – apdailos įrengėjai. O paskutinėje vietoje – vystytojas, kuris pasiima tą likusią sumą, kuri bus arba didesnė, arba mažesnė. Tačiau visa tai yra todėl, kad pirkėjai dabar tikrai moka didesnę sumą“, – sakys jis.

Dėl ko šitaip staigiai kyla būsto kainos? Ar normalu, kad žmonės dėl svajonių būsto turi dalyvauti aukcionuose arba apsispręsti juos įsigyti vos per 15 minučių? Galiausiai, ar statytojai esant tokiai NT situacijai tikrai neišlošia?

Visi atsakymai į šiuos klausimus – jau šį vakarą, 19.30 val., laidoje „Karštai su tv3.lt“ per TV3!


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: