Shutterstock nuotr.

Būsto saugumo ABC: kokios nuolat kartojamos gyventojų klaidos masina vagišius ir kaip jų išvengti?

Kol dauguma mėgaujasi atostogų sezonu, vienos „profesijos“ atstovams tenka dirbti be perstojo. Tiesa, vagys nė kiek dėl to nesijaudina. Rudeniop tamsusis paros metas ilgėja, žmonės grįžta prie įprasto režimo ir didžiąją dalį dienos praleidžia darbuose, moksluose, laisvalaikio užsiėmimuose – panašios priežastys brautis į svetimą nuosavybę ilgapirščius dar labiau vilioja. Tam tikros gyventojų klaidos tai palengvina. Ekspertai pataria, kaip teisingai rūpintis namų saugumu ir gyventi ramiai bet kuriuo metų laiku, ir išduoda gudrybes, planuojant vagystes. Apie kai kurias turbūt dar niekada nesusimąstėte.

Buvimo namuose imitavimą tikrina moderniais metodais

Tai vis dar vienas populiariausių sprendimų, tikintis apsisaugoti nuo nepageidaujamų asmenų vizito tuščiuose namuose, ypač išvykstant trumpam, tarkime, savaitgaliui. Dažniausiai paliekamas įjungtas televizorius ar apšvietimas kurioje nors būsto patalpoje, bet pasitaiko ir labai neapgalvotų idėjų – mikrorežimu pravertas langas pasinaudojus laužtuvu yra bene lengviausias kelias patekti į vidų.

„Kalbant apie tariamo buvimo imitavimą pirmiau minėtais būdais, vagys yra kantrūs ir ilgai pratykoję galiausiai supranta, kad parą ar daugiau be perstojo prietaisai ar apšvietimas paprastai neveikia. Norėdami būti tuo tikri, gali tiesiog paskambinti į duris ir netoliese pasislėpę stebėti, ar kas nors jas atvers. Daugiabučiuose su telefonspynėmis tereikia surinkti buto numerį ir luktelėti, ar kas nors atsilieps“, – komentuoja saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ Elektroninės saugos departamento direktorius Žilvinas Andrulis.

Pašnekovo teigimu, įžūliausi vagys gyventojui pakėlus telefonspynės ragelį netgi drįsta pasiteirauti kokio nors įtarimų nekeliančio klausimo. Tuo tarpu patyrę vagišiai linkę veikti ne vieni – norėdami sumėtyti pėdas ir likti neatpažinti, į panašias būstų patikrinimo misijas jie neretai pasiunčia žvalgus.

Ž. Andrulis ragina nepamiršti tobulėjančių technologijų galimybių ir to, jog tam tikriems asmenims jos tarnauja nedorais tikslais. Pavyzdžiui, nepastebimai sumontuoti laikiną į judesius reaguojančią vaizdo stebėjimo kamerą galima praktiškai prie bet kokios tvoros. Taip vagys per nuotolį supranta, ar už jos vyksta gyvenimas: ar vaikštinėjama po kiemą, išeinama iš namų ir į juos sugrįžtama, ar laksto šuo.

„Dronas praverčia norint pasižvalgyti po didesnę teritoriją, ypač nusitaikius į prabangesnius kvartalus. Ilgą laiką virš namų skraidantis prietaisas tikrai sukels būsto šeimininkų įtarimą, tad jei jame yra žmonių, kas nors anksčiau ar vėliau išeis pažiūrėti, kas vyksta“, – teigia saugos ekspertas ir atkreipia dėmesį, kad panašūs technologiniai sprendimai leidžia vienu metu planuoti nusikaltimus net keliuose objektuose.

Saugos specialistas akcentuoja, jog išradingumo vagims netrūksta ir įsitikinus, jog įjungta žalia šviesa apiplėšimui, ir dalinasi patirtimi, kuomet sureagavę į pranešimą apie įsilaužimą darbuotojai klientų terasos durų staktoje  aptiko vos porą  centimetrų skersmens skylę virš durų rankenos. Pro ją įkišę vielą, vagys užkabino durų rankeną ir kilstelėję pateko vidun.

„Tokiu būdu įsibrauti į namus galima ir per langą, tačiau užkirsti tam kelią įmanoma papildomomis saugumo priemonėmis: durimis bei langais su stipresnėmis varčiomis, rankenomis su užraktais. Visgi derėtų suvokti, jog šie metodai patikimiausiai veikia kompleksiškai derinant juos su šiuolaikinėmis skaitmenizuotomis apsaugos sistemomis“ – pataria Ž. Andrulis.

Menka nauda iš netikros kameros ar vaizdo stebėjimo patiems

Taupyti savo saugumo sąskaita lietuviai mėgina ir kitokiais populiariais būdais. Vieni įsirengia vaizdo kameros ar signalizacijos prie durų sistemos muliažus ir tikisi, jog efektyvumą sustiprins lentelė ar lipdukas su objektą ar teritoriją neva serginčios tam tikros saugos tarnybos logotipu arba užrašu „Vykdomas vaizdo stebėjimas“. Kiti nusprendžia rinktis tikras vaizdo kameras ir apsaugos sistemas, tačiau neprijungia jų prie stebėjimo pulto, reaguojančio į signalizacijos suveikimus visą parą – stebi jas savarankiškai.

„Paprastai klientai tokį sprendimą grindžia sakydami, jog viską matant patiems kyla didesnis saugumo jausmas. Visgi vykstant į darbą, dalyvaujant susirinkime, parsivežant vaikus iš darželio, apsiperkant parduotuvėje ar būnant sporto klube kokybiškas stebėjimas tikrai nevyksta. O didžiausios rizikos metu, kuomet visi namiškiai ir pats „stebėtojas“ miega, budėti prie kamerų apskritai neįmanoma fiziškai“, – komentuoja ekspertas.

Abejotinai skamba ir kontroliuoti savo saugumą norinčiųjų planas realaus įsibrovimo atveju. Paprastai viltys dedamos į gyvenančius kaimynystėje ar skubiosios pagalbos tarnybas, tačiau verta turėti omenyje kelis aspektus, kodėl tai nėra pats geriausias sprendimas.

„Ne kiekvienas išgąsčio momentu skubės naktį ginti svetimų namų, kuriuose siaučia neprognozuojamas asmuo. O jei sykį kaimynas pagelbėjo, tačiau nutikus blogiausiam scenarijui nukentėjo fiziškai arba patyrė psichologinį smurtą ar stresą, vargu ar tam ryšis dar kartą. Galiausiai užkrauti riziką suvokiant, jog nusikaltėlis gali pasikėsinti ne tik į jūsų turtą, bet ir į kito žmogaus sveikatą ar net gyvybę – mažų mažiausiai nehumaniškas poelgis“, – argumentuoja Ž. Andrulis.

Iš tiesų tik profesionalai yra patikimiausia pagalba šioje situacijoje. Specialistai nepertraukiamai rūpinasi prie pulto prijungtos apsaugos sistemos stebėjimu, reaguoja žaibiškai ir esant reikalui vyksta patikrinti objekto kad ir kelis kartus per parą. Be to, vykdo šią užduotį be papildomų klausimų. Greituoju pagalbos numeriu susisiekus su policija, ji prieš išsiųsdama ekipažą į įvykio vietą privalo išsiaiškinti tam tikras aplinkybes ir pasiteirauti standartinės informacijos, o tai kainuoja minutes, kurias išlošia spėjantys išsisukti nesugauti vagišiai.

Ragina atsikratyti mados dalintis asmenine informacija

Kur nors išvykstant neretai artimųjų, draugų, kaimynų prašoma kartkartėmis užsukti į namus: prižiūrėti gėles, pašerti žuvytes akvariume ar katę, patikrinti, ar netyčia neprakiuro koks vamzdis. Ž. Andrulis rekomenduoja vengti šios aktualios klaidos – atskleisti namų durų signalizacijos valdymo kodą kitiems juose negyvenantiems asmenims.

„Skaitmenizuota objektų apsauga šiandien tokia pažangi, kad įsidiegus specialią mobiliąją programėlę valdyti signalizaciją įmanoma iš bet kurios pasaulio vietos. Tad su tuo, kas laikinai rūpinasi jūsų namais, sutarę apsilankymo laiką, ją galite patys išjungti ir vėl įjungti. Taip išvengsite tikimybės, jog informacija apie progą laisvai patekti į asmeninę erdvę nutekės iki susigundžiusiųjų pasinaudoti ja piktavališkai“, – pasakoja Ž. Andrulis ir priduria, jog „Ekskomisarų biuro“ teikiama nuotolinio valdymo mobiliosios programėlės „Būk ramus“ paslauga turi ir daugiau papildomų verčių: ekipažo atšaukimo klaidingai suveikus signalizacijai, apsaugos sistemos statuso stebėjimo, pavojaus mygtuko bei kitas.

Atsigręždamas į šiandienines tendencijas pasidžiaugti poilsio planais ar jo akimirkomis internete, saugumo ekspertas taip pat pataria apsvarstyti, ar išties visas virtualių draugų ratas turi tai žinoti. Nebūtina tapti perdėtai įtariems, tačiau sumanus atsargumas turint omenyje dabartinę socialinių tinklų galią įvairiais klausimais tikrai nepamaišys: skelbdami vieną ar kitą įrašą nustatykite, jog jį matytų tik pažįstami asmenys, arba pasidalinkite prisiminimais sugrįžę.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: