Prokuratūros teismui pateiktuose naujausiuose civiliniuose ieškiniuose prašoma iš trijų Panevėžio ir Zarasų rajonų savivaldybių tarybų narių priteisti galimai nepagrįstai jiems išmokėtas išmokas. Tyrimus atlikę Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo funkcijas atliekantys prokurorai siekia, kad šie politikai į savivaldybių biudžetus iš viso grąžintų daugiau nei 24 tūkst. eurų.
Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad nemažai šalies savivaldybių tarybų narių jiems skirtas išmokas galėjo naudoti neteisėtai, prokuratūra pradėjo viešojo intereso gynimo tyrimus dėl tokių išmokų panaudojimo teisėtumo. Šių visoje Lietuvoje vykstančių tyrimų metu siekiama įvertinti, ar šalies savivaldybės tarybos nariams mokamos išmokos, skirtos su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, yra naudojamos racionaliai, tikslingai ir teisėtai, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas. Nustačius tokius atvejus, jei pačios savivaldybių administracijos neinicijuoja neteisėtai išmokėtų išmokų susigrąžinimo, su ieškiniais dėl nepagrįsto praturtėjimo į teismą kreipiasi teritorinių prokuratūrų VIGS prokurorai.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus su ieškiniu dėl dabartinio Panevėžio rajono savivaldybės tarybos nario Osvaldo Dirsės nepagrįsto praturtėjimo. Iš šio politiko prašoma priteisti 5,8 tūkst. eurų.
Per 2019-2023 metų kadenciją O. Dirsei už išlaidas, patirtas atliekant tarybos nario pareigas, savivaldybė kompensavo beveik 9,4 tūkst. eurų. Prokuratūros viešojo intereso gynimo tyrimo metu nustatyta, kad daugiau nei pusė šios sumos politikui išmokėta nepagrįstai. Pandemijos karantino laikotarpiais, kai buvo ribojamas žmonių judėjimas, o darbas daugiausia vyko nuotoliniu būdu, O. Dirsei už panaudotus degalus iš savivaldybės biudžeto išmokėta 1,9 tūkst. eurų kompensacija. Taip pat nepagrįsta laikytina beveik 1 tūkst. eurų dydžio kompensacija už įsigytą benziną, nes politikas nurodė, kad praėjusios kadencijos metu naudojosi dyzeliniu automobiliu. Likusi suma, kompensuota už degalus turėjo būti dalinta į tris dalis, nes automobiliu O. Dirsė naudojosi ne tik atlikdamas tarybos nario funkcijas, tačiau ir asmeninėms reikmėms bei užsiimdamas žemės ūkio veikla, nes yra ūkininkas.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus su ieškiniu dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos narės Olgos Raugienės nepagrįsto praturtėjimo. Iš šios politikės prašoma priteisti 8,6 tūkst. eurų minėtos savivaldybės naudai.
Iš viso per praėjusią kadenciją O. Raugienei buvo išmokėta 12,4 tūkst. eurų kompensacija už kurą, kuris neva buvo sunaudotas jai atliekant tarybos narės funkcijas. Nors pagal 2024 m. balandžio 8 d. susitarimą ji grąžino Zarasų rajono savivaldybės administracijai 3, 5 tūkst. eurų, prokuratūros atlikto tyrimo metu nustatyta, kad per kadenciją politikei nepagrįstai išmokėta kompensacija yra didesnė, nei jos grąžinta suma.
O. Raugienė kuro už 3,3 tūkst. eurų pylėsi karantino metu, už jį atsiskaitė 13-ka mokėjimo kortelių. Nors naudojosi dyzeliniu automobiliu, dalis čekių buvo pateikta už įsigytą benziną.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus su ieškiniu dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos nario Gintario Petrėno nepagrįsto praturtėjimo. Iš šio politiko prašoma priteisti 9,7 tūkst. eurų minėtos savivaldybės naudai.
Iš viso per praėjusią kadenciją G. Petrėnui buvo kompensuota 9,9 tūkst. eurų už kurą, įsigytą vykdant tarybos nario funkcijas.
Viešojo intereso gynimo tyrimo metu nustatyta, kad daugiau nei 2 tūkst. eurų minėtam politikui buvo kompensuota už karantino laikotarpiais piltą kurą. Jis taip pat pateikė čekių už įsigytą benziną, nors naudojosi tik dyzeliniais automobiliais. Tyrimo metu paskaičiuota, kad vykdydamas tarybos nario pareigas G. Pertrėnas už kurą galėjo išleisti ne daugiau kaip 214 eurų.
Primename, kad savivaldybių lėšų panaudojimo tyrimuose viešąjį interesą ginantys prokurorai vertina, ar pinigų sumos tarybos nariui yra išmokėtos teisėtai, o nustatę teisės aktų pažeidimus – kreipiasi su ieškiniu į teismą dėl konkrečių sumų grąžinimo į biudžetą civilinio proceso tvarka. Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų VIGS prokurorai apylinkių teismams kovo 31 d. duomenimis yra pateikę 172 ieškinius bendrai 1 mln. 905 tūkst. eurų sumai.
Taip pat pažymėtina, kad, kovo 31 d. duomenimis, į šalies savivaldybių biudžetus tarybų nariai bendrai savanoriškai yra grąžinę daugiau nei 1 mln. 630 tūkst. eurų.
Šiuo metu atliekami viešojo intereso gynimo tyrimai dėl lėšų grąžinimo į 55 savivaldybių biudžetus.
Prokuratūros duomenimis, visi teismuose išnagrinėti ieškiniai yra tenkinti ir iš atsakovų – buvusios kadencijos tarybos narių – priteista artima ieškiniui suma arba byla baigta taikos sutartimi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiose „čekių“ civilinėse bylose, 2026-02-05 nutartimis atmetus atsakovų (tarybos narių) kasacinius skundus išaiškinta, kad šiose bylose prokurorų ieškiniai tinkamai grindžiami Civilinio kodekso (CK) 6.242 (nepagrįstas praturtėjimas) normos pažeidimu ir vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, atsakovas šias neteisėtai gautas išmokas privalo grąžinti savivaldybės administracijai. Taip pat kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui tenka pareiga pagrįsti, kad išmokas jis naudojo pagal paskirtį, t. y. išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, kompensuoti.
