Chazenai Panevėžio pramonėje (1918-1940)

Chazenai Panevėžio pramonėje (1918-1940)

3271
0
DALINTIS
Alaus daryklos ,,Kalnapilis“ alaus išvežiotojai. 1939 m.

Vieni turtingiausių panevėžiečių Respublikos laikais buvo Chazenai. Šeimos galva Leizeris – Beras Chazenas. Jo prabangus namas tuo laiku stovėjo Ramygalos gatvėje. Garsiausia jo įmone buvo akcinė bendrovė ,, L.B. Chazenas ir sūnūs“ linų šukavimo ir pakulų apdirbimo fabrikas. Tai faktiškai buvo stambiausia pilnai privati įmonė Panevėžyje.

Ji savo istoriją vedė dar nuo 1840 metų. L.B. Chazenas per pirmąjį pasaulinį karą buvo pasitraukęs iš Lietuvos teritorijos ir grįžo tik 1918 metais. Jis buvo laikomas pirmuoju linų pirkliu Lietuvoje. Panevėžyje jis atkūrė linų apdirbimą. L. B. Chazenas iš pradžių Ukmergės gatvėje nusipirko būsimajam fabrikui patalpas.Tai buvo buvusios bendrovės ,,Mechanikas“ patalpos.

Iš pradžių įmonėje dirbo 30 darbininkų. Fabrikas supirkdavo iš ūkininkų jau išmintus ir apiplūktus linus, o iš linų rūšiavimo punktų į fabriką atveždavo jau išrūšiuotus linus. Pagrindiniai buvo linų šukavimo ir pakulų skyriai. Gamybiniai pastatai Panevėžyje buvo įvairiose vietose. Tai Kęstučio, Margių, Ramygalos ir Pušaloto gatvės. Produkcija buvo pagrinde eksportuojama į Angliją. Ten gabenama apie trečdalis eksporto. Taip pat produkcija buvo gabenama į Italiją, Vokietiją, Prancūziją ir kitas valstybes. Eksportas sudarė apie 60 % visos apyvartos. 1925 metais L.B. Chazeno įmonė su savo produkcija dalyvavo tarptautinėje parodoje Londone. Fabrikas dirbo dviemis pamainomis. Pirma pamaina nuo 6 valandų ryto iki 14 valandos, antra pamaina nuo 14 iki 22 valandos.

Fabrikas rimtai nukentėjo per du gaisrus. Pirmas kilo 1929 metais, o antrasis ypač didelis 1931 metais. 1931 metais rugsėjo 25 dieną per gaisrą sudegė faktiškai visas fabrikas. Nuostoliai siekė 400 tūkstančius litų. Gaisras kilo dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Pastatai buvo apdrausti 15 tūkst. litų sumai ir turtas 80 tūkst. litų sumai.

Greitai fabriko veikla vėl buvo atkurta. Per gaisrą nukentėjo ir keli darbininkai. 1936 metais fabrike dirbo 97 darbininkai. 1936 metais darbo inspekcija surašė fabriko administracijai protokolą už prastai įrengtą ventiliaciją. L. B. Chazenas mirė 1937 metais. Šio fabriko darbininkai nemažai paaukojo Ginklų fondui. 1938 metais paaukojo 600 litų, o 1939 metais 640 litų.

L.B. Chazeno žmona Chaja Chazenienė valdė malūną ,, Varpa“ Smėlynės gatvėje. Jis buvo Smėlynės gatvės pradžioje adresu Nr.4. Jo pastatai ir turtas vertinamas 400 tūkst. litų. Malūninkui buvo mokama 600 litų į mėnesį alga. Tuo metu tai buvo labai geraa atlyginimas.

Šeimoje buvo 2 sūnūs Isaokas ir Heselis Chazenai. Isaokas Chazenas gimęs 1892 metais gegužės 23 dieną Panevėžio mieste. Žmona Elena gimusi 1906 metais birželio 3 dieną Tulos mieste. Šeimoje buvo 2 vaikai : Paulina – Pesė 1930 metų vasario 9 dienos gimimo ir Eliza – Asnot gimusi 1939 metais kovo 2 dieną. Mirus tėvui Isaokas kartu su broliu Heseliu perėmė šeimos verslą. I. Chazenas valdė lentpjūvę. Po tėvo mirties linų fabrikui faktiškai vadovavo Heselis Chazenas . Jis aktyviai dalyvavo kovose už Lietuvos nepriklausomybę 1918-1920 metais. Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio medaliu. Heselis Chazenas buvo aktyvus ir visuomeninkas.

Jis buvo Panevėžio miesto tarybos narys 1931-1934 metais. Jis aktyviai aukojo Lietuvos Ginklų fondui. 1938 metais paaukojo 1400 litų, o 1939 metais 1500 litų. Isaokas ir Heselis Chazenas 1929 metais visai perėmė į savo rankas alaus daryklą ,,Kalnapilis“. Ši įmonė, įkurta vokiečių, Panevėžyje perėjo į I. ir H. Chazenų rankas. Aludariui buvo mokama 300 litų alga mėnesiui, mašinistas gaudavo 5 litus į dieną. Jie buvo aprūpinami butu. Visi darbininkai kasdien gaudavo po alaus butelį. Jį buvo galima išgerti vietoje ar išsinešti. Ši alaus darykla priklausė prie stambiausių alaus daryklų Lietuvoje. Užėmė apie 5% Lietuvos alaus rinkos. Broliai Isaokas ir Heselis Chazenai buvo stambiausi Panevėžio pramoninkai iki 1940 metų. Jie įnešė didelį vaidmenį į Panevėžio miesto ekonominį vystymąsį Respublikos laikais.
Fotonuotraukoje Nr.1 ,, Alaus daryklos ,,Kalnapilis“ darbuotojai. 1939 m. Penktas iš kairės Heselis Chazenas.

Fotonuotraukoje Nr. 2 ,, Alaus daryklos ,,Kalnapilis“ alaus išvežiotojai. 1939 m.
Fotonuotraukos iš Panevėžio muziejaus archyvo.

Donatas Pilkauskas

 

NĖRA KOMENTARŲ

PARAŠYTI KOMENTARĄ

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.