Dailės dienose – įvairiapusis menas

Trijose ekspozicijose – Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Panevėžio skyriaus galerijoje „Galerija XX“, Panevėžio dailės galerijoje ir Juozo Miltinio dramos teatre – veikia parodos „Panevėžio dailės dienos“.

Tradicinis parodų ciklas organizuojamas nuo 1969 metų.

Parodos, kuriose suteikta galimybė plačiam menininkų ratui pristatyti savo pastarųjų dviejų metų kūrybinius ieškojimus, panevėžiečius džiugins iki birželio 12 dienos.

Projekto organizatoriai – LDS Panevėžio skyrius, partneriai – Dailės galerija ir Galerija A.

Projektą remia – Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kultūros ministerija, Panevėžio miesto savivaldybė.

Susiliejo praeitis ir dabartis

Projektu, kuris šiais metais mini 46 metų sukaktį, siekiama supažindinti miesto bendruomenę ir svečius su Panevėžio dailininkų geriausiais kūriniais, kurtais 2014 – 2015 metais, šiuolaikinėmis Panevėžio dailės tendencijomis, jaunųjų, iš Panevėžio kilusių, menininkų kūryba, bei prisiminti mirusių miesto dailininkų kūrybinį palikimą.

Šiemet tradicinė paroda išskirstyta į tris dalis.

Trys ekspozicijos

LDS Panevėžio skyriaus galerijoje „Galerija XX“ dailės dienų šventė prasidėjo paroda „Panevėžio dailės dienos. Jaunieji“. Ekspozicijoje pristatoma iš Panevėžio kilusių menininkų iki 35 metų amžiaus, kurie šiuo metu nebūtinai gyvena gimtajame mieste, kūryba. Parodoje pristatyti grafikų Tado Gindrėno, Vaivos Čyvaitės, Armino Stanulevičiaus, tapytojų Dariaus Misiūno, Nojaus Petrausko, Rūtos Povilaitytės, Marijos Rudokaitės, Monikos Kučiauskaitės darbai.

J.Miltinio dramos teatre atidaryta paroda „Panevėžio dailės dienos. In memoriam“. Pristatytas darbų rinkinys primins, o jaunajai kartai galbūt ir pirmą kartą leis išvysti, anapilin iškeliavusių menininkų Kazio Naruševičiaus (1920–2004), Stasio Kavaliausko (1935– 003), Alberto Stepankos (1920–1998), Alfonso Beresnevičiaus (1920–1994) ir Vyganto Kosmausko (1960–2001) originalus.

Anapus iškeliavę trys menininkai – K. Naruševičius, A. Stepanka ir A. Beresnevičius – šiais metais minėtų 95 metų, S. Kavaliauskas – 80-ties, o V. Kosmauskas – 55-ių sukaktis.

Šių dailininkų asmenybės, jų veikla, reikšmingai formavo tuometinį Panevėžio meninį gyvenimą. Pedagoginis ir kūrybinis jų palikimas yra tęsiamas, jaučiamas šiandien. Ekspozicija suformuota iš įvairių asmeninių kolekcijų, muziejų fondų, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos archyvų.

Pagrindinė dailės dienų parodos „Panevėžio dailės dienos 2015“ atidaryta Dailės galerijoje. Didžiausioje miesto ekspozicinėje erdvėje – per keturiasdešimt įvairių dailės sričių menininkų, iš Panevėžio ir rajono, pristatė geriausius 2014-2015 metų kūrinius.

Įvairių dailės sričių – tapybos, akvarelės, grafikos, stiklo, keramikos, bronzos kūriniai, akmens skulptūros, tekstilės darbai, ekslibrisai atspindi tiek šiuolaikinės Panevėžio dailės tendencijas, tiek kiekvieno autoriaus kūrybos slinktis.

Dailės galerijoje paroda veiks iki birželio 14 dienos.

Dailininkai iškeliavę Anapilin Kazys Naruševičius

Dailininkas gimė 1920 metais Panevėžio rajone, Dūdonių kaime. Besimokydamas Panevėžio berniukų gimnazijoje, paskatintas savo mokytojo Povilo Puzino, surengė pirmąją asmeninę kūrybos parodą.

1940–1945  metais Vilniaus dailės akademijoje K. Naruševičius studijavo tapybą, Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą bei meno istoriją. Studijas nutraukė tarybų valdžios atėjimas.

1945–1946  metais kalėjo KGB kalėjimuose, todėl tuo metu studijų nebaigė. Studijos užbaigtos po daugelio metų, 1970 metais, gavus Vilniaus dailės akademijos tapybos fakulteto diplomą.

Grįžęs į Panevėžį dirbo miesto mokyklose dailės mokytoju (2-oje vidurinėje mokykloje, dabar – Vytauto Žemkalnio gimnazija, 4-oje vidurinėje mokykloje, dabar „Aušros“ pagrindinė mokykla, 5-oje vidurinėje mokykloje, dabar 5-oji gimnazija).

Nuo 1962 metų aktyviai dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje.

1964 metais priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą. Jo rūpesčiu 1968-aisiais įkurta Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio sekcija, vėliau peraugusi į LDS Panevėžio skyrių, kuriam K. Naruševičius 1968-1983 metais vadovavo.

Nuo 1966 metų pradėjo vadovauti dailės studijai „Spektras“. K. Naruševičius, išjudinęs ir atgaivinęs Panevėžio meninį gyvenimą, tapo daugelio dailininkų pirmuoju mokytoju.

1992 metais K. Naruševičiaus iniciatyva ir organizacinėmis pastangomis įsteigta Panevėžio dailės mokykla.

1999 metais buvo išrinktas Panevėžio miesto Garbės piliečiu. Jo darbų turi Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Panevėžio dailės galerija, Panevėžio kraštotyros muziejus ir kiti muziejai bei organizacijos.

Ekspozicijoje rodomi kūriniai iš dailininko sūnaus Šarūno Naruševičiaus asmeninės kolekcijos.

Albertas Stepanka

Dailininkas gimė 1920 metais Panevėžyje. Baigęs 1-ąją vidurinę mokyklą (dabar J. Bačikonio gimnazija) studijavo tuometiniame Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), kur 1951 metais baigė dekoracijos skyrių. 1951-1964 metais dirbo Panevėžio dramos teatre dailininku scenografu ir apipavidalino per 50 spektaklių.

Parodose dalyvavo nuo 1953 metų.

1956 metais A. Stepanka, drauge su tuometine Kraštotyros muziejaus direktore J. Rimšeliene, įkūrė dailės studiją, kuri vėliau išaugo į garsiąją dailės studiją „Spektras“. Ją lankė moksleiviai bei dailininkai mėgėjai. Kai kurie iš jų tolesnį savo gyvenimą susiejo su menu.

1960 metais studijos nariai dalyvavo ir buvo gerai įvertinti parodose Vilniuje ir Maskvoje.

1966 metais subūrė lėlių teatro trupę, vėliau gavusią Panevėžio Lėlių liaudies teatro vardą, o dar vėliau – virtusia Kaukių teatru. A. Stepanka buvo jos vadovas, dailininkas, siela.

Priklausė Lietuvos dailės sąjungai, 1969–1972  metais buvo Lietuvos meno draugijos (dabar Tautodailininkų sąjungos) Panevėžio skyriaus atsakinguoju sekretoriumi. Tarptautinės teatrų organizacijos „UNIMA“ narys.

Be scenografijų spektakliams, liejo akvarelę, tapė, kalinėjo akmenis, ypatingai mėgo kurti kaukes.

Ekspozicijoje darbai iš dukterų Lili Stepankaitės-Laucevičienės ir Dianos Stepankaitės asmeninio archyvo.

Alfonsas Beresnevičius

Dailininkas gimė 1920 metais Pasvalyje. Pokario metais nukentėjo nuo tarybų valdžios, kalėjo.

Nuo 1959 metų gyveno Panevėžyje, čia kūrė ir dalyvavo parodose, mokytojavo tuometinėje 1-je vidurinėje mokykloje (dabar J. Balčikonio gimnazija). Dirbo dailininku-apipavidalintoju miesto įstaigose (ligoninėje, kino teatre, įmonėse).

1965 metais, tuometiniame Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) baigė meno teorijos ir istorijos fakultetą.

Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Ypač mėgo tapyti portretus, peizažus, natiurmortus.

Ekspozicijoje darbai iš J. Balčikonio gimnazijos fondų.

Stasys Kavaliauskas

Dailininkas gimė 1935 metais Šiauliuose. 1944 metais šeima persikėlė į Panevėžį. Tuometiniame Vilniaus valstybiniame institute (dabar Vilniaus dailės akademija) 1970 metais baigė meno teorijos ir istorijos fakultetą.

Nuo 1961 metų dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė per 40 personalinių parodų.

Dailininko darbų yra įsigiję ne tik Lietuvos, bet ir Anglijos, Australijos, Danijos, JAV, Norvegijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos dailės mėgėjai ir kolekcininkai.

Kūrybinės veiklos laikotarpiu dailininkas sukūrė freskų mokyklose, vaikų darželiuose, visuomeninėse įstaigose, apipavidalino šventinius renginius.

Nuo 1992 metų Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

1966–1978  metais Panevėžio miesto vyriausiasis dailininkas. Dirbo Paįstrio J. Zikaro vidurinės mokyklos dailės mokytoju, trumpai mokytojavo tuometinėje 1-oje vidurinėje mokykloje (dabar J. Balčikonio gimnazija).

Mėgstamiausia technika – akvarelė. Galima išskirti keletą svarbesnių temų: Lietuvos gamta, bažnyčios, Lietuvos vėjo malūnai, kelionės. Yra išlikęs didelis archyvas įvairaus formato akvarelės darbų.

Išleisti kūrybos albumai – 2005 metais „Senovės lietuvių dievai“, 2014 metais „Stasys Kavaliauskas“.

Ekspozicijoje kūriniai iš sūnaus Jauniaus ir Jūratės Kavaliauskų asmeninio archyvo.

Vygantas Kosmauskas

Dailininkas gimė 1960 metais Panevėžyje, žinomų to meto Panevėžio dramos teatro aktorių – Henrikos Hokušaitės ir Stepo Kosmauskų – šeimoje.

Teatras jam tapo antraisiais namais.

1986 metais V. Kosmauskas baigė Vilniaus dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija), scenografijos specialybę.

Diplominis scenografo darbas įgyvendintas Kauno akademiniame dramos teatre – tai J. Grušo „Herkus Mantas“.

Sugrižęs į Panevėžį, dalyvavo bendrose dailininkų parodose kaip grafikas. Kūrė plakatus, programas įvairiems Lietuvos teatrams. Kaip scenografas ir kostiumų dailininkas dirbo Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio dramos teatruose.

Panevėžio J. Miltinio dramos teatre V. Kosmauskas sukūrė scenografiją 11 spektaklių.

1994 metais dailininkas dalyvaudamas simpoziume „Knyga-menas“ Austrijoje sukūrė autorinę knygą „Metamorfozės“.

Kūriniai iš asmeninės Ritos Kosmauskienės kolekcijos.

Metanojos Ingridos Žilėnaitės ir Panevėžio dailės galerijos nuotraukos

 

Raimonda MIKUČIONYTĖ

 


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: