Darbščioji Stasė Mikeliūnienė, nejaučianti metų bėgimo

Stasė Žilvitytė-Mikeliūnienė – panevėžietė šviesos skleidėja, Paįstrio kraštietė,. Jos gerumui, paprastumui neturi įtakos, jog ji Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės bibliotekininkė, tautodailininkė, kraštotyrininkė, kultūrininkė. 1998 m. Stasei Mikeliūnienei paskirta specialioji bibliofilo Vidmanto Staniulio premija, 2002 m.  išrinkta Metų panevėžiete, 2014 m. apdovanota Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai.

1931 metų vasario 13d. Petrauskynės kaime pasaulį išvydo antroji Žilvičių dukra, užaugo trys seserys. Netoli sodybos tekėjo ramus Įstras, aplink laukai, tolėliau miškas. Aplinka buvo pilna balto sniego, pievose geltonos purienos, kvepiantis sodas, čiulbantys paukščiai, skraidantys drugiai, vabzdžių, skruzdėlių ir bitučių gyvenimas. Kasdieniniai šeimos darbai pagal metus ir išgales, jauki namų aplinka, nuoširdus bendravimas su kaimynais. Žilvičių giminė buvo plati ir daininga. Dažnai susieidavo na ir dainuodavo, kiek prisimenu turėjo Žilvyčių giminės dainą.

Atėjus laikui, Piniavos pradžios mokyklon išėjo, nearti buvo. 1942–1951 m. Staselė mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1953–1958 m. studijavo bibliotekininkystę Vilniaus valstybiniame universitete. 1958 m. baigė Vilniaus universitetą ir buvo I-oji Panevėžyje, turinti aukštąjį bibliotekinį išsilavinimą. Paskyrimo į Panevėžį negavo – čia atvyko su laisvu diplomu. Jau buvo ištekėjusi už Zenono Mikeliūno. Po trijų mėnesių  pradėjo dirbti Panevėžio 2-ojoje masinėje bibliotekoje. 1963 m. buvo paskirta 1-osios masinės bibliotekos skaityklos vedėja. 1969 m. Panevėžio šią biblioteką reorganizavus į Panevėžio viešąją biblioteką, S. Mikeliūnienė paskirta Informacijos-bibliografijos skyriaus vedėja. 1983 m. išleista jos parengta literatūros rodyklė „Panevėžys 1940 – 1980“, kurioje surinkta per 6 tūkst. pozicijų literatūros apie Panevėžio miestą, jo žmones. Ši knyga kruopščiai surankiota ir daugelis ja dažnai naudodavosi.

1978–1986 m. S. Mikeliūnienė dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Panevėžio vakarinėje vidurinėje mokykloje. 1993 m. vėl pradėjo dirbti bibliotekoje Retų spaudinių skyriaus rankraštyne. Jos pastangomis, didelio autoriteto, žinojimo, kruopštumo dėka sukaupta gerokai virš šimto privačių asmenų ir institucijų rankraščių fondų. 2004 metais išleista S. Mikeliūnienės sudaryta „Rankraščių rinkinių rodyklė“. Nuo 1999 m. redaguoja Paįstrio kraštiečių klubo „Ąžuolas“ leidžiamą laikraštį “Paįstrietis”. Kartu su Broniumi Mažyliu 2010 m. sudarė leidinį „Kur Įstras pievomis virvena“, skirtą Paįstrio krašto istorijai. Daug laiko, žinių S. Mikeliūnienė skyrė krašto kultūros ir literatūros istorijos tyrinėjimams. Jos krašto kultūros istorijai skirti straipsniai publikuoti keliuose leidinių. Nemažai jos kraštotyrinių straipsnių publikuota vietinėje ir respublikinėje periodinėje spaudoje.

S.Mikeliūnienė žinoma tautodailininkė, nutapiusi ne vieną šimtą akvarelių. Ji dalyvavo respublikinėse parodose. Nuo 1977 m. S. Mikeliūnienė Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė.

Esu ne kartą buvusi jos jaukiame bute, visus visada maloniai priima. Mokausi iš Staselės tvirtumo, švelnaus trapumo, susikaupimo, susikoncentravimo. Dažnai norėtųsi jai paskambinti, bet tankiausiai josios telefonas būna užimtas. Malonu kalbėtis su žmogumi, kuris tik džiaugiasi, o ne dejuoja. Su vyru Zenonu išaugino dukrą Dainą ir sūnų Audrių, džiaugiasi dviem anūkais, proanūke, likusia sveikata. Turi daug sumanymų, pataria, lanko renginius, nuoširdžiai bendrauja.

Ona Striškienė, Paįstrio kraštiečių klubo „Ąžuolas“ narė