Darbuotojų norai ir darbdavių planai po karantino sutampa: dirbti tik iš namų nori mažuma, o biurų poreikis išlieka

Aukštyn kojomis darbo įpročius apvertusi pandemija daugelį įpratino dirbti nuotoliniu būdu. Tačiau net įvertinę tokio darbo privalumus, didžioji dalis darbuotojų pasibaigus karantinui norėtų sugrįžti į biurus – net 6 iš 10 vilniečių prioritetą teiktų mišriam darbui, vien namuose jie dirbti nebenorėtų.

Panašaus požiūrio laikosi ir darbdaviai – nekilnojamojo turto vystytojo „Darnu Group“ įsteigtos „Darnaus miesto laboratorijos“ atlikto tyrimo duomenimis, 48 proc. įmonių vadovų šiandien skatina mišrų darbą, o trečdalis norėtų, kad visi darbuotojai palaipsniui sugrįžtų prie ankstesnės darbo tvarkos. Tuo tarpu darbą tik per nuotolį palaiko vos 7 proc. vadovų.

Darbdaviams sudėtingiau planuoti darbo erdvėms skirtą plotą

Vos penktadalis nuotoliniu būdu per karantiną dirbusių darbuotojų norėtų ateityje ir toliau dirbti tik iš namų, išskirdami šiuos privalumus: sutaupomas laikas, atsirandanti lankstumo galimybė, sumažėjančios išlaidos.  Tačiau kita dalis – neigiamai vertina darbą iš namų ir tikisi ateityje dirbti biure. Tuo tarpu didžioji dauguma darbuotojų norėtų kelias dienas per savaitę dirbti iš namų, o likusį laiką iš biuro. Darbdaviai susiduria su nauju iššūkiu – atrasti tinkamą būdą išpildyti visų darbuotojų norus bei optimaliai susiplanuoti biurų erdves.

„Darbdaviams reikia prisitaikyti prie naujai susiformavusių darbuotojų įpročių. Prisitaikyti turi ir nekilnojamo turto plėtros įmonės kaip „Darnu Group“. Esame tiesiogiai atsakingi už tai, kad verslai turėtų geriausias įmanomas sąlygas dirbti nepriklausomai nuo išorinių veiksnių. Įvertinę naujus poreikius ir tendencijas iniciavome unikalaus verslo centro „Paupio darboteka“ projektą. Šis, naujos koncepcijos, verslo centras suteikia galimybę efektyviai naudoti biuro plotą ir nuomotis tiek patalpų ploto, kiek tuo metu reikalinga, o esant reikalui keisti jį. Taip verslams suteiksime galimybę turėti darbo erdvę ir būti užtikrintiems dėl ateities“, – sako „Darnu Group“ rinkos analitikas Mantas Mikalauskas.

„Darnaus miesto laboratorijos“ atliktas tyrimas rodo, kad tik iš namų dirbti norės mažuma darbuotojų, o dauguma rinksis hibridinį darbo modelį. Tokie rezultatai patvirtina, kad biurų poreikis išlieka, tačiau keičiasi darbuotojų srautai, o tuo pačiu ir vadovų kriterijai biurams.

Biurai pasitiks atsinaujinę

Rinkos analitiko teigimu, biurų poreikis nemažėja, keičiasi tik poreikiai jiems. Vadovai vis labiau ima vertinti trumpalaikes nuomos sutartis – populiariu standartu laikytas 5–7 metų laikotarpis dabar trumpėja net kelis kartus, darbdaviai vis dažniau dairosi trumpesnių, mažiau rizikingų įsipareigojimų, kai pasikeitus poreikiams nuomojamą plotą būtų galima sumažinti, padidinti ar išvis nutraukti nuomos sutartį.

M. Mikalauskas pastebi ir pačių biurų transformaciją: atviros, keliolika ar keliasdešimt darbuotojų vienoje patalpoje talpinusios erdvės mažėja, vėl atsigręžiama į kabinetinę sistemą. Tam, pasak jo, įtaką padarė karantinas – siekis išlaikyti saugų atstumą tarp darbuotojų bei individualumo poreikis, kurį paskatino darbas iš namų.

„Prasidėjus pandemijai žmonės ėmė labiau galvoti apie atstumus, saugumą, biuruose ėmė daugėti sienų – sustiprėjo atskirų kabinetų poreikis. Tačiau siekis turėti bendras erdves taip pat išaugo – taikant mišrų darbo modelį, biurai tapo komandinių susitikimų, bendradarbiavimo su kolegomis vieta.

Kuriant naujas darbo erdves privalu atsižvelgti į šiuos pokyčius. „Paupio darbotekoje“, erdves planavome taip, kad galėtume pritaikyti individualiems verslo poreikiams. Suprantame, kad dabartinė situacija reikalauja lankstumo, o darbdavių poreikiai ir lūkesčiai kinta priklausomai nuo aplinkybių. „Darnu Group“ visada ieško inovatyvių ir šiuolaikinių sprendimų, o pandemijos kontekste – tai ypatingai svarbu visiems“, – sako M. Mikalauskas.

Galimybė dalintis darbo vietomis – nauja tendencija. Pamatę poreikį derinti darbą biure ir darbą iš namų darbdaviai ėmė svarstyti apie galimybę turėti mažiau, tačiau kokybiškiau įrengtų darbo vietų, kuriomis darbuotojai tarpusavyje galėtų dalintis.

„Darbdaviai nori grįžti į biurus ir tą padaryti vilioja darbuotojus. Biuro kaštai įprastai sudaro apie 10–15 proc. įmonės sąnaudų, o tai nėra tiek daug, kad darbdaviai ryžtųsi iš esmės keisti darbo struktūrą“, – įsitikinęs M. Mikalauskas. Pašnekovo teigimu, naujai besikuriantys biurai neignoruoja ir šių pokyčių, nekilnojamojo turto įmonės siekia atrasti balansą tarp įprasto biuro ir bendradarbystės erdvių. „Paupio darbotekoje“ visas nuomojamas plotas – tik tas, kurio reikia įmonių darbo poreikiams užtikrinti, taip išvengiama įrengimo priemokų. Nuomininkas gali aiškiai planuoti savo biudžetą, o bendro naudojimo patalpomis dalijamasi su kitais nuomininkais“, – sako M. Mikalauskas.

Pasak jo, lankstumas tapo labai svarbus faktorius, jo darbdaviai siekia ir planuodami darbo vietas. Ateities biurai sugrįžtančius pasitiks atsinaujinę, o turėdami galimybę lanksčiai pasirinkti patogiausią darbo vietą, dirbs dar efektyviau.

Vadovai siekia išlaikyti turimas biurų patalpas

Nuotolinio darbo pasekmes įžvelgia ir įmonių vadovai, tyrimo duomenis – net 72 proc. jų pastebi neigiamą nuotolinio darbo įtaką komandiškumui, 56 proc. – bendradarbiavimui, 51 proc. darbdavių mano, kad toks darbo principas mažina darbuotojų produktyvumą, 48 proc. įsitikinę darbo organizavimo efektyvumo sumažėjimu, 45 proc. – prastėjančiais rezultatais.

Galbūt todėl pasibaigus karantinui 30 proc. įmonių vadovų planuoja, kad biuruose dirbs absoliučiai visi darbuotojai, 37 proc. tikisi, kad jų sugrįš bent pusė, penktadalis įvardijo planuojantys biuruose sulaukti 20–50 proc. darbuotojų.

„Žmonės pavargo. Darbas namuose ištrina ribas tarp darbo ir laisvalaikio, apie tai kalba ir tyrimai – namuose per mėnesį dirbama vidutiniškai 28 valandomis daugiau. Ir nors dėl to darbdaviai tarsi turėtų džiaugtis, perdegimas mažina produktyvumą, prastėja ir darbuotojų emocinė būklė, jų motyvacija“, – sako M. Mikalauskas.

Pasak jo, dirbant per nuotolį sumažėja ir bendravimo su kolegomis poreikis – mažėja tarpusavio pokalbių, pasitarimų, dalijimosi idėjomis, slopsta bendrystės jausmas. O tai neretai neigiamai veikia visos įmonės organizacinę kultūrą.

Todėl palaipsniui slopstant pandemijai ir vis dažniau svarstant apie galimybę sugrįžti į fizines darbo vietas, klausimas dėl biurų poreikio – nekeliamas, turimas patalpas išlaikyti siekia net 97 proc. darbdavių. Vis dėlto, nepaisant to, kad nuotolinis darbas ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti grėsmes efektyvumui ir bendruomeniškumui, pandemijos atnešti pokyčiai negali būti ignoruojami. Kartu su darbo įpročiais keičiasi ir biurų planavimo tvarka.