Darius Viržonis. Kokį žaidimą žaidžia žinomiausia miesto opozicionierė?

Politika yra žaidimas, kartais palyginamas su šachmatais, o kartais – su preferansu. Taip, paaiškėjus rinkimų rezultatams, mane apšvietė vienas miesto politikos senbuvių, tiesą sakant, tikras žodžio meistras.

Suprantama, būdamas visišku politikos naujoku, mielai priėmiau iššūkį išmokti kai ko naujo, nes iki šiol visas mano gyvenimas buvo nuolatinis mokymasis. Politinis preferansas? Tebūnie. Taigi, žiūrime kokios yra žaidimo taisyklės ir susipažįstame su žaidimo kortomis. Taip jau atsitiko, kad negalėjau neužkliūti už Gemos Umbrasienės, kuriai iki šiol jaučiau nuoširdžią pagarbą dėl jos politinės patirties, energijos ir intelekto. Užkliūta dėl to, kad išrinktąjam merui praeitą savaitę nepavyko susitarti su ponia Gema dėl susitikimo. Aš žmogus paprastas – p. Gema yra mano Facebook kontaktuose, esame įdomiai ir turiningai bendravę, todėl man visiškai nesudėtinga patarpininkauti. Dėl susitikimo. Truputį pasibranginusi p. Gema skiria laiką, o aš patikiu žinoma miesto politike.

Deja, matyt čia jau prasideda žadėtasis „preferansas“, nes susitikime p. Gema nepasirodo. Atvyksta du jos partiečiai – p. T. Josas ir p. J. Bečelis. Suprantama, p. Gema greičiausiai labai užimta – ji juk daugelio mieste veikiančių organizacijų ir bendruomenių narė, rėmėja ir renginių dalyvė. O dar tos paskaitos… Pokalbis su „žaliųjų“ delegatais vyksta draugiškai, gauname dovanų p. Gemos rinkiminę programą, kurioje pavyksta surasti nemažai mūsų judėjimui svarbių ir priimtinų nuostatų. Deja, delegatai vengia atsakymo į klausimą, kodėl negalėtume drauge siekti to, ką ir vieni, ir kiti laikome protingais bei miestui reikalingais dalykais. Gal tame ir nebūtų intrigos (maža dėl ko žmonės gali nenorėti bendradarbiauti), tačiau kitą dieną (antradienį) pasirodo straipsnis miesto dienraštyje, kuriame yra p. Gemos komentaras apie įvykusį susitikimą.

Mano galva, politikė žurnalistei akivaizdžiai leidžia suprasti, kad ji buvo susitikime, „kokių nėra buvę“. Tai yra, įžūliai meluoja. O gal susitikimo metu ji pleveno kaip nematoma dvasia, saugodama T. Josą ir J. Bečelį nuo klaidingų „politinio preferanso“ ėjimų?

Darosi įdomu, koks tikrasis šio „paruoštuko“ tikslas. Čia jau nebepanašu į nemokėjimą pralaimėti ar asmenines ambicijas. Dėliojame „preferanso“ kortas toliau. Negalime atmesti galimybės, kad p. Gemos ausis dar praeitą savaitę pasiekė žinios, kad senųjų miesto Tarybos narių prašome nebalsuoti už paskutiniame senosios Tarybos posėdyje (jis įvyks kovo 26 d., ketvirtadienį) svarstyti teikiamą biudžeto pakeitimo nutarimą. Visų pirma, nekorektiška pakeisti biudžetą „išeinant“ ir taip išvengiant politinės atsakomybės už pakeitimus. Antra, labai jau daug klausimų kyla. Kad ir eilutė, kuria už bemaž 100 tūkstančių skolintų eurų planuojama turizmo plėtra privačioje nuosavybėje, esančioje Biliūno 12. Bingo! Ten reziduoja G. Umbrasienės „dešiniosios rankos“ – M. Leliuko vadovaujama įmonė. Sunku pasakyti, kokie yra tikrieji šio politikų „tandemo“ tikslai. Tačiau tenka nulenkti savo žilą galvą. Jie – tikri „politinio pokerio“ profesionalai.

Gaila, kai neeilinė asmenybė taip ir lieka užstrigusi manipuliaciniuose manevruose, per kuriuos ne tik nemato politinio pavasario Panevėžyje, bet ir mano, kad klasikinis politikos apibrėžimas jai negali būti taikomas. Tuo tarpu, dauguma į naująją Tarybą išrinktų politikų sutiko, kad plati partnerystė programiniu pagrindu yra ne tik įmanomas, bet ir sveikintinas veiklos modelis, leidžiantis KARTU dirbti mūsų miestui. Ponios G. Umbrasienės nusiteikimas mums oponuoti taip pat būtų priimtinas, jei būtų nuoširdus. Intelektuali opozicija saugotų mus nuo klaidingų sprendimų.

Darius Viržonis