Dažniausiai pražudo neatsakingumas ir per didelis greitis kelyje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, ugniagesiams gelbėtojams šiemet per 860 kartų teko atlikti gelbėjimo darbus transporto avarijose (pernai jose per tą patį laikotarpį jų pagalbos reikėjo per 810 kartų). Vien per du šių metų vasaros mėnesius į gelbėjimo darbus šių avarijų metu jie skubėjo per 270 kartų. Beje, iš sudaužytų automobilių jie šią vasarą ištraukė 11 žuvusiųjų ir išvadavo per 40 automobiliuose prispaustų vairuotojų ir keleivių.

„Atvykus į avarijos vietą, visko yra tekę matyti. Būna, kad žmonės šaukia, dejuoja, verkia, bet kartais pasitinka… tyla. Tada žinai, kad arba žmogus prarado sąmonę, arba… Atlikti gelbėjimo darbus nėra paprasta. Kai žmogus sužalotas, net jei dirbi jo neliesdamas, būna, kad šaukia ar dejuoja. Todėl neretai vienas ugniagesių ramina, o kitas – imasi darbo“, – apie gelbėjimo ypatumus transporto avarijų metu pasakoja 27-erius metus ugniagesiu gelbėtoju dirbantis Audrius Paplauskas, šiuo metu laikinai Ukmergės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje einantis pamainos vado pareigas.

Ugniagesiams iš sužeistųjų netenka išgirsti nei paslapčių, kur laikomi pinigai, nei prašymų perduoti meilės prisipažinimų. Romantiškų vaizdų transporto avarijų metu nebūna. Kaip teigia ugniagesiai, jei žmonės dažniau matytų realias situacijas, kuriose atsiduriama neatsakingai vairuojant, galbūt tai ne vieną vairuotoją paskatintų kelyje atsakingiau elgtis.

A. Paplausko nuomone, dažniausiai avarijos įvyksta, kai viršijamas greitis. Pasak jo, neretai koją pakiša ir vairavimo įgūdžių stoka, nes ypač jauni vairuotojai, sėdę už galingų automobilių vairo, kartais skrenda daug negalvodami. Deja, net viena klaida gali būti lemtinga.

„Ypač gaila, kai dėl suaugusiųjų neatsakingumo avarijų metu nukenčia vaikai, – sako ugniagesys gelbėtojas. – Dažnai žūstama ar smarkiai susižalojama, kai sėdamasi į automobilį ant užpakalinės sėdynės ir neprisisegama. Prie to Lietuvoje dar daugelis nėra įpratę. Manau, kiekvienas vairuotojas turėtų primygtinai priminti, kad žmogus prisisegtų saugos diržus, nes tai gali išgelbėti jo gyvybę. To nepadarius, įvykus susidūrimui, keleivis dažnai svieste išsviedžiamas iš mašinos, o jei atsitrenkia į prietaisų skydelį, dažnai susižaloja stuburą ar kaklą.“

Ugniagesio manymu, šiuo metu sunkių avarijų keliuose yra mažiau, negu jų būdavo anksčiau, nes naujų automobilių kėbulai dabar tvirtesni. „Labai daug skaudžių avarijų anksčiau įvykdavo per šventes. Iš suknežintų automobilių tekdavo žmones traukti per Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas… Dabar taip nutinka rečiau. Žinoma, avarijų skaičius yra gan didelis, bet juk sparčiai daugėja ir automobilių, – teigia jis. – O džiugina tai, kad tenka sutikti vis daugiau pilietiškai besielgiančių vairuotojų, kurie, pamatę kelyje avariją, sustoja, iškviečia pagalbą, konsultuojasi, kaip nukentėjusiems jose galima padėti. Gerėja ir pirmosios pagalbos teikimo įgūdžiai.“

Beje, šią parą Ukmergės ugniagesiams skubėti gelbėti transporto avarijose sužeistų vairuotojų ar keleivių neteko. „Labai norėtųsi, kad kiekvienas išvykdamas į kelią laikytųsi Kelių eismo taisyklių ir užuot rizikavęs, pasirūpintų savo ir kitų saugumu“, – sako ugniagesys gelbėtojas, nuoširdžiai visiems linkėdamas važinėti saugiai.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: