LSDP nuotr.

Deramas minimalus atlyginimus – ir per krizes

Vilija Blinkevičiūtė, Europos Parlamento narė, socialdemokratė.

Dar 2020 m. lapkritį Europos Komisija (EK) pateikė direktyvos projektą, numatantį bendras taisykles ir principus dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) nustatymo visose ES valstybėse. Užtikrinti teisę į deramą MMA reikalavo Europos Parlamentas. Tai padaryti valstybių vadovai, ES institucijos įsipareigojo dar 2017 m. Geteborge, kur buvo patvirtintas Europos socialinių teisių ramstis.

Direktyvos esmė: MMA nustatymo principai ir kriterijai, visa informacija ir statistika turi būti vieningi visoje ES. Kad visose valstybėse būtų vienodai (pagal vienodą metodiką) vertinama MMA perkamoji galia, bendras darbo užmokesčio lygis ir jo pasiskirstymas, darbo užmokesčio vidurkio didėjimas.

Ar tai svarbu Lietuvai?

Svarbu jau vien dėl to, kad deramas minimalus atlyginimas turi būti mokamas net ir krizių metu.

Šiuo metu nemenka dalis darbuotojų ES nėra apsaugoti deramu minimaliuoju darbo užmokesčiu. Net 10 procentų ES dirbančiųjų patiria skurdą. Ir tokių žmonių nuolat daugėja, didėja skurdas ir pajamų nelygybė visoje ES. Gėdinga tendencija turtingiausioje pasaulio bendrijoje.

Europos Komisija skelbia, kad daugumoje ES valstybių, kuriose MMA nustatomas teisės aktais (taip yra ir Lietuvoje), jis yra per mažas, palyginti su kitu darbo užmokesčiu. Arba per mažas, kad juo būtų užtikrintas orus pragyvenimas, net jei pastaraisiais metais MMA didėjo.

Beveik visose valstybėse narėse nacionalinis nustatytasis MMA yra mažesnis nei 60 proc. bruto („ant popieriaus) darbo užmokesčio medianos ir (arba) 50 proc. bruto („ant popieriaus) vidutinio darbo užmokesčio.

Lietuvos MMA „popieriuje“ (sujungus mokesčius ir didžiąją dalį mokesčių priskyrus darbuotojui) tarp visų ES valstybių atrodo pakankamai gerai. Net 730 eurų. Deja, realios pajamos („į rankas“) nėra tokios jau džiuginančios. Ir todėl suprantamas profesinių sąjungų siūlymas MMA vertinti ne pagal bruto (kaip siūlo EK), o pagal neto reikšmę. Tai yra pagal realias pajamas, kurios patenka į darbuotojo piniginę.

Europos Parlamentas gynė savo pasiūlymus

Europos Parlamentas kritiškai vertino EK siūlymą įtraukti į MMA nustatymo kriterijus darbo našumo rodiklį.

Europos Parlamentas taip pat siūlė užtikrinti, kad su darbu susijusios išlaidos, pavyzdžiui, darbui reikalinga įranga, taip pat apgyvendinimas, jei to reikalauja darbo specifika, nesumažintų minimalios algos dydžio. Lygiai taip pat, kaip ir papildomi mokėjimai, tokie, kaip premijos, arbatpinigiai, viršvalandžių apmokėjimas, jokiu būdu nebūtų įtraukti į minimalios algos sumą, o mokami kaip priedas.

Dar vienas europarlamentarų siūlymas – MMA turėtų būti neliečiamas ir nediferencijuojamas pagal jokias grupes.

Lietuvoje yra nuskambėjęs verslo atstovų siūlymas jaunimui mokėti mažesnį MMA. Tokia galimybė numatyta ir EK pasiūlytame direktyvos projekte.

Manau, kad tokios nuostatos įgyvendinimas būtų ir neteisingas jaunimo atžvilgiu, ir žalingas valstybei. MMA Lietuvoje, nors kasmet didinamas, nėra didelis. Dar jį diferencijuoti pagal amžių? Pastūmėti jaunimą geresnio gyvenimo ieškoti svetur? Lietuvai tai netinka.

Bus skatinamos kolektyvinės derybos

Lygiai taip svarbu rasti atsakymus į klausimus: kodėl darbdaviai dažnai nenori suprasti, kam apskritai reikalingas MMA ir jo reguliavimas?

Siekiant geresnių darbuotojų teisių, anot europarlamentarų, itin svarbu skatinti kolektyvines sutartis ir derybas tarp darbuotojų ir darbdavių.

Šiuo metu 21 ES šalyje (taip pat ir Lietuvoje) MMA nustatomas valdžios teisės aktais, o šešiose narėse (Danijoje, Italijoje, Kipre, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje) dėl MMA dydžio pasirašomos kolektyvinės sutartys – derasi darbdaviai ir darbuotojai.

Nors direktyva palieka galimybę valstybėms narėms pačioms apsispręsti, kaip nustatyti MMA, tačiau numato priemones skatinti kolektyvines derybas. Nustatyta, kad valstybėse, kur kolektyvinių derybų apimtis didesnė, fiksuojamas žemesnis mažai uždirbančiųjų skaičius bei mažesnė pajamų nelygybė.

Lietuvoje kolektyvinėse derybose atstovaujama vos 8 procentai dirbančiųjų. Todėl sunku įgyvendinti Darbo kodekse numatytą galimybę susitarti dėl didesnio MMA lyginant su Vyriausybės nustatytu.

Direktyva reikalaus, kad valstybės, kuriose į kolektyvinių derybų aprėptį nepatenka bent 70 proc. darbuotojų, numatytų kolektyvinių derybų sistemą ir parengtų kolektyvinių derybų skatinimo veiksmų planą.

Dėl direktyvos vyko karštos derybos tarp Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos. Šį birželį derybininkai pasiekė susitarimą. Jį dar šiemet turėtų patvirtinti Europos Parlamentas ir Vadovų Taryba.

 Esu tikra, kad direktyva realiai padės valstybėms spręsti minimalių atlyginimų problemą. To, pagaliau, reikia ne valstybėms, o mažas pajamas uždirbantiems žmonėms.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: