Didesnioji dalis gyventojų biudžetą planuoja tik mintyse: kodėl tai ydinga?

Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

Ką bendro turi kelionė automobiliu ir finansų valdymas? biem atvejais nežinant kelio rizikuojama pasukti klystkeliais. Kaip rodo reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa, beveik du trečdaliai (64 proc.) šalies gyventojų finansus planuoja bei išlaidas seka tiesiog „savo galvoje“. Kodėl tai yra ydinga praktika, galinti nuvesti į finansų akligatvį?

Kaip rodo tyrimas, per praėjusius metus apie trečdalis šalies gyventojų bent kartą susidūrė su finansų trūkumu kasdieniams poreikiams patenkinti. Daliai jų išvengti tokios situacijos būtų padėjęs mėnesio biudžeto planas ir jo laikymasis, mat tarp susidūrusių su pinigų trūkumu patenka ir gerokai didesnį nei vidutinį atlyginimą gaunantys asmenys.

Kitaip tariant, finansų trūkumas ir gyvenimas „nuo algos iki algos“ yra ne vien mažų pajamų, bet ir ydingos finansinės elgsenos bei efektyvaus planavimo nebuvimo pasekmė.

Kaip mes planuojame finansus

Nors intuityviai planuojančių savo finansus – dauguma, pastarųjų kelerių metų negandos išmokė šiek tiek daugiau dėmesio skirti efektyviam biudžeto valdymui. Kaip rodo apklausa, sakančių, kad tai daro „savo galvoje“, palyginti su 2017 m., sumažėjo 4 proc. punktais.

Tyrimas taip pat atskleidžia, kad 22 proc. gyventojų finansus planuoja naudodami savo sukurtą sistemą elektronine forma. Neretai tai – „Excel“ ar kitos programos lentelėje sudarytas biudžetas. Kiek mažesnė dalis (18 proc.) biudžeto lentelę pildo popieriuje. 10 proc. respondentų nurodo besinaudojantys interneto banke esančiais įrankiais, dar 8 proc. – kitais internete esančiais įrankiais ar išmaniosiomis programėlėmis.

Kaip pagrindines priežastis planuoti savo finansus gyventojai įvardija siekį nepritrūkti pinigų būtinosioms išlaidoms (67 proc.), norą įsigyti didesnį pirkinį (39 proc.) bei užtikrintumą dėl ateities (36 proc.). Na, o apskritai neplanuojančių savo finansų – mažuma. Visai to nedarantys sako tik 7 proc. respondentų.

Finansų planavimo ABC

Nors biudžeto sudarymas ir jo laikymasis yra tvaraus finansų valdymo pagrindas, neretai jis asocijuojasi su savo poreikių ribojimu. Tačiau kas gali būti nemaloniau už jausmą, kuris apima mėnesio pabaigoje pamačius apytuštę savo sąskaitą ir supratus, kad nežinome, kur taip greitai dingo mūsų pinigai ir ar jų pakaks iki kito atlyginimo?

Į biudžeto sudarymą ir jo laikymąsi reikėtų žiūrėti ne kaip į savęs ribojimą, o kaip į būdą užtikrinti savo finansų kontrolę bei saugumą. Tuo pačiu tai – efektyviausias būdas siekti tiek trumpalaikių, tiek ir ilgalaikių finansinių tikslų.

Ir nors stoti į akistatą su savo piniginėmis nuodėmėmis nėra lengva, efektyvus finansų planavimas prasideda būtent nuo to. Norėdami pagaliau išvengti finansinių akligatvių, peržiūrėkite savo pastarųjų poros mėnesių išlaidas iki pačių smulkiausių.

Netruksite pastebėti tas sritis, kurioms išleidžiate daugiau, nei iš tiesų vertėtų. Taip pat galėsite identifikuoti, kokios kas mėnesį patiriamos išlaidos yra būtinos, o kurias galite sumažinti, kad išvengtumėte bereikalingos įtampos ar sutaupytumėte norimam tikslui.

Tuomet biudžeto lentelėje išlaidas galėsite paskirstyti pagal kategorijas – būsto nuomai ar paskolai, komunaliniams mokesčiams, maistui, draudimui, transportui, o taip pat tokioms kintamoms išlaidoms, kaip drabužiai, avalynė ir pramogos.

Vieną iš svarbiausių biudžeto lentelės eilučių reikėtų skirti taupymui bei investavimui. Idealiu atveju ji turėtų sudaryti apie 20 proc. pajamų. Jei galimybės tam ribotos, tuomet pabandykite skirti bent 5–10 proc. savo pajamų.

Galiausiai lieka svarbiausia užduotis – šį planą vykdyti. Ir jei iš pradžių tai padaryti gali būti sudėtingiau, kas mėnesį tai daryti taps vis lengviau. Finansų planavimas ir plano laikymasis taps įpročiu, o pasiekti pirmieji tikslai motyvuos nesustoti ir siekti dar didesnių finansinių tikslų.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1015 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.