Donatas Šetikas, „Swedbank“ (Asm. archyvo nuotr.).

Didžiausias šių metų nežinomasis − centrinių bankų kovos su infliacija baigtis

Donatas Šetikas, „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovas.

Po praėjusių metų, kurie atnešė triukšmingų ir ryškių pokyčių, užsigrūdinę investuotojai nagrinėja, kokios turto klasės, sektoriai ar regionai šiais metais turi geriausias perspektyvas. Kone kiekvienais naujais metais investuotojai gali įžvelgti daugybę neigiamų aplinkybių ir rizikų. Tačiau vertinant statistiškai, žymiai didesnė dalis tokių investavimo atkarpų, kaip kalendoriniai metai, baigiasi teigiamais rezultatais akcijų rinkose.

Jei dauguma akcijų ir obligacijų rinkų pernai fiksavo neigiamus metinius pokyčius, faktas, jog šiemet galima investuoti su apčiuopiama nuolaida. Kita vertus, jei investuotojai 2022 m. sėkmingai pasirinko žaliavų turto klasę, verta peržiūrėti, ar šie pasirinkimai tebėra patrauklūs ir šiemet. Pavyzdžiui, bendras žaliavų indeksas „Bloomberg Commodity Index“ per metus pakilo 13,6 proc., o JAV energetikos sektoriaus akcijos „S&P 500 Energy Sector Index“ šoktelėjo net 65 proc.

Palūkanos ir dar kartą palūkanos

Finansų rinkas veikia daug faktorių, tačiau itin svarbios yra palūkanų normų ir įmonių rezultatų tendencijos. Tarp rinkos dalyvių netrūksta manančių, jog 2023 m. viduryje paaiškės, ar jau pasiekti bazinių palūkanų pikai JAV ir euro zonoje, bei kaip palūkanų bei ekonominio lėtėjimo situaciją išgyveno įmonės.

Prognozuojant akcijų bei obligacijų kainas, palūkanų normos yra itin svarbi sudedamoji dalis, nes investuotojai visada vertina alternatyvas. Kurias akcijas pasirinkti atsižvelgiant į prognozuojamus ateities pelnus, perskaičiuotus pagal reikalaujamų palūkanų normas? Gal racionaliau būtų pirkti obligacijas ar kitą investicinį turtą?

Kai euro ir JAV dolerio palūkanos svyravo aplink 0 proc., teoriniai modeliai akcijų kainas galėjo iškelti iki mėnulio, dėl tos pačios priežasties kilo ir obligacijų kainos. Tačiau palūkanoms 2022 m. antroje pusėje pasiekus 3-4 proc., investuotojai, norėdami gauti įprastinę 6-10 proc. grąžą iš akcijų, jau sutinka pirkti akcijas už ženkliai mažesnes kainas.

Patraukli alternatyva gali atrodyti obligacijos, tačiau labai svarbu, kada jos perkamos ir kokio termino. Anksčiau išleistų obligacijų kainos 2022 m. krito, nes jų mokamos kasmetinės palūkanos buvo arti to paties 0 proc. ir netenkino investuotojų lūkesčių. Tad šiemet obligacijas perkantys investuotojai turi nuspręsti, ar išlaikys obligacijas iki išpirkimo terminų, ar prisiims investicijų grąžos svyravimo riziką, jei obligacijas prireiktų parduoti anksčiau išpirkimo datos.

Kas smarkiausiai krito, tas labiausiai ir atšoks?   

Vieno iš didžiausių JAV bankų „Bank of America“ vyriausiasis investicijų strategas Micheal Hartnett 2023 m. tikisi palankios aplinkos mažos kapitalizacijos bendrovėms ir augančioms rinkoms. Smulkesnės bendrovės gali lanksčiau reaguoti į besitraukiančią globalizaciją, o ir investicijų srautai linkę ieškoti tiekimo grandinių trumpinimo bei vietinių verslų plėtros idėjų.

Kiti analitikai pamini istorinius JAV mažų bendrovių akcijų grąžos rezultatus, kurie po aukštos infliacijos bei recesijos periodų reikšmingai aplenkdavo stambiausių bendrovių akcijų pokyčius per atsigavimo periodus. Nors panaši situacija buvo susiklosčiusi šio amžiaus pradžioje po internetinių bendrovių akcijų burbulo subliuškimo, praeities rezultatai negarantuoja identiško atsikartojimo ateityje, ir sunku pasakyti, ar šiemet pilnai įsivažiuos ekonominis atsigavimas.

Tuo tarpu augančių rinkų akcijų sektoriuje dominuoja Kinija, tad jei ši šalis susitvarkys su ekonomikos atsidarymo po COVID-19 iššūkiais, susikaupusios santaupos bei augsiantis vidinis vartojimas gali atsikartoti panašiais akcijų kainų raliais, kokius stebėjome JAV ar Europoje 2020-2021 m. laikotarpiu.

Nors dėl karo Ukrainoje daugelis rinkų analitikų Europai piešė juodesnes perspektyvas nei JAV, akcijų kainos tiek Vakarų Europoje, tiek Baltijos šalyse demonstruoja pavyzdinį atsparumą. Net įvertinus euro nuvertėjimą (-6 proc.) prieš JAV dolerį, šių rinkų bendrovių vertė pakrito labai panašiai kaip ir už Atlanto. Vilniaus akcijų biržos indeksas pasikoregavo tik beveik 2 proc., skaičiuojant eurais. Šiais metais verslai Europoje išlaikys tamprią priklausomybę nuo energetikos išteklių kainų. Tad jei tęsis palyginti šiltos žiemos scenarijus, o naftos kainos svyruos aplink 80 USD, akcijų rinkos taip pat galės lengviau kvėpuoti.

Prarasdamos komercinius ryšius su kaimyninėmis Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos rinkomis, Baltijos šalių ir bendrai Rytų Europos regiono akcijos patiria tam tikrus potencialo suvaržymus. Tačiau ši situacija gali apsiversti iš esmės, jei Ukrainoje būtų sėkmingai įgyvendinta karo pabaiga ir įsisuktų visokeriopo šalies atstatymo procesai.

Kurie sektoriai atkreips investuotojų dėmesį

Palūkanų pakėlimo cikle trumpuoju laikotarpiu palanki aplinka įprastai pasinaudoja finansų sektorius. Energetikos ir komunalinių paslaugų įmonės taip pat gali būti laikomos saugesniu uostu, tačiau jos reikalauja nemažai skolinto kapitalo ir, augant paskolų palūkanoms, jų potencialas gali būti apribotas.

Vis dėlto, nesibaigiančio karo Ukrainoje kontekste energetikos ir gynybos sektoriai išlieka investuotojų akiratyje ir 2023 m., tačiau reikia stebėti, kiek kiekvienos bendrovės atveju dar yra neįvertinto potencialo. Kai kurių karo pramonės įmonių kainos 2022 m. pašoko 30-90 proc., o energetikos sektorius taip pat jau parodė dviženklę grąžą.

Technologijų bendrovės 2022 m. turėjo sugerti skaudų smūgį ir dėl palūkanų kėlimo, ir dėl pasikeitusio investuotojų sentimento. Šio sektoriaus kompanijų prisotintas „Nasdaq“ indeksas per 2022 m. krito daugiau kaip 30 proc. Prisiminkime 2000 m. technologijų srities įmonių burbulą, kai 5 didžiausios šio sektoriaus kompanijos sudarė 20 proc. „S&P 500“ indekso vertės, ir po penkerių metų jos subliuško tiek, kad tesiekė 5 proc.

Pastarąjį kartą šio sektoriaus akcijos piką buvo pasiekusios 2021-2022 m. sandūroje ir 5 didžiausios technologijų bendrovės jau sudarė 25 proc. anksčiau minėto indekso vertės. Kažin, ar šiais metais ir vėliau turėsime panašų scenarijų, nes vartotojų įpročiai taip pat yra iš esmės pasikeitę, ypač po COVID-19 pandemijos. Be to, minėtos bendrovės uždirba apčiuopiamus pelnus, tad jų akcijų vertinimas po 2022 m. korekcijos siekia apie 30 metinių pelnų, kai 2000 m. vertinimas buvo lygus 100 ir daugiau metinių pelnų.

Augimo ar vertės akcijos

Istorija rodo, jog esant aukštai infliacijai, palyginti geriau „sekasi“ vertės įmonių akcijoms. Tačiau verta nepamiršti, kad akcijų rinkų investuotojai vertina ne šios dienos, o ateinančio pusmečio, metų ar ilgesnio laikotarpio perspektyvas.

Didžiausias nežinomasis išlieka centrinių bankų kovos su infliacija baigtis. Jeigu rinkos matys, kad infliacijos lūkesčiai ženkliai traukiasi, o centriniai bankai „atleis“ koją nuo monetarinių stabdžių pedalo, gali būti, jog augimo akcijos išvys renesansą. Vis dėlto, taip pat tikėtinas scenarijus, kuriame nei viena iš pagrindinių investavimo strategijų nepademonstruos aiškaus pranašumo dėl pernelyg didelio ekonominės ir politinės aplinkos neapibrėžtumo.

Apibendrinus, kokią bendrą informaciją investuotojams šiuo metu transliuoja finansų rinkos, pirmasis šių metų pusmetis gali nestokoti išbandymų recesijomis ir tebekylančiomis palūkanomis. Tokiu metu investuotojai ieškos saugių trumpalaikių obligacijų ar gerus finansų bei dividendų srautus turinčių akcijų. O antroji šių metų pusė galėtų pradžiuginti platesnę akcijų paletę, visų pirma JAV, jei įsivyraus suvokimas, kad FED palūkanų kėlimas sėkmingai suvaldė infliaciją, nesugriaudamas ekonomikos.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: