Didžiųjų Panevėžio permainų išvakarės

Ne vienus metus iš šalies stebėję su europinių fondų parama besitvarkančių mažesniųjų šalies miestų darbus, šiandien panevėžiečiai raitojasi rankoves ir ruošiasi išnaudoti savo galimybę.

Kartu su kitais keturiais šalies didmiesčiais Panevėžys dalyvauja 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programoje, numatančioje integruotos teritorijos plėtrą. Kasdieniškai „Urban“ vadinama programa numato investicijas į apibrėžtą miesto teritoriją  siekiant tvaraus jos atnaujinimo. Kompleksiškai atnaujinta bus 14 teritorijų centrinėje Panevėžio dalyje ir palei Nevėžio upę.

Sėkmingas – tik patrauklus miestas

Miesto viešųjų erdvių sutvarkymas centrinėje miesto dalyje – „sugrįžtanti“ investicija, kuri paskatins prie permainų prisijungti ir verslą, didins Panevėžio patrauklumą ir gerins gyvenimo kokybę.

Panevėžiui skirta 20 mln. eurų, dar 3 mln. pridėjo savivaldybė. Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas teigia, kad reikia maksimaliai pasinaudoti išskirtine galimybe sutvarkyti miesto viešąsias erdves: „Privalome tinkamai pasinaudoti tuo, ką turime šiandien. Išties net eglutę gražiau papuošus galima pasiekti efektą – visi eina apžiūrėti, džiaugiasi. Būtina didinti miesto patrauklumą, nes niekas nenori gyventi ar važiuoti ten, kur tamsu ir liūdna.“

Panevėžio meras pažymi visada oponavęs paplitusiai nuostatai supriešinti viešųjų erdvių tvarkybą ir investicijas į darbo vietų kūrimą: „Neginčytina, kad darbo vietos labai svarbu, bet Panevėžyje šiandien trūksta ne darbo vietų, o darbo rankų. Žmonių šiais laikais vien darbo vietos nemotyvuoja. Jaunas žmogus nevažiuos ten, kur nepatraukli aplinka, nėra kur kokybiškai praleisti laisvalaikį. Todėl negaliu sutikti su tais, kurie situaciją mato vienpusiškai. Į miesto patrauklumą irgi turime investuoti, nes viskas susiję, procesai lygiagretūs, o Panevėžyje iki šiol apie tai galvota per mažai. Dabar turime unikalią galimybę pasitempti“.

Panevėžiečiai planuoja kur kas daugiau nei gražius papuošimus, klinkeriu grįstas aikštes ar dainuojančius fontanus. Ir tai, įsitikinusi miesto valdžia, bus investicijos, kurių nereikės apverkti kaip neprasmingų – kaip po ankstesnio ES paramos laikotarpio, kai milijonai skirti ištuštėjusių miestelių centrinėms aikštėms blizginti.

„Panevėžys yra regiono centras, o visa Lietuva gal būtų turėjusi mažiau problemų, jei tvarkymasis būtų pradėtas ne nuo mažųjų miestelių – kad ir kokie mieli jie būtų, – o nuo pagrindinių, ekonomiką įsukti galinčių variklių – didžiųjų miestų. Bet laukuose buvo tiesiami neaišku kur vedantys trinkelėmis grįsti šaligatviai. O žmonių ten nematyti ir šiandien. Tai reiškia investicijų neproporcingumą“, – apgailestavo Panevėžio miesto meras.

Laikas urbanistiniams sprendimams

„Urban“ programa įpareigoja ne paskirstyti lėšas pavieniams projektams, o plačiau pažvelgti į teritorijos problemas ir numatyti kompleksinį jos tvarkymą.

Ir kaip tik čia yra Panevėžio stiprybė – pastaraisiais metais jo naujas veidas vis dažniau patikimas architektams.

„Vadovaudamiesi urbanistikos dėsniais ir matydami visumą, miestą kuriame kaip vientisą organizmą. Žinoma, profesionalus požiūris reikalauja skirti pakankamą dėmesį ir detalėms, – teigia R. Račkauskas.  – O geriausiai užtikrinti tai galima projektuotoją pasirenkant architektūrinės idėjos konkursų keliu, kur laimi kokybiškiausia idėja ir aukšta dalyvių kvalifikacija. Ir mes einame tuo keliu – jau įvyko šeši idėjų konkursai.“

„Kita vertus, sprendimai turi būti ne vien dulkes nupučiantys, – atkreipė  dėmesį vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė. – Jei visa, kam ryžtasi miestas, tėra remontai, tai nėra lyderystė, ir tai niekaip nepadeda miestui augti. Privalome nebijoti ir permainų, ir net drastiškų idėjų“.

Mėlynoji miesto arterija

Pagrindinė naują Panevėžio įvaizdį kuriančios savivaldybės idėja – aktualizuoti svarbiausią miesto simbolį Nevėžį. „Juk būtent Nevėžis yra miesto ašis, Panevėžys istoriškai susiformavo palei upę, nuo jos kilo ir miesto pavadinimas. Norime, kad Nevėžis taptų mėlynąja miesto arterija, ant kurios kaip karoliukus vertume pagal „Urban“ programą tvarkomus objektus:  ji vingiuos nuo Pajuosčio iki Berčiūnų, palei Ekrano marias ir Skaistakalnio parką, centrinę miesto dalį, Taikos alėjos pušynėlį bei Kultūros ir poilsio parką. Mūsų miestas turi galimybę įrengti dviratininkams ir pėstiesiems, vežimėlius stumiančioms mamoms ar bėgimo entuziastams patrauklią, kokybišką infrastruktūrą visoje paupio juostoje“, – pažymėjo R. M. Račkauskas.

Beje, dviračių takų tvarkyba yra vienas Panevėžio prioritetų – gaila neišnaudoti šiam susiekimo būdui itin tinkamo lygaus reljefo miesto kompaktiškumo. Čia, anot miesto vadovų, dažnai su mašina sunkiau kur nors nuvažiuoti, nei su dviračiu, ar tiesiog nueiti pėsčiomis, o darnaus judumo principai organiškai tinka miestui.

Rekonstruos autobusų stotį

Vienas objektų, kurio atnaujinimo laukia net tie, kurie pro Panevėžį tik pravažiuoja – autobusų stotis. Kalbėta ir apie jos, įsiterpusios miesto centrinėje dalyje ir nugyventos, iškeldinimą, ir apie tai, kad šiai teritorijai aplink ratus sukantys techniškai pasenę autobusai patrauklumo neprideda. Nacionalinės premijos laureatas Rolandas Palekas ir jo komanda pernai atliko galimybių studiją ir Panevėžiui pasiūlė nesudėtingą, bet iš esmės poziciją pakeitusį sprendimą.

Architekto kūrybinė komanda, įvertinusi greta esantį žydų paveldą – gatveles, ješibotą ir kt., – perkėlė visą autobusų stoties infrastruktūros bloką – autobusų apsisukimo ir sustojimo vietas – keliasdešimčia metrų atokiau nuo pėsčiųjų zonos ir taip paliko autobusų dūmus arčiau tranzitinių gatvių.

„Ankstesnės kadencijos metu buvo siūloma rekonstruoti stotį paliekant iš esmės tą patį tūrį, tik uždengti peroną stogu. Šiuo atveju turime urbanistinį sprendimą ir nepalyginti tvirtesnę koncepciją“, – R. Paleko pasiūlyta idėja neabejoja R. M. Račkauskas.

Po konversijos stotis virs infoterminalu, kur tilps bendruomenių verslininkiškumo patalpos, turizmo ir verslo komunikacijos centras. Įgyvendinus architektų viziją ši vieta turėtų virsti tikrai lankoma vieta, tiki miesto vadovai. Visos su susisiekimo funkcija susijusios infrastruktūros įrengimas bus patikėta privačiam investuotojui. Sutartis su juo turėtų būti pasirašyta jau netrukus.

Planuojama, kad investuotojas atliks stoties pastato rekonstrukciją ir atiduos jį eksploatuoti savivaldybei, o šalia iškilsiančią trijų aukštų stovėjimo aikštelę su komercinėmis erdvėmis apačioje eksploatuos pats. Ir projektavimas, ir rangos darbai turėtų prasidėti jau 2018 m.

Miesto atnaujinimas vyks etapais. Kol kas baigiama pasirengti 11-os iš 14-os suplanuotų teritorijų tvarkymui. Tarp jų – ir Nevėžio upės pakrančių sutvarkymas bei pramoninės J. Janonio gatvės rekonstrukcija.

Nevėžio upės pakrančių sutvarkymas

Techninis projektas šiems darbams jau parengtas, jau gautas ir statybos leidimas, ruošiamasi viešajam rangos darbų pirkimui. Pradėti darbus tikimasi 2018 m. vasarą.

Šio projekto metu bus sukurta arba atnaujinta 49 800,13 kv. m atviros erdvės.

Projekto vertė – 662 413 eurai
Įgyvendinimo laikotarpis – 
20172019 m.

  • Janonio gatvės prieigų sutvarkymas

Reikšmingos permainos planuojamos J. Janonio gatvėje – pagrindinėje miesto pramoninės zonos susisiekimo arterijoje. Didžiausia pramonės įmonių, gamyklų koncentracija pasižyminti Panevėžio teritorija seniai laukia dėmesio, ir ypač tai aktualu darbuotojams, kurie čia atvyksta viešuoju transportu, ateina pėsčiomis, dviračiais ar nuosavu transportu. Gatvė skirta važiuoti ir sunkiajam transportui. Atvykstantieji automobiliais čia seniai pasigenda vietų jiems pastatyti – tenka grūstis važiuojamojoje J. Janonio gatvės dalyje. Dėl to sumažėja ir gatvės pralaidumas, o į darbo vietą nepatogu atvykti ir pėstiesiems bei dviratininkams. Ši pramoninės zonos problema mažina ir jos patrauklumą verslo ir investicijų plėtrai.

Tad pagrindinis rekonstrukcijos tikslas ir yra padidinti automobilių stovėjimo vietų skaičių bei sutvarkyti esamas aikšteles. Taip pat suplanuota abipus gatvės atnaujinti pėsčiųjų-dviračių takus (nuo žiedo prie S. Kerbedžio g. iki Savitiškio g.), atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių taką nuo J. Janonio gatvės pro Plukių gatvę iki Kultūros ir poilsio parko pėsčiųjų tilto. Atnaujinimo sulauks ir autobusų stotelės. Siekiant užtikrinti gyventojų saugumą numatoma atnaujinti apšvietimo sistemos tinklus, šviestuvus, taip pat atnaujinti įvažas ir įrengti eismo saugumo priemones, atnaujinti arba įrengti mažosios architektūros elementus ir želdynus.

Techninis darbų projektas jau baigiamas, 2018 m. pradžioje bus skelbiamas viešasis rangos darbų pirkimas, vasarą tikimasi darbus pradėti.

Projekto vertė – 2 015 305 eurai

Įgyvendinimo laikotarpis – 2017–2020 m.

GIEDRĖ BIRMANIENĖ, ALFA MEDIA, UAB

AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: