Diena, kai Vilnius gavo pilnametystės pasą

Švenčiant Vilniaus gimtadienio savaitę Valdovų rūmų muziejus siūlo atsigręžti į istorines sostinės ištakas – daugiau sužinoti, kas buvo mūsų miesto įkūrėjai, prie Vilnios ir Neries pastatę pirmąją bei tuomet vienintelę mūrinę pilį Lietuvos teritorijoje. Vilniaus gimtadieniu laikomą 1323 m. sausio 25-ąją Valdovų rūmų muziejaus istorikai vadina diena, kai Lietuvos sostinė gavo pilnametystės pasą, nes tiek gyvenvietė, tiek mūrinė pilis čia egzistavo jau anksčiau. Tądien išsiųsti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino (1316–1341) laiškai, kviečiantys į Vilnių atvykti amatininkus, pirklius, tikėtina, buvo rašyti iš archeologų atrasto ir šiandien Valdovų rūmų muziejuje galimo pamatyti Ankstyvosios mūrinės pilies bokšto (donžono), kuriame didysis kunigaikštis ir galėjo reziduoti.

Dar Atgimimo metais pradėti Valdovų rūmų teritorijos archeologiniai kasinėjimai pildo bei kartais koreguoja Lietuvos ir jos sostinės istoriją, ji tampa vis labiau apčiuopiama. Valdovų rūmų muziejaus archeologijos ekspozicija nuolat pildoma restauruotais pačiais įspūdingiausiais radiniais, kurie liudija, kad geležinį vilką ant kalno sapnavęs didysis kunigaikštis Gediminas jau buvo europines dvaro kultūros tradicijas išmanęs valdovas, kasdienybėje naudojęsis visais prabangos patogumais.

Muziejaus fonduose iš viso sukaupta apie pusė milijono archeologijos artefaktų. Daug Gedimino ar net ankstesnių epochų įdomiausių radinių rodoma ir nuolatinėse ekspozicijose, jos nuolat papildomos ir atnaujinamos. Ankstyviausieji radiniai restauratorių laboratorijose atskleidžia vis naujų žinių apie Vilnių dar iki didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymo laikų. Vyriausioji archeologė Rasa Gliebutė pasakoja, kad XIII a. pabaigos – XIV a. pradžios radiniai – unikalūs: ant valdovo ir didikų stalų jau stovėjo puoštos emalio ornamentais ir kai kurios, neabejotinai, auksuotos stiklo taurės iš Artimųjų Rytų, greičiausiai, Sirijos, stiklo dirbtuvių. Didžiojo kunigaikščio aplinkos žmonės dabinosi papuošalais iš tauriųjų metalų ir brangakmenių (paminėtinas seniausias auksinis žiedas, datuojamas XIII a. 8 dešimtmečiu), vaikščiojo avėdami elegantiškais, spalvingais batais. Moterys puošėsi apgalviais iš metalo plokštelių, auskarais, vėriniais, metalinėmis ar įvairiaspalvio stiklo apyrankėmis. Juvelyriniai dirbiniai atspindi importo tiek iš Vakarų, tiek iš Rytų bei vietinių tradicijų madas.

Naujuosiuose rūmuose, Vilniuje (Kražių gatvėje), įsikūrę Valdovų rūmų muziejaus restauratoriai, archeologai bei eksponatų saugotojai (iki praėjusių metų rudens jie glaudėsi Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinyje) pristato vis naujų restauruotų daiktų. Vienas įdomiausių yra dėl pelkėto grunto gerai išsilaikęs, itin retas pasaulio muziejuose XIII a. pabaiga datuojamas balnas. Pasak kultūros istoriko dr. Pauliaus Bugio, įspūdinga, kad vietos meistrai jau tais laikais mokėjo taip juvelyriškai apdirbti odą, kaulą bei ragą, balnas buvo išpuoštas polichromija, tik, deja, jos pėdsakai neleidžia atkurti viso buvusio piešinio.

Dalies restauruojamų daiktų paskirtis kol kas nėra aiški. Rašytinių šaltinių iš XIII–XIV a. išlikę labai mažai, užuominų apie daiktus ar dovanas yra, tačiau tos vertybės plačiau neaprašytos. Restauratorė ekspertė Deimantė Baubaitė pasakoja apie neseniai ekspozicijai parengtą ornamentuotą kuoką. Tokių kuokų mūsų regione rasta ir anksčiau, tačiau Valdovų rūmų teritorijoje restauruotas visas jų rinkinys. Archeologai bando įspėti kuokos paskirtį – galbūt tai ritualinio būgno lazdelė, ginklas, o gal pagonių žynio (krivio) apeiginė lazda.

Restauravimo skyriaus vedėjas Mantvidas Mieliauskas pasakoja, kad keletą šimtmečių niokotus Valdovų rūmus ir gyvenimą juose tenka atkurti kantriai restauruojant kiekvieną šukę. Tokie daiktai kaip dailiai nukaltas restauruotas bato pentinas, unikalios ornamentuotos kaulinės šukos rodo, kad kunigaikščiams ir kitiems didikams buvo svarbi jų išvaizda, higiena. Beje, archeologų ir restauratorių pastangomis paneigtas ir iki šiol gajus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vaizdavimas – XIII–XIV a. skustuvų kolekcija rodo, kad tų laikų lietuviai vyrai gana dažnai skutosi veidus ir toli gražu ne visada augino barzdas.

Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamos ir šioje teritorijoje rastos šachmatų figūrėlės, seniausias Vilniuje lošimo kauliukas, net kėglių muštukai. Pasak Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus vedėjo Gintauto Striškos, visi šie radiniai leido atkurti tų laikų gyvenamąją aplinką, kasdienybės pomėgius, o surinkta medžiaga panaudota atkuriant didžiojo kunigaikščio Gedimino bokšto istoriją – gavus Kultūros tarybos finansavimą parengtas virtualus pasakojimas apie tikrąjį Gedimino bokštą, kurio liekanos saugomos Valdovų rūmų muziejaus erdvėse. Šis bokštas ir aplink esantys Ankstyvosios mūrinės pilies gynybinių sienų bei kitų pastatų fragmentai yra vienintelės Lietuvos sostinėje išlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės, kurios primena didžiojo kunigaikščio Gedimino laikus ir yra lengvai prieinamos kiekvienam Valdovų rūmų muziejaus lankytojui.

Vilniaus gimtadienio savaitę Valdovų rūmų kieme veikia viena įspūdingiausių Vilniaus šviesų festivalio instaliacijų, tačiau muziejus kviečia užsukti ir į pačias ekspozicijas, pažinti miesto istoriją atnaujintoje archeologijos ekspozicijoje. Per praėjusius metus muziejus papildytas 250-ia istorinių eksponatų. Beje, artėjantį sekmadienį visus lankytojus Valdovų rūmų muziejus priims nemokamai, kaip įprasta paskutinį mėnesio sekmadienį.

Valdovų rūmų muziejaus informacija


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: