Jeigu pokalbis pakrypsta apie Jūros šventę, mes net nesusimąstome – tai Klaipėda. Tokį patį svorį, garsą ir atpažįstamumą jau įgauna ir naktiniai skaitymai prie Pyvesos. Paklauskite bet kurio poezijos mylėtojo, ir jis užtikrintai atsakys: tai – netoli Pasvalio, Diliauskuose.
Pirmasis rugpjūčio vakaras poezijos mylėtojus ir kūrėjus subūrė į magišką vietą, kurioje ši graži tradicija gyvuoja jau aštuoniolika metų. Šiuos skaitymus jaukiais sveikinimo žodžiais pradėjo pagrindinė jų organizatorė, „Atžalyno“ bendruomenės pirmininkė ir Pasvalio kultūros centro Diliauskų skyriaus administratorė Gražina Paliulienė.
Šių metų poezijos šventė turi gilią prasmę – ji buvo dedikuota Lietuvos radijo 100-mečiui, Kanklių metams bei iškilaus kraštiečio Petro Vileišio atminimui. Šioms gražioms progoms atminti šventė buvo pradėta jautriu muzikiniu-teatralizuotu koliažu „Mes visi viena banga“, kurį specialiai šiam renginiui sukūrė teatro grupė „Sodžius“.
Vėliau vakaro vedėjos, tarp skaitymų, mus pakvietė pasinerti į radijo šimtmečio istoriją ir atrasti primirštus jos faktus. Sukurta jubiliejinė atmosfera padiktavo ir ypatingą šventės formą: kūrėjai savo kūrinius skaitė improvizuotoje radijo studijoje. Čia, kaip ir tikrame tiesioginiame eteryje, nebuvo jokių dublių, todėl kiekviena akimirka pulsavo gyvumu bei nuoširdžiu jauduliu.
Prie mikrofono viena kitą keitė laikinomis diktorėmis tapusios Virginija Gesevičienė, Sigita Vaičekonienė, Vanda Kiekšienė bei Vanda Plėtienė. Šios žavios vedančiosios ne tik profesionaliai perimdavo eterį, bet ir stebino žiūrovus nuolat keisdamos savo aprangą, taip sukurdamos tikrą teatralizuotą retro radijo atmosferą. Emocijos liejosi per kraštus, o vienu momentu „studijoje“ pasidarė taip karšta, kad diktorė Vanda Kiekšienė radijo istoriją skaitė kojas įmerkusi į šalto vandens dubenį!
Tačiau kokia gi radijo studija be oficialaus palaiminimo ir sveikinimo žodžio? Šiam kilniam tikslui mikrofonas buvo suteiktas Pasvalio rajono merui Gintautui Gegužinskui. Savo kalboje meras pasidžiaugė gražia tradicija. Pasveikinti susirinkusių į skaitymus Lietuvos literatų meras atskubėjo tiesiai iš Biržų miesto vasaros šventės šurmulio, taip dar labiau pabrėždamas šio poezijos vakaro svarbą mūsų kraštui.
Skaitymus improvizuotoje radijo studijoje pradėjo poetė iš Kėdainių Vilma Sinickienė. Po jos prie mikrofono su ausinėmis sėdo mūsų kraštietė, literatų klubo „Užuovėja“ narė Salvinija Mackutė. Kaip visada pilna humoro ji, dar net nepriėjusi iki studijos,ėmėsi visus mokyti, kaip reikia taisyklingai išvirti arbatą. Tiesa, savo eilių Salvinija taip ir neperskaitė – ji nuoširdžiai pasibėdojo, kad šįkart „kortas sumaišė“ ne visiems jau pažįstama kaimynka, o iš vėžių išmušęs kaimynas Zenka. Dėl šio netikėto jo apsilankymo ji pamiršo pasiimti savo eilių rankraščius ir savo knygas, kuo dar labiau prajuokino ir sušildė susirinkusią publiką.
Po smagios Salvinijos papasakotos istorijos susirinkusiems jaukiai gitara sugrojo ir dainas dovanojo Ramunė Maziliauskienė bei Vilma Vadapalienė iš Krinčino. Jautrūs jų balsai, pindamiesi su gitaros akordais, vilnijo per vakaro lietų ir aidu atsimušdavo į pačios Pyvesos krantus.
Naktinių skaitymų geografija kasmet plečiasi, o šįkart poezijos paukštė sukvietė svečius beveik iš visos Lietuvos. Renginyje savo kūryba dalinosi gausus būrys svečių: literatai iš Joniškio literatų klubo „Audruvė“, Biržų literatų klubo „Svajokliai“ nariai, Labdaros ir paramos fondo „Baltasis balandis“, registruoto Anykščiuose, nariai, Kelmės literatų klubo „Vieversys“ kūrėjai, atstovai iš Šiaulių ir Kėdainių. Skaitymuose aktyviai dalyvavo ir Pasvalio literatų klubo „Užuovėja“ nariai: Valerija Jurgilienė, Dalius Kaziliūnas, Jonas Mališauskas, Salvinija Mackutė, Algis ir Vida Mačiukai, Ksaverija Skujienė, Jolanta Stangvilienė ir Žydruolė Žemaitė.
Pačioje pirmosios dalies pabaigoje susirinkusiųjų laukė dar viena ypatinga staigmena – scenoje debiutavo ir savo eiles skaitė Gėlė Mačiūnienė iš Kalno kaimo. Po skaitymų Gėlė ir Akvilė Janutienė atliko keletą skambių dainų, kurių viena sukurta pagal pačios Gėlės eiles. Šis nuoširdus ir jautrus muzikinis pasirodymas tapo įsimintinu bei labai gražiu pirmosios renginio dalies akordu.
Vėliau prasidėjo skanioji dalis – naktipiečiai, kuriuos su meile paruošė Kraštų kaimo bendruomenės moterys, susirinkusiems pristačiusios nuostabią kulinarinio paveldo edukaciją „Skryliai su kopūstais“. Šie naktipiečiai tapo ne tik gardžiomis vaišėmis, bet ir gyvosios tradicijos dalimi, džiuginusia kvapais, skoniu ir nuoširdumu. Be to, susirinkusieji gavo retą progą kartu prisiliesti prie to, kas mūsų krašte perduodama iš kartos į kartą.
O štai antroji renginio dalis prasidėjo į laikinąją radijo studiją įžengus žinomam aktoriui ir skaitovui Robertui Šarknickui. Jis susirinkusiems skaitė iškiliausių Lietuvos poetų – Justino Marcinkevičiaus, Salomėjos Nėries, Vytauto Mačernio, Antano Jonyno, Pauliaus Širvio ir kitų poetų bei savo paties kūrybos eiles. Net per stiprų lietų Roberto Šarknicko balsas aidėjo giliai ir užtikrintai. Šis skambesys, persmelkiantis Diliauskų, Kiemelių ir Papyvesių tylą, smigo tiesiai į sielą kaip įrodymas, kad gyvas žodis visada įveikia gamtos stichiją. Aktoriui skaitant garsiąsias Justino Marcinkevičiaus eilutes apie pasivaikščioti išleidžiamą širdį ir prašymą jos nesumindžioti, trumpam visi nuščiuvo. Tą akimirką atrodė, kad mes visi, nepaisydami aplink pliaupiančio lietaus, savo širdis išleidome pasivaikščioti kartu.
Vėliau scenoje pasirodė tradicinė muzikos grupė „Tam Kart“ ir jos vadovas Lukas Simsonas. Kaip pasakojo pats Lukas, jie kadaise susibūrė tik tam vienam kartui, kad pagrotų „Vilnonėse dienose“, tarptautiniame amatų ir meno festivalyje Raubonyse. Tačiau tas „tam kartui“ pasiliko ilgam. Programos metu keitėsi dainos, muzikantai virtuoziškai keitė instrumentus, jautriai ir giliai skambėjo kanklės, tarsi primindamos, kad šie metai paskelbti Kanklių metais.
Vos prasidėjusius 18-uosius naktinius skaitymus išgąsdinti bandęs lietus pralaimėjo. Net ir palaipsniui stiprėjantis jis nesugebėjo išvaikyti susirinkusių kūrėjų bei klausytojų – renginys sėkmingai tęsėsi toliau. Lietui pliaupiant, dalyviai nesiskirstė: glaudėsi po skėčiais, vilkėjo rengėjų išdalintus apsiaustus ar slėpėsi keliose skubiai surinktose palapinėse. Po atviru dangumi, tiesiai į lietumi srūvantį dangų kilo eilės, armonikos bei gitaros melodijos ir dainos, kurios, lyg pati Pyvesos tėkmė, jautriai palietė kiekvieną širdį.
Kol visoje Lietuvoje siautė tikra stichinė audra, Diliauskuose poezijos ir muzikos mylėtojai šventė, džiaugėsi gražiomis akimirkomis ir neskubėjo skirstytis. O kad šios akimirkos neišblėstų, visi dalyvavę skaitymuose Virginijaus Preidžio buvo žaismingai įamžinami objektyve „PartyPix“. Šventės praeina, o lietų pakeičia giedra, tačiau šiose nuotraukose užfiksuotos akimirkos leis vėl ir vėl išgyventi patirtas emocijas. Ši aštuoniolika metų gyvuojanti tradicija patvirtino, kad bendrystė ir kūryba yra stipresnės už bet kokį lietų. Ji suartina skirtingų Lietuvos vietovių žmones ir paverčia juos viena didele, darnia kultūros šeima.
Algis Mačiukas
