
Domantė Bronušaitė
„Domantės kūryba – šviesi, tyra vaikystės pasaka, kurioje gyvas tik jai pažįstamas pasaulis,“ – rašo „Vyturio“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Oksana Karoblienė.
Žvėrių vestuvės
Elnias vaikšto kaip karalius,
Stirna pėdina šalia,
Vakar buvo miško balius,
Tuokėsi jie po egle!
Į vestuves sugužėjo
Didelis būrys draugų:
Kiškių, lapių ir paukščiukų,
Meškų, briedžių ir lūšiukų!
Tai buvo pirmos
Žvėrių vestuvės
Su daugybe svečių
Ir begalybe dovanų!
Žemės raktas
Stiprus trenksmas mišką
Iš miego pažadino
Ir jo gyventojus
Smarkiai išgąsdino…
Staigus šviesos žybsnis
Apšvietė mišką
Bei užžiebė krūmuose liepsną…
Liūdnas buvo vaizdelis,
Kai degė nekaltas krūmelis…
Vėjas pakilo stiprus,
Pradėjo laužyti medžius…
Ugnis persimetė
Nuo krūmo
Ant medžio
Ir taip pradėjo
Liepsnoti miškas
Iki paskutinio lapelio…
Bet miško gaisrą
Sutrikdė gaivus ir stiprus
Pavasarinis lietus…
Jis užgesino gaisrą
Ir atgaivino išdegintą mišką…
Atrakino žemę žaibas,
Ir vasara ne už kalnų,
Ateit jai būtų
Jau pats laikas…

Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!