Domantė Bronušaitė

„Domantės kūryba – šviesi, tyra vaikystės pasaka, kurioje gyvas tik jai pažįstamas pasaulis,“ –  rašo „Vyturio“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Oksana Karoblienė.

Domantė Bronušaitė, 7 kl.

Žvėrių vestuvės

Elnias vaikšto kaip karalius,

Stirna pėdina šalia,

Vakar buvo miško balius,

Tuokėsi jie po egle!

 

Į vestuves sugužėjo

Didelis būrys draugų:

Kiškių, lapių ir paukščiukų,

Meškų, briedžių ir lūšiukų!

 

Tai buvo pirmos

Žvėrių vestuvės

Su daugybe svečių

Ir begalybe dovanų!

 

Žemės raktas

Stiprus trenksmas mišką

Iš miego pažadino

Ir jo gyventojus

Smarkiai išgąsdino…

Staigus šviesos žybsnis

Apšvietė mišką

Bei užžiebė krūmuose liepsną…

Liūdnas buvo vaizdelis,

Kai degė nekaltas krūmelis…

Vėjas pakilo stiprus,

Pradėjo laužyti medžius…

Ugnis persimetė

Nuo krūmo

Ant medžio

Ir taip pradėjo

Liepsnoti miškas

Iki paskutinio lapelio…

 

Bet miško gaisrą

Sutrikdė gaivus ir stiprus

Pavasarinis lietus…

 

Jis užgesino gaisrą

Ir atgaivino išdegintą mišką…

Atrakino žemę žaibas,

Ir vasara ne už kalnų,

Ateit jai būtų

Jau pats laikas…

 


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: