Dualinis profesinis mokymas kvalifikacijai įgyti ir jaunų žmonių integracijos bei inovacijų darbovietėse plėtra

– Darbu grindžiamas mokymasis –

Panevėžio kolegija 2014 – 2017 m. dalyvavo Europos Sąjungos Erasmus + finansuojamame projekte „Dualinis profesinis mokymas kvalifikacijai įgyti ir jaunų žmonių integracijos bei inovacijų darbovietėse plėtra/Darbu grindžiamas mokymasis“ (Nr. PR-11, 2014-10-29). Projekto tikslas – padėti jauniems žmonėms lengviau integruotis į darbo rinką, įgyvendinant dualinio mokymo modelį Lietuvos profesinio mokymo sistemoje ir didinat smulkių ir vidutinių įmonių inovatyvumą. Projekto partneriai: Hanzos parlamentas ir Baltijos jūros akademija; Dresdeno amatų rūmai; Kontiki-Szakkepzo profesinio rengimo centras (Vengrija); Vilniaus statybininkų rengimo centras; Panevėžio kolegija; Słupsko Hanzos vadybos akademija ir Szczecino amatų rūmai (Lenkija).

2015 m. pradžioje Panevėžio kolegija, remdamasi Vokietijos ir kitų ES šalių profesinio mokymo patirtimi, Lietuvoje įgyvendintais projektais bei atliktais dualinio profesinio mokymo (pameistrystės) tyrimais, parengė dualinio profesinio mokymo įgyvendinimo Lietuvoje koncepciją. Koncepcijoje atskleidžiamos teisinės ir finansinės pameistrystės prielaidos, numatyti konkretūs dualinio profesinio mokymosi įgyvendinimo Lietuvoje etapai, terminai, plėtojimo galimybės. (Plačiau: Kliminskas R., Pagiriene R. ‘The concept of the implementation of dual vocational training in Lithuania‘. Work-based Learning around the Mare Balticum. Jarke/Hogeforster (eds.). Baltic Sea Academy, 2015; p.37-54).

2015 m. balandžio 2 d. Panevėžio kolegijoje vyko konferencija „Moksleivių kompetencijų ugdymas. Situacija ir perspektyvos Europos Sąjungos kontekste“, kurios metu su dualinio profesinio mokymosi įgyvendinimo perspektyvomis Lietuvoje buvo supažindinti regiono profesinių ir bendrojo ugdymo mokyklų vadovai bei ugdymo karjerai specialistai.

2015 m. vasarą, bendradarbiaujant su projekto partneriais iš Lenkijos, Vengrijos, Vokietijos. parengta dvimetė apdailininko (statybininko) dualinio profesinio mokymo programa ir numatyta ją įgyvendinti Vilniaus statybininkų rengimo centre. Programos rengimo bei įgyvendinimo ypatumai Lietuvos kontekste pristatyti tarptautinėje konferencijoje „Mokslo ir studijų tendencijos globalizacijos sąlygomis”, vykusioje Panevėžio kolegijoje 2015 m. spalio 22 d.

2015 m. lapkričio 13 d. į tarptautinę projekto konferenciją „Kaip verslas galėtų dalyvauti rengiant specialistus ir daryti įtaką jų rengimo kokybei“ Vilniuje buvo pakviesti verslo atstovai, su kuriais diskutuota apie dualinio profesinio mokymo prielaidas ir perspektyvas Lietuvoje.

Profesinis mokymas taikant pameistrystės formą neįsivaizduojamas be Prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei potencialių darbdavių dalyvavimo ir paramos, o vienas iš iššūkių – meistrų (mentorių), kurie vadovautų profesinių mokyklų mokiniams (pameistriams) įmonėse, rengimas. Panevėžio kolegija, pritaikiusi Słupsko Hanzos vadybos akademijos patirtį, parengė ir 2016 m. pradžioje įgyvendino 80 val. trukmės profesinės pedagogikos ir lyderystės programą būsimiems mentoriams. 2016 m. balandžio 1 d. 23 mokymų dalyviai, atstovaujantys Panevėžio įmones „AQ Wiring Systems“, „PKC Group Lithuania“, „Jaukurai“, „Rifas“, „Ekonomiškos statybos centras“, „Miksolė“, „Prorentas“, „Tėtas“, „Panevėžio mokslo ir technologijų parkas“, „Panevėžio verslo konsultacinis centras“ ir kt., sėkmingai užbaigė programą ir jiems buvo įteikti Panevėžio kolegijos pažymėjimai, patvirtinantys įgytas kompetencijas.

Apibendrinta mentorių mokymo patirtis 2016 m. lapkričio 24 d. buvo pristatyta. tradicinėje Panevėžio kolegijos tarptautinėje mokslinėje- praktinėje konferencijoje „Mokslo ir studijų tendencijos globalizacijos sąlygomis”. Pranešimo pagrindu parengtas ir mokslo leidinyje „Taikomieji tyrimai studijose ir praktikoje“ (2016, Nr.12) publikuotas straipsnis „Mentorių mokymo patirtis, įgyvendinant dualinį profesinį mokymą Lietuvoje pagal projektą „Darbu grindžiamas mokymasis““ (autoriai D. Končiuvienė, R Pagirienė, A Rimkus).

Siekiant atskleisti platesnes dualinio mokymo integravimo į Lietuvos švietimo sistemą galimybes, 2015-2017 m. bendradarbiaujant su Vilniaus statybininkų rengimo centru buvo vykdomas apdailininko (statybininko) dualinio profesinio mokymo programos įgyvendinimo monitoringas. Apibendrinus moksleivių (pameistrių), profesijos mokytojų, įmonių meistrų (mentorių) apklausų rezultatus, projekto ataskaitoje nurodomi pameistrystės privalumai ir trūkumai, pateiktos įgyvendinimo rekomendacijos.

Visų apklausos dalyvių nuomone, projekto metu parengta apdailininko (statybininko) dualinio profesinio mokymo programa vertintina teigiamai. Įmonių meistrų (mentorių) teigimu, pameistriai dar besimokydami kuria pridedamąją vertę įmonei, o darbdavys gali atsirinkti jį tenkinančius darbuotojus. Pameistrystė padeda ugdyti būsimo darbuotojo lojalumą įmonei. Visgi, įmonių meistrai pripažino, kad jiems stigo pedagoginio – psichologinio pasirengimo būti mentoriais, paminėjo, kad atsakingas mentoriaus darbas atitraukia nuo tiesioginių pareigų, todėl už jį būtinas papildomas atlygis.

Pasak pameistrių, darbas realiomis sąlygomis išmokė juos atsakingumo, savarankiškumo, pasitikėjimo savimi, o kai kuriems – padėjo atrasti profesinį pašaukimą. Galimybė taikyti teorines žinias praktikoje didino motyvaciją, įvairios netikėtos darbinės situacijos mokė pameistrius greitai priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

Pokalbiuose su profesijų mokytojais išryškėjo, kad dirbant pagal dualinio profesinio mokymo programą buvo užtikrinamos lanksčios mokymosi paslaugos, atsižvelgiant į besimokančiųjų ir darbdavių poreikius. Profesijos mokytojai taikė aktyvius, į veiksmą orientuotus mokymosi metodus, analizavo konkrečias darbinės situacijos. Mokytojai taip pat konstatavo geresnę pameistrių mokymosi motyvaciją, bet prisipažino, kad teko nemažai laiko praleisti įmonėje talkinant įmonių meistrams.

Remiantis projekto rezultatais svarbu pažymėti, kad dualinis mokymas gali būti vykdomas tik tokiose įmonėse, kuriose yra atitinkamos profesinio mokymo programos įgyvendinimui reikalingi technologiniai įrengimai, o pameistriams yra užtikrinamas jų turimus gebėjimus atitinkantis darbas. Pameistriams turėtų įmonių meistrai, tinkamai pasirengę šiam atsakingam darbui, t.y. baigę specialius profesinės pedagogikos, psichologijos ir lyderystės mokymus, turintys mentoriaus kompetencijas patvirtinančius pažymėjimus.

Prieš pradedant profesinį mokymą pameistrystės forma būtina supažindinti pameistrius su mokymo tikslais, uždaviniais, teisiniu reglamentavimu, mokymo(si) proceso organizavimu, jų atsakomybe. Profesijos mokytojams labai svarbu žinoti vietą, kur vyks praktinis mokymas, kokie bus naudojami įrengimai, medžiagos. Tad rekomenduojama organizuoti pameistriams ir jų profesijos mokytojams išvyką į įmonę, susitikimą su būsimais mentoriais. Tai padėtų stiprinti mokyklos ir įmonės bendradarbiavimą, derinant praktinio ir teorinio mokymo tikslus, programos turinį, sudarant mokymo proceso grafiką, aptariant pameistrių darbo kontrolę ir vertinimą

Užtikrinti sėkmingą pameistrystės įgyvendinimą Lietuvoje padėtų teisiškai reglamentuotos pavyzdinės dualinio mokymo(si) sutartys. Smulkiųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimą skatintų mokestinės lengvatos, leidžiančios įmonėms mažinti pelno mokestį priklausomai nuo jų investicijų į pameistrystę. Tai padėtų išspręsti aktualius tiek mentorių, tiek ir pameistrių atlygio klausimus bei padengti įmonių išlaidas mentorių mokymui.

Tikimės, kad pameistrystės įgyvendinimo patirtys Lietuvos profesinio mokymo sistemoje pasitarnaus ir gerinant aukštojo mokslo studijų kokybę, ypač koleginėse studijoje, kuriose didelis dėmesys yra skiriamas būsimų specialistų praktiniam pasirengimui.


Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: