ECB palūkanų mažinimas Lietuvos verslams gali reikšti „karštą“ vasarą

Europos Centrinis Bankas (ECB) jau trečią kartą šiemet – 0,25 proc. punkto sumažino bazines palūkanų normas, o tai atveria dar daugiau naujų galimybių skolinimuisi ir verslo plėtrai. Kita vertus, geopolitinė įtampa ir ekonominiai svyravimai niekur nedingo. Tad, dar vienas ECB žingsnis mažinant palūkanas Lietuvos verslams gali reikšti tiek „karštą“ vasarą, tiek ir viso labo trumpalaikį atokvėpį.

Remiantis Europos centrinio banko (ECB) pirmojo ketvirčio statistika, bendras paskolų įmonėms augimas euro zonoje paspartėjo: 2025 m. kovą metinis augimas siekė 2,3 proc., o vasarį – 2,1 proc., kas reiškia, kad naujų paskolų buvo išduodama daugiau nei grąžinama ir įmonės vienaip ar kitaip investuoja į plėtrą.

Lietuvos verslai, panašu, entuziazmo į ateitį šiuo metu turi netgi daugiau nei Europoje vyrauja bendros tendencijos. Pavyzdžiui, tarptautinė konsultacijų bendrovė EY gegužę paskelbė, kad 13 proc. mažiau tarptautinių įmonių nei pernai planuoja investicijas Europoje 2025-aisiais. Tuo tarpu Lietuvoje neseniai matėme naujienas, kad beveik pusė smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) yra optimistiškiau nusiteikę investicijų atžvilgiu nei pernai.

Bendraudamas su verslais pastebiu, kad SVV lūkesčius iš esmės ir formuoja viltis dėl pigesnio finansavimo. ECB palūkanų mažinimas versluose vertinamas kaip svarbus veiksnys siekiant investuoti į plėtrą ar technologinį atsinaujinimą.

Verslų lūkesčiai: aiškumas ir stabilumas

Kaip bebūtų, šiai dienai labai svarbu suprasti, kad vien tik palūkanų mažinimo nepakanka – verslui reikia ir rinkos stabilumo. Smulkieji verslininkai laukia ne tik pigesnių paskolų, bet ir aiškesnių ekonominių signalų: tvarių vartotojų lūkesčių, mažėjančių sąnaudų, augančio vidaus vartojimo. Investiciniai sprendimai šiuo metu dažnai priimami atsargiai – remiantis skaičiavimais ir mažesnio masto bandymais.

Kalbant apie vidaus vartojimą, yra labai pozityvių ženklų – Lietuvos bankas (LB) prognozės sako, kad pernai 3,7 proc. siekęs vidaus vartojimo augimas, 2025 m. paspartės iki 4,1 proc., o 2026 ir 2027 m. augs po 3,7 proc.

Tokioje aplinkoje atsiranda erdvės kalbėti ne tik apie išlikimą, bet ir apie konkurencingumą, inovacijas bei ilgalaikę strategiją. ECB palūkanų mažinimas, kuris lemia ir finansavimo sąlygų gerėjimą, čia gali tapti esminiu faktoriumi.

Vis dar stebėti ir palaukti, ar jau veikti?

Covid-19 pandemija bei 2022-aisiais kilę geopolitiniai neramumai atskleidė, kad SVV Lietuvoje net ir sunkiausiais laikais pasižymi lankstumu ir gebėjimu greitai prisitaikyti.

Pavyzdžiui, remiantis Valstybės duomenų agentūra, 2022 m. SVV apyvarta Lietuvoje siekė beveik 96,2 mlrd. EUR, o grynasis pelnas – 6,6 mlrd. EUR ir tai buvo 14,3 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Be to, EK duomenimis, 2023 m. 60,9 proc. Lietuvos įmonių pasiekė bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį, viršydamos ES vidurkį (60,7 proc.).

Tad kai ECB sprendimai sudaro verslams palankesnes sąlygas skolintis ir investuoti, drįsčiau prognozuoti, kad jei ir toliau bus laikomasi švelnėjančios politikos, o ekonominė situacija stabilizuosis – verslų noras skolintis ir augti tik didės. Artimiausiu metu galime tikėtis ne masinių, tačiau tikslingų, gerai suplanuotų žingsnių: nuo įrangos atnaujinimo iki e. komercijos stiprinimo. Ši vasara šalies verslams plėtros prasme gali būti tikrai „karštesnė“ nei įprasta.

Europos Komisijos 2025 m. pavasario ekonominės prognozės numatė, kad 2025 m. realusis BVP Europos Sąjungoje augs 1,1 proc., o euro zonoje – 0,9 proc. Prognozuojama, kad 2026 m. augimas ES paspartės iki 1,5 proc., euro zonoje – iki 1,4  proc. Tai – dar vienas pozityvus ženklas artimiausiai ateičiai. Tik svarbiausia, kad patys verslai būtų pasirengę augti atsakingai, tikslingai ir ilgalaikėje perspektyvoje, o tai reikš daugiau darbo vietų, didesnę konkurenciją ir proveržį inovacijų srityje.

Egidijus Bubelė, „Finpro“ pardavimų vadovas