Ekspertas paaiškino, kaip neapsigauti renkantis būstą: atskleidė dažnai plėtotojų naudojamą triuką

„Vieta, vieta ir dar kartą vieta“ – šį NT pasirinkimo kriterijų yra girdėjęs kiekvienas. Visgi, pasak NT plėtros ir valdymo bendrovės „Resolution“ vadovo Pauliaus Šatiko, renkantis svarbu suprasti, kad šia taisykle ne visi plėtotojai naudojasi garbingai. Gerai žinomos, populiarios ir prestižinėmis laikomos miesto vietos dažnai tampa būdu parduoti būstą brangiau.

„Dažnai juokaujame, kad visi Vilniaus skelbimuose siūlomi antrinės rinkos butai yra Senamiestyje, o Palangoje – šimtas metrų iki jūros. Tačiau, panašios tendencijos egzistuoja ne tik antrinėje rinkoje: žinomais vardais pasinaudoti stengiasi ir naujus būstus statančios NT plėtros bendrovės“, – teigia P. Šatikas.

Pasak eksperto, tai nesunku pastebėti peržvelgus naujų projektų pavadinimus: juose itin dažnai naudojami populiarūs vietovardžiai, nors apžiūrėti būsto naujakuriams gali tekti vykti visai ne į tą rajoną, kuris minimas pavadinime.

„Turime tikrai įspūdingų pavyzdžių: projektai, savo pavadinime minintys Žvėryną, kyla Šeškinėje, o Užupio vardu naudojasi nieko bendro su bohemiška rajono vieta neturintys daugiabučiai.

Viso to priežastys yra ganėtinai aiškios: prestižinio rajono vardas ne tik pritraukia dėmesį projektui, bet gali net ir padidinti jo vertę – padeda parduoti lengviau, greičiau, brangiau. Tačiau, galbūt jau esame pakankamai subrendę kaip visuomenė ir rinka, kad galėtume atvirai apie tai pasikalbėti? Toks elgesys – elementarus klientų klaidinimas, nepagarba jiems“, – sako „Resolution“ vadovas.

P. Šatiko vertinimu, patrauklus vardas ir asociacijos su prestižine vieta gali visai reikšmingai kilstelti projekto vertę: net iki 10-15 proc. Tai aiškinama vadinamuoju „halo“ efektu: reiškiniu, kai mums patinkančio ar gerai pažįstamo objekto savybes priskiriame ir su juo susisiejusiam daiktui ar paslaugai.

Ypatingai jautrios auditorijos tokiai manipuliacijai, eksperto teigimu, yra jauni, mažiau patirties turintys, taip pat iš kito miesto į Vilnių gyventi neseniai atvykę žmonės. Klaidinantys pavadinimai jiems gali lemti itin didelį ir svarbų pirkinį, kurio tikroji vertė neatitiks lūkesčių.

„Tai labai suprantamai kelia pasipiktinimą. Pavyzdžiui, Paryžiuje, kuriame bendruomeniškumo, protesto kultūra yra stipriau išreikšta, klaidinantys NT projektų pavadinimai iššaukė tokį visuomenės nepasitenkinimą, kad miesto taryboje buvo svarstomi siūlymai apriboti galimybę naudoti vietovardžius pagal griežtai apibrėžtas geografines ribas. Norėtųsi, kad iki to Lietuvoje nereikėtų prieiti, pakaktų sąmoningumo“, – sako jis.

Eksperto teigimu, Vilniuje turime vos kelis rajonus, laikomus prestižiniais. Tai – Žvėrynas, Senamiestis, Užupis, Valakampiai ir senoji Antakalnio dalis. Šios vietos – itin paklausios, o būsto kaina jose – išskirtinai aukšta.

„Taip yra ne tik dėl turtingos šių rajonų istorijos, bet ir dėl jų siūlomos gyvenimo kokybės: unikalios architektūros, žemo aukštingumo, sąlyginai nedidelio užstatymo, natūralios gamtos apsupties. Gana nesunku suprasti, apie kokias erdves kalbame, kai minime, pavyzdžiui, Žvėryną.

Tačiau, pastaraisiais metais vis dažniau Žvėryno vardas naudojamas naujiems projektams, vystomiems, pavyzdžiui, aplink Saltoniškes. Tai – taip pat puiki vieta gyventi, tačiau juk visi suprantame, kad, kalbėdami apie Žvėryną, įsivaizduojame ne Saltoniškes. Plėtotojai tą žino ir tuo vis dar naudojasi“, – sako Žvėryno Sakalų ir Sėlių gatvėse projektus šiuo metu plėtojančios bendrovės vadovas.

Pasak jo, kurti naują projektą senojoje Žvėryno dalyje yra nemenkas iššūkis: labai svarbu suprasti, pajusti rajono dvasią, išmanyti jo istoriją bei suprasti čia ilgus dešimtmečius gyvenančią bendruomenę – nauji projektai turi įsilieti sklandžiai, nepastebimai, pritapti prie aplinkos. Tokiu pavyzdžiu P. Šatikas vadina KANSO „Sakalų 4“, kuris tiek savo eksterjeru, tiek filosofija visiškai atliepia Žvėryno esmę. Ekspertas įsitikinęs: rajono pakraščiuose statomi ir į šiuos aspektus pernelyg nesigilinant kuriami projektai kenkia rajono vardui ir pirkėjams kelia nepagrįstus lūkesčius.

„Resolution“ vadovo teigimu, ši tendencija nėra išskirtinis reiškinys Lietuvoje. Ji pastebima visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Niujorke tokie projektai kaip „Manhattan View“ asocijuojasi su didmiesčio, Manheteno prabanga ir įspūdingais vaizdais, tačiau iš tikrųjų yra tokiose vietose kaip „Hell’s Kitchen“ – toli gražu ne tokiose prestižinėse ir patraukliose kaimynystėse. Londone projektai, pavadinti „Chelsea Gardens“ ar „Knightsbridge Views“, kuriasi už šių turtingų rajonų ribų, o kartais gali būti net ir kaip reikiant nuo jų nutolę, tačiau naudojasi puikiai žinomais bei patraukliais vietovardžiais, taip kurdami prabangos, aukštos kokybės įvaizdį.

„Tai nėra nelegalu, tiesiog klaidina pirkėjus. Ir nedaro garbės visam mūsų sektoriui, reputacinę žalą patiriame visi, ne tik taip savo projektus reklamuoti pasirinkę plėtotojai. Kartą ar du nusivylę, naujakuriai nepatikliai ima žiūrėti į visą būsto sektorių. Todėl, šiuos skaudulius turime pripažinti ir išsispręsti kuo greičiau“, – įsitikinęs NT ekspertas.