Elektromobilio įkroviklis (Shutterstock nuotr.)

Elektromobilį krausim greitai ir (ar) patogiai?

Šiais laikais daugybei vartotojų labai svarbu, kad kiekvieną akumuliatorių turintį įrenginį, įskaitant nešiojamuosius kompiuterius, mobiliuosius telefonus ir elektromobilius, būtų galima greitai įkrauti. Dėl santykinai mažos talpos baterijų ir gausybės kištukinių lizdų pastatuose buitiniai prietaisai paprastai įkraunami be rūpesčių – elektros energija varomi automobiliai pasižymi didesniu reiklumu. Todėl jų gamintojai nuolatos suka galvas, kokių sprendimų pasiūlyti, kad elektromobilius būtų galima įkrauti kuo didesne galia ir taip sutrumpinti įkrovimo laiką.

Štai tokie gamintojai kaip „Porsche“ ar „Audi“ skelbia, kad prabangius jų elektromobilius „Taycan“ bei „e-tron GT“ galima įkrauti net iki 270 kW galia, o tokia sparta leistų kilstelėti energijos atsargas iki 80 proc. per kiek daugiau nei 20 minučių. Tarp kitų sprendimų galima atkreipti dėmesį į „Tesla“ automobiliams skirtas 250 kW galios „Supercharger“ krovimo stoteles, tačiau Lietuvoje kol kas tokia yra tik Kaune.

Apžvelgiant visos šalies infrastruktūrą, tektų konstatuoti, kad minėtų elektromobilių savininkai apskritai ant pirštų gali suskaičiuoti vietas, kuriose pavyktų išnaudoti visą šių modelių pajėgumą. Todėl dairantis priimtinesnio varianto, kitas žingsnis – elektromobiliai, kuriuos galima krauti mažesne galia, tačiau baterijos užpildymo laikas beveik nenukenčia dėl galimo parinkti optimalaus akumuliatoriaus talpos ir įkrovimo spartos santykio.

Pavyzdžiui, naujojo „Cupra Born“ gamintojai siūlo rinktis 58 arba 77 kWh panaudojamos talpos baterijas, kurias greitojo krovimo stotelėse galima įkrauti iki 120 arba iki 135 kW galia. Pasiekti 80 proc. bet kurios ispaniškojo modelio, sukurto „Volkswagen“ grupės elektromobilių platformos MEB pagrindu, baterijos versijos energijos lygį prireiks tik maždaug pusvalandžio.

Tačiau kokios spartos iš tiesų reikia vartotojams?

Šių dienų reiškinys

Nerimas dėl per žemo baterijos energijos lygio kamuoja gerokai daugiau gyventojų, nei būtų galima pagalvoti. Tam prieš šešerius metus bendrovė LG netgi sugalvojo terminą „nerimas dėl išsekusio akumuliatoriaus“ (angl. Low battery anxiety).

Jis gimė po to, kai Pietų Korėjos įmonės Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikta apklausa atskleidė, jog beveik 90 proc. mobiliųjų telefonų savininkų pernelyg dažnai nerimauja dėl senkančios baterijos, o devyniems iš dešimties vartotojų kyla panika, kai baterijos lygis žemesnis nei 20 proc.

Nors ši būsena mediciniškai nepripažįstama sutrikimu ir kai kam gali atrodyti netgi juokinga, nes dar prieš keletą dešimtmečių žmonija išsivertė ir be dabartinių ryšio technologijų, ji puikiai žinoma visiems baterijas turinčių pramonės gaminių kūrėjams.

Skaitmeniniame pasaulyje į mobiliuosius įrenginius persikėlė didelė dalis žmonių gyvenimo, todėl bet kokia tikimybė nors trumpam būti atkirstam nuo jo kelia stresą. Augantis gyvenimo tempas taip pat verčia ieškoti būdų, kaip kuo sparčiau papildyti bet kokio įrenginio elektros energijos atsargas.

Šis reiškinys dar labiau ėmė badyti akis populiarėjant elektromobiliams. Šio tipo automobiliams spėriai užpildant gatves, vis opesnis tampa infrastruktūros klausimas: niekas nenori laukti savo eilės prie įkrovimo stotelės, o prijungęs laidą stebėti, kaip į bateriją „kapsi“ elektronai – vairuotojai pageidauja, kad jie lietųsi didžiausia sparta. Ilgainiui tai turėtų tapti vis paprastesniu galvosūkiu.

Automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis sako, kad realų įkrovimo spartos poreikį elektromobilių savininkai turėtų skaičiuoti įvertindami tai, kiek konkrečioje vietoje jie galėtų įkrauti bateriją per maždaug 8 valandas – laiką, kuris atitinka darbo dieną arba nakties metą. Būtent šie periodai yra parankiausi papildyti akumuliatorius mažiausiai gaišinant vairuotojo laiką ir neverčiant jo kaskart karštligiškai ieškoti laisvos stotelės.

„Matyčiau paralelę su mobiliaisiais telefonais. Juk dažniausiai vidury dienos telefonus krauna tik tie, kas labai intensyviai juos naudoja, arba turintys jau pasenusius modelius. O šiuolaikiniai telefonai be problemų išlaiko visą darbo dieną. Taip ir su elektromobiliais: jeigu reikia įkrauti tada, kai jis naudojamas, visas procesas sulėtėja. Tad logiškiausia tai daryti tuomet, kai automobilis stovi“, – aiškina specialistas.

Naudingiausia neskubėti

M.Buzelio teigimu, naktinis transporto priemonių krovimas naudingas tuo, kad galima sutaupyti išnaudojant tradiciškai pigesnius elektros energijos tarifus. Vidutinės talpos elektromobilių baterijoms tokio periodo dažnu atveju pakaktų visiškai atkurti energijai.

Štai minėto dinamiškojo kompaktiško šeimyninio modelio „Born“ 58 kWh baterija namų sąlygomis naudojant 11 kW galios sieninį įkroviklį gali būti visiškai įkrauta per 6 valandas ir 15 minučių.

„Tad elektromobilio įkrovimas yra paprasčiausio planavimo klausimas – analogiškai, kaip numatome, kur ir kada krausime telefoną. Dalį laiko galima lėtai krautis namie, o kai tikrai reikia – sparčiojo įkrovimo stotelėse“, – apibendrina pašnekovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad piktnaudžiauti sparčiuoju krovimu nevertėtų saugant baterijų ilgaamžiškumą.

„Greitasis įkrovimas labai smagus dalykas, kai pamatai, kad tavo baterijos lygis 10 proc. Bet jis nėra ypač sveikas bet kurio įrenginio baterijoms – ar tai būtų elektromobilis, ar mobilusis telefonas. Naudojantis vien tik juo, galiausiai viena įkrova įveikiamas atstumas imtų pastebimai mažėti“, – atkreipia dėmesį M. Buzelis.

Naujų elektromobilių vairuotojų nerimą dėl baterijų ilgaamžiškumo išsklaido patys gamintojai – jie siūlo solidžias garantijas. Pavyzdžiui, „Cupra Born“ elektromobilio baterijai suteikiama garantija, kad per 8 metus arba 160 tūkst. nuvažiuotų kilometrų ji išsaugos mažiausiai 70 proc. įkrovimo talpos.

Vištos ir kiaušinio klausimas

Elektromobilių plėtrą turėtų skatinti auganti infrastruktūra ar atvirkščiai? Šis vištos ir kiaušinio klausimas, didele dalimi lemiantis elektromobilių naudojimo patogumą tiems, kas negali jų įsikrauti naktį ar darbo metu, taip pat kursto aistras. Tačiau Europos Sąjungoje sprendimai jau priimti ir telieka sulaukti, kol jie bus įgyvendinti.

Kitą dešimtmetį Europos valstybės planuoja viena po kitos uždrausti prekiauti naujais automobiliais su vidaus degimo varikliais, tad elektromobilių infrastruktūros poreikis bus milžiniškas, kaip ir degalų tiekimo tinklo. M. Buzelio teigimu, kai kuriose valstybėse elektromobilių infrastruktūros augimo tempai jau dabar atima žadą.

„Didžiojoje Britanijoje kasdien įrengiama maždaug po 50 įkrovimo stotelių. Tačiau man kol kas susidaro įspūdis, kad svarbu ne tik pristatyti fizinių taškų, bet ir kuo labiau supaprastinti visą procesą: atvažiavau, įsikroviau, susimokėjau, išvažiavau“, – vertina pašnekovas.

Specialisto pastebėjimu, plečiant infrastruktūrą prireiks įvairių stotelių – tiek didelės, tiek ir mažesnės spartos. O konkretų poreikį lems jų įrengimo vietos.

„Manau, kad tarpmiestiniuose maršrutuose reikia spartesnių stotelių, nes žmonės keliauja didesnius atstumus ir dėl to automatiškai stengiasi sutaupyti laiko. O urbanistinėje aplinkoje galbūt net galėtų būti atskiros parkavimo eilės, kur žmonės galėtų palikti savo automobilius nakčiai ir ramiai lėtai įsikrauti“, – svarsto M. Buzelis.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: