Elektromobiliu nuo Estijos iki Čekijos. Vairavimo ir įkrovimo ypatumai

Ruošdamiesi  birželio 6 dieną vyksiančioms elektromobilių varžyboms „Ignitis ON: atrask Baltijos pajūrį!“ organizatoriai nuvažiuoja ne vieną tūkstantį kilometrų. Ir ne tik Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje. Keliai veda ir į Lenkiją ar net Čekiją, todėl galime įvertinti ne tik elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą keliose šalyse, bet ir tų šalių vairuotojų elgesį.

„Mes stengiamės kelionėms naudoti tik elektromobilius, bet kartais ta baimė, kad su elektromobiliu užtruksime ilgiau vis pasireiškia. Kartais be pagrindo, o kartais būna ir atvirkščiai. Paskutinį pusmetį varžybų maršrutą kelis kartus tikrinome su „Renault Scenic“. Važiuojant iš Palangos į Parnu papildomai įsikrauti nereikėjo. O kai prireikė į Parnu važiuoti iš Vilniaus, pagalvojau, kad Vilniaus-Panevėžio greitkelis „suvalgys“ nemažai „Scenic“ baterijos, todėl pasirinkau „Rafale“ hibridą. Tai puikus automobilis, bet, kaip vėliau paaiškėjo, būčiau be vargo nukeliavęs ir elektromobiliu. Vis tiek stojau trumpam poilsiui ir pietums, tada ir būčiau įsikrovęs tiek kiek reikėtų pasiekti kelionės tikslą“,- pasakojo varžybų organizatorius Darius Grinbergas.

Jis taip pat pastebėjo, kad vairuojant elektromobilį nekyla jokio noro viršyti leidžiamą greitį. Kuo greičiau važiuojama, tuo greičiau senka baterija ir mažėja nuvažiuojamas atstumas. Tada dažniau reikia stoti įkrovimui, gaišti laiką. „Estijoje ir Latvijoje nėra greitkelių, tai net ir žiemą užmiestyje nuvažiuojamas atstumas beveik sutampa su gamintojo deklaruotu, kai važiuojama leidžiamu greičiu. Lietuvoje ilgose kelionėse dėl didesnio greičio baterija senka greičiau. Pasak D. Grinbergo, Lenkijoje ir Čekijoje maršrutai vedė iškirtinai greitkeliais ir ten reikėjo apsispręsti dėl greičio. 100 km/h saugumo neprideda, kai srautas juda 140 km/h. Tenka rinktis viduriuką – 120 km/h. Kai temperatūra teigiama, didelio baterijos eikvojimo nėra. Bet jei minusas, sniegas ir priešpriešinis vėjas, kelionė gali užtrukti gerokai ilgiau nei planuota. „Renault Scenic“ maksimaliai nepalankiomis sąlygomis Lenkijos autostradoje įveikdavo 270 km, o saulėtą dieną lengvai nuriedėdavo beveik 400 km. Vien dėl blogo oro Česky Krumlov Čekijoje, kur vyko FIA ecoRally Cup etapas, buvo pasiektas 3 valandomis vėliau nei planuota.

Užtruktume dar ilgiau, jei įsikrautume labiausiai paplitusiose 50 kW galios įkrovimo stotelėse. „Renault Scenic“ gali priimti iki 150 kW. Ieškant tokių ar galingesnių stotelių, pasiūla labai stipriai mažėja Estijoje ir Latvijoje. Lietuvoje, Lenkijoje ir Čekijoje situacija geresnė, bet yra niuansų. Tačiau pirmiau apie Estiją. Tai buvo pirmoji Baltijos šalis, įrengusi 50 kW galios stotelių tinklą, užtikrinantį elektromobilių įkrovimą visoje teritorijoje. Tuo metu tai atrodė gerai, bet dabar senoji infrastruktūra yra beviltiškai pasenusi. Kas stos įsikrauti 50 kW galios stotelėje jei automobilis priima 150 kW? Latvija bunda ir dabar didelės galios įkrovimo vietų turi daugiau nei Estija, o Lietuva pirmauja Baltijos šalyse. Lenkijoje situacija dar geresnė, ten daug konkuruojančių tinklų, bet pirmauja „Greenway“. „Orlen“ taip pat turi nemažai įkrovimo vietų, bet didžioji dalis yra 50 kW. Yra ir kitų įkrovimo paslaugų teikėjų, bet su jais niekuomet nežinai ar pavyks įsikrauti. Dar didesnė problema – kredito kortelėse rezervuojamos lėšos. Vilnius – Česky Kromlov – Vilnius kelionėje buvo rezervuota 700 Eur. Kaip to išvengti? Baltijos šalyse padeda sutartis su „Ignitis ON“. Gaunate RFID raktą ir mėnesio pabaigoje sąskaitą už įkrovimą. Lenkijoje patogu naudotis „Greenway“. Jie iš sąskaitos nurašo dienos įkrovimo realią sumą. Čekijoje Baltijos šalių piliečiams bėda. Iš anksto nei vienas įkrovimo tinklas neleidžia registruotis. Jei važiuojate įmonės reikalais, kiekvieną kartą reikės telefone suvesti daugybę duomenų ir tai nereiškia, kad iškart pavyks įsikrauti, o po to gauti sąskaitą.

Kodėl elektromobiliu geriau? Mažiau nuovargio. Nesijaučia jokių variklio vibracijų. Saugiau, nes poilsis trunka šiek tiek ilgiau. Minusai? Tik sugaištas laikas. Taip, jis brangus, bet sveikata kainuoja dar brangiau.

Ar skiriasi eismas ir vairuotojų elgesys? Taip! Estijoje ir Lietuvoje paprastuose keliuose agresijos labai mažai. Latvijoje elektromobilių varžybų organizatoriai pastebėjo nemažai gana pavojingų lenkimų. Lietuvoje daug vairuotojų lieka antroje greitkelio eilėje užbaigę lenkimo manevrą. Čekijoje tokių nėra. Aplenkia sunkvežimį ir iškart grįžta į pirmą eilę. Eismas ten labai intensyvus, todėl palaikyti vidutinį 120 km/h gana sunku. Lenkijoje dar sunkiau. Leidžiamas greitis didesnis, automobilių daugiau.

Nors Lenkijos teritorijoje beveik visą laiką važiuota greitkeliu ir nebereikėjo lįsti į tamsius miškus šalia Augustavo, tačiau draudikai kviečia neprarasti budrumo. „Pavasarį fiksuojamas didesnis laukinių gyvūnų aktyvumas. Kasmet keliuose užregistruojama eismo įvykių, kai automobiliui susidūrus su gyvūnu nukenčia ar net žūsta žmonių. Nors elektromobiliai keliuose yra gerokai tylesni, ekspertai vienbalsiai ragina vairuotojus vis tiek neprarasti budrumo, nes tai tikrai neapsaugo nuo susidūrimo su gyvūnu. Tyliai veikiantys elektromobiliai neapsaugo nuo susidūrimo rizikos. Mūsų statistika byloja, kad ir elektromobilių vairuotojai patenka į rimtus eismo įvykius, kitokios tendencijos šiuo aspektu, palyginti su vidaus degimo varikliais, nepastebėtume. Susidūrimai su gyvūnais gali lemti didelę žalą, jeigu pažeidžiami specifiniai elektromobilio mazgai, motorai ir baterijos. Pavyzdžiui, neseniai buvo atvejis, kai, patekęs į tokią akistatą, vos prieš mėnesį iš salono išvažiavęs elektromobilis liko neremontuotinas, o žala siekė 27 tūkst. eurų“, – sako draudimo bendrovės „If“ transporto žalų vadovė Lietuvoje Guoda Jasaitė.

„Renault“ yra vienas iš nedaugelio gamintojų, kurie savo elektromobilių ekranuose rodo ne tik nuvažiuojamo atstumo likutį, bet ir baterijos likutį, jei navigacijoje suvestas atvykimo adresas. Jei tai įkrovimo stotelė, tuomet automobilis automatiškai paruoš bateriją optimaliam įkrovimui. Likusius kilometrus automobilis gana lengvai keičia, tačiau baterijos procentinis likutis pakankamai tikslus. Jei įpranti, kad galima ir su 0% pasiekti stotelę, tuomet baimių nelieka. Bet visuomet gali nutikti taip, kad pasirinkta įkrovimo stotelė neveiks. Vienos, garantuotos, sistemos nėra, net ir tiekėjo programėlėse kartais nenurodyta kad stotelė remontuojama ar sugedusi.

Ką daryti jei įkrovimo stotelės nepavyko pasiekti? Skambinti kelių pagalbos numeriu (Lenkijoje matomas ekranuose, Čekijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje niekas nežino). „Tokiais atvejais, kai baterija išsikrauna nepasiekus suplanuoto tikslo, praverčia specialus kasko draudimas elektromobiliams – turintiems jį artimiausią įkrovimo stotelę padedame pasiekti bet kuriuo metu“, – teigia „If“ žalų ekspertė.