Elektromobilių pardavimas auga kartais: ką siūlo gamintojai?

Nors Europos naujų automobilių rinka dėl daugialypio koronaviruso pandemijos poveikio pernai susitraukė beveik ketvirtadaliu, elektromobilių pardavimas augo net ir tokiomis aplinkybėmis. Rinkos analitikų teigimu, tai lėmė sparčiai didėjusi elektromobilių pasiūla, kurią lėmė tiek vartotojų lūkesčiai, tiek ir gamintojų siekis sparčiau mažinti bendrus taršos rodiklius.

Lietuvoje pernai registruoti 466 nauji lengvieji bei lengvieji komerciniai elektromobiliai arba beveik triskart daugiau nei 2019-aisiais, kai iš salonų išriedėjo 160 elektra varomų modelių.O Senajame žemyne elektromobilių pardavimas 2020 metais siekė 740 tūkst. vienetų arba dvigubai daugiau nei užpernai.

Tačiau elektrinio transporto bendras svoris rinkoje net ir po tokio augimo – vis dar nežymus. Europoje pernai jų pardavimas sudarė tik 6,2 proc. rinkos dalies, o mūsų šalyje šis rodiklis tesiekė 1,07 proc.

Vis dėlto pardavimo dinamika akivaizdžiai rodo, kad tiek dėl vartotojų lūkesčių, tiek taršos reguliacinės politikos visuotinė elektrifikacija įgauna pagreitį, nors ne visi gamintojai renkasi vienodą kelią jai įgyvendinti.

Dvi kryptys

Šiuo metu galima išskirti dvi pagrindines elektrifikacijos kryptis, kuriomis eina gamintojai. Vieni, pavyzdžiui, „Volkswagen“ su MEB (vok. Modularer E-Antriebs-Baukasten) ar „Hyundai“ su ką tik pristatyta E-GMP (angl. Electric-Global Modular Platform) kuria atskiras platformas elektromobiliams ir automobiliams su vidaus degimo varikliais bei konstruoja savo pasiūlos gamą pagal šių struktūrų architektūros galimybes.

Tai reiškia, kad automobilis su kiekviena pavara bus sukurtas taip, jog geriausiai išnaudotų dinamikos, valdymo ar komforto galimybes, tam tikrais atvejais mažintų komponuojamų detalių skaičių ar net parduotų technologiją kitoms įmonėms.

Tačiau pagrindinis tokio sprendimo ribojimas yra tai, kad kol kas ne visi vartotojai gali pasirinkti preciziškai tiksliai jų poreikius atitinkantį automobilį, dažnai visavertis asortimentas apima tik vidaus degimo variklius turinčius modelius. O ant jiems skirtų platformų kuriami visų gamintojų, neišskiriant nė „Tesla“, kuri siūlo vos kelis modelius, elektromobiliai rikiuotėje atsiranda lėtai, po daugybės atidėliojimų ir verčia vartotojus apsišarvuoti tvirta kantrybe.

Svarbu ir tai, kad atskirai platformai kurti reikia resursų – finansinių ir žmogiškųjų. Vienos modernios platformos, kurios pagrindu vėliau gims milijonai automobilių, kūrimas gali užtrukti ir penkerius ar šešerius metus bei kainuoti kelis milijardų eurų, kurie vėliau neišvengiamai atsispindės kainose.

Alternatyvus kelias

Kiti gamintojai renkasi alternatyvų kelią – šiek tiek modifikavus tą pačią platformą naudoti skirtingų tipų varikliams, kaip, tarkim, tai daro konsorciumo „Stellantis“ nariai „Peugeot“, „Opel“ ar „Citroën“. Šviežiausias pavyzdys – ką tik Lietuvoje debiutavęs kompaktinis „Citroën“ hečbekas „C4“ ir visiškai elektrinė jo versija „ë-C4“.

Pasitelkę CMP (angl. Common Modular Platform) kelių energijos rūšių platformą, automobilio kūrėjai rinkai pasiūlė ir benzinu, ir dyzelinu, ir elektra varomą modelį to paties „kūno“, su to paties pasirinkimo komforto ar saugumo įranga, tokia pat bagažinės talpa ir pan.

Be vidaus degimo motorų C4 modelyje, į „ë-C4“ montuojamas 136 AG galią bei 260 Nm sukimo momentą pasiekiantis elektros variklis. Su juo elektromobilis viena įkrova nuvažiuoja iki 350 km (pagal WLTP metodiką), o didelio našumo 50 kWh talpos skysčiu aušinamą ličio jonų bateriją galima įkrauti 100 kW galios nuolatinės srovės krovikliais. Tai leidžia 80 proc. bateriją įkrauti per pusvalandį arba suteikti vairuotojui maždaug 10 nuvažiuojamų kilometrų per minutę.

Šis elektrifikacijos kelias gamintojams leidžia užtikrinti kelis labai svarbius pranašumus. Visų pirma mažesni naujo automobilio sukūrimo kaštai reiškia mažesnę galutinę kainą vartotojui, palyginti su kitomis alternatyvomis. Sukūrę universalią elektrinės pavaros sistemą (motorą, konverterį, bateriją ir pan.), inžinieriai gali ją tiražuoti į kiekvieną automobilį, o sutaupytus kaštus nukreipti kitiems produktams ir naujoms technologijoms vystyti, konkurencingesnei kainai ar papildomoms paslaugoms klientams.

Taip pat labai svarbi galimybė tiksliai patenkinti šių dienų vartotojų lūkesčius. Vis daugiau vairuotojų renkasi tvaresnį gyvenimo būdą ir nulines teršalų emisijas skleidžiančius automobilius, tačiau susiduria su pasiūlos ribojimais. Galimybė rinktis bet kurį rinkoje esantį vidaus degimo varikliu aprūpintą modelį, tik su elektrine pavara, atriša tokių vairuotojų rankas.

Be to, šis komplektavimo principas vairuotojams leidžia palyginti skirtingus to paties automobilio variklius ir susidaryti savo patirtimi pagrįstą nuomonę.

To siekiančios „Citroën“ ir ją valdančio konsorciumo „Stellantis“ planuose – iki 2025 metų pasiūlyti elektrines arba hibridines visų šiuo metu gaminamų automobilių su vidaus degimo varikliu versijas. Taip bus sukurta galimybė išsirinkti labiausiai patinkanti automobilį, kartu apskaičiuoti pavaros tipą ir racionaliai įvertinti ekonominį efektyvumą, kuris skiriasi pagal kasdien nuvažiuojamus kilometrus ir kelionių maršrutus.