Ema Grakauskaitė (5 kl.)

Mokytoja Audronė Tichanavičienė: „Ema kūrybinga, įdomi, žingeidi asmenybė. Pasakas rašo seniai, bet tik dabar sutiko jas skelbti viešai. Ema apie savo kūrybą sako: „Kūryba – menas, per kurį išreiškiu savo jausmus.”

Kumelė ir katė

Kartą gyveno kumelė Pupa ir katė Pipa. Kumelė gyveno už mažos kalvos sename tvarte, o katė, kaip įprasta, namuose.

Vieną vėlų, bet šviesų vakarą katė iššoko pro langelį ir nutipeno ant kalvos pažiūrėti, kaip saulė leidžiasi. Kur buvus kur nebuvus atšuoliavo Pupa, taip pat paspoksoti, kaip pamažu leidžiasi saulutė. Tik staiga pamačiusi kumelę, Pipa iš baimės pašoko į orą. Pupa jai pasakė:

Nebijok, aš tik atėjau pažiūrėti, kaip leidžiasi saulė.
O kodėl tu eini paskui mane?
Aš tiesiog nežinojau, kad tu čia būsi. Norėčiau tavęs paklausti: ar tu norėtum su manimi draugauti?- pasakė kumelė.

Katė Pipa kelias minutėles pamintijo ir pasakė:

Bet mes negalime, nes tu esi didelė, o aš maža. Kadangi tu esi itin stora, negalėsi bėgti greitai, kaip aš bėgu, todėl geriau atsisakysiu tavo pasiūlymo.

Nebeištvėrusi tokių kalbų arkliukė verkdama nuskuodė lyg vėjas į savo namus. Pipa mąstė: „Aš labai negražiai pasielgiau, turiu jos atsiprašyti“. Ir ji nutipeno sakydama „Pirma reikia pagalvoti apie save ir tik tada sakyti kitam”. Suradusi draugę ji nejaukiai prabilo: