Energinį efektyvumą lemia kompleksiniai darbai

Ukmergės rajone jau renovuoti trys daugiabučiai namai, o šiuo metu atnaujinami dar 27 pastatai. Prie jų pluša net 12 rangos bendrovių. Daugiausia objektų atnaujinančios UAB „Aukštaitijos ranga“ statybos vadovas Mantas Baronas apžvelgė priemones, kurias įgyvendinus renovacijos metu galima tikėtis didžiausių šilumos sutaupymų.

Pasiekia C klasę

Pašnekovas pasakojo, kad didžiausios senos statybos daugiabučių problemos – netvarkinga elektros izoliacija, susidėvėjusi inžinerinė įranga, nesandarūs langai, balkonai, irstančios namo vidaus ir išorės konstrukcinės dalys, pasenusi šildymo įranga. Dėl šių priežasčių seni daugiabučiai energiniu požiūriu yra neefektyvūs, jų šildymui sunaudojama perpus daugiau energijos nei renovuotam ar naujos statybos būstui.

Mat visi pastatai, tarp jų ir daugiabučiai namai, pagal energinį efektyvumą skirstomi į devynias klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. „A++ klasė” laikoma aukščiausia (toks pastatas beveik nevartoja energijos), G – žemiausia (namas energijos sunaudoja gerokai daugiau nei jam reikėtų, dalis šilumos iškeliauja į lauką per nesandarias, susidėvėjusias konstrukcijas). Dauguma senų, nerenovuotų daugiabučių priskiriami F arba net G klasei. „Po kompleksinės daugiabučių renovacijos – apšiltinus fasadą, stogus, pakeitus langus, duris, sumontavus modernias šildymo sistemas pastatų energinis efektyvumas padidėja iki C klasės. Taip pasiekiamas pagrindinis renovacijos tikslas – taupoma energija, mažėja mokesčiai už šildymą“, – kalbėjo M. Baronas.

Statybos vadovas pastebėjo, jog kai kurie gyventojai senus langus į plastikinius pakeitė dar prieš renovaciją. „Tokiais atvejais langų nekeičiame“, – aiškino M. Baronas.

Prieš renovaciją daugiabučių savininkai pasirenka ir fasado šiltinimo būdą – vėdinamą arba tinkuojamą. „Tuomet mes, statybininkai, parenkame sertifikuotas, kainą ir kokybę atitinkančias medžiagas, kad gyventojai gautų maksimalią naudą“, – sakė rangovų atstovas.

Nusprendusieji renovuoti namą, didelį dėmesį skiria ir šildymo sistemų rekonstrukcijai. Vykdant renovaciją montuojami energiją taupantys įrenginiai – reguliatoriai, šilumos davikliai, kuriais reguliuojama ne tik buto šiluma, bet netgi kiekvienas šildymo taškas.

Vėdinimas saugo nuo pelėsių ir taupo šilumą

Apšiltinus namą, sumontavus sandarius ir kokybiškus langus, duris, įstiklinus balkonus, oras nebegali laisvai cirkuliuoti, kaip anksčiau, kai košdavo tiesiog per išklypusius langų rėmus ir plyšius aptrupėjusiose, nešiltintose sienose.

Dėl maisto gaminimo, grindų plovimo, rūbų skalbimo ir džiovinimo uždaroje patalpoje atsiranda perteklinė drėgmė. Tai sudaro sąlygas veistis ir daugintis pelėsiui, kuris skleidžia nemalonų kvapą, bjauroja buto ar namo apdailą, o svarbiausia – kenkia sveikatai. Todėl daugiabučio renovacijos metu ypatingą dėmesį reikėtų skirti patalpų vėdinimui. „Kadangi natūralių vėdinimo priemonių neužtenka, butus reikia vėdinti kiekvieną dieną atidarius langus“, – aiškino M. Baronas. – Tai užkirs kelią pelėsių atsiradimui“.

Anot statybų vadovo, efektyviausias ir naudingiausias vėdinimas – rekuperatoriais. Jie užtik-rina pastovią oro kaitą patalpoje: per įrenginį užterštas oras pašalinamas į lauką, o į patalpą patiekiamas naujas, filtrais išvalytas ir pašildytas grynas oras. Tokio mechaninio vėdinimo metu iki 95 proc. šalinamo oro šilumos yra grąžinama į vėdinimo įrenginį ir naudojama tiekiamam lauko orui pašildyti. „Deja, kol kas šie įrenginiai nėra populiarūs tarp gyventojų, – apgailestavo M. Baronas. – Vis dėlto jau yra planuojančių renovuojamuose namuose rengti rekuperacines sistemas“.

Nuotraukoje: Baigiamo renovuoti Jono Basanavičiaus gatvės 9 namo gyventojai buvo tarp brangiausiai mokančių už šildymą. Skaičiuojama, kad po renovacijos šis daugiabutis sunaudos tik 35 proc. visos šiandien reikalingos šilumos energijos.

Auksė KANIŪTĖ